Man labai gaila, kad tamsta sugebate suprasti mano pasakymus visiškai priešingai nei buvo norėta pasakyti.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad korupciją sveikatos apsaugos srityje galima pažaboti įteisinant priemokas kai kuriems medikams.
http://www.delfi.lt/news/daily/Health/rsimasius-korupcija-galima-mazinti-iteisinant-priemokas.d?id=40478795

Įteisini korupciją ir nebėra korupcijos.

Oho kaip greitai Kazys susigriebe :
iveskim kasos aparatus ir apatiniam trikotazui.
Klausimas: kiek langu "kris" ?

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė diskusijoje teigė, kad norint apmokestinti prostitučių pajamas nebūtina legalizuoti prostitucijos: "Nieko panašaus. Visos pajamos, nesvarbu, kaip jos gaunamos - legaliai ar ne, turi būti apmokestinamos".
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=40726797

Kokia teise vadovaujantis galima apmokestinti nelegalias pajamas? Kaip jas uždeklaruoti? Ar tai reiškia, kad susimokėjus mokesčius šios pajamos legalizuosis?

narkobaronai turbut persigande sedi ka jau ten ta prostitucija

Simonytes posakis atspindi Lietuvoje isikerojusia atkatu sistema-normaliam civilizuotam pasauly nelegalios pajamos yra konfiskuojamos,o pas mus pasirodo uztektu tik mokescius susimoketi...juokas pro asaras...

Vyriausybes sapnas - ryte bankuose eiles - po nakties prostitutes nesa mokescius i kasa, kontrabandininkai tiesiog furom privaziuoja moketi, kokiuose salcininkuose visi grize is baltarusijos tekini skuodzia i banka, mociute hales turguje pardavusi kelis kontrabandiniu cigareciu blokus atsisako pensijos, kad sudengti su norimais sumoketi mokesciais.Beje jau praejo 12 dienu kas sudaro apie 3.3% nuo metuose esamu dienu, tai jau turejo surinkti apie 33mln. nuo norimo milijardo, idomu kaip ten situacija, itariu, kad nieko gero, jeigu uzvakar pasiskolino dar 55 milijonus

Mokesčių mažinimas ir pensijų didinimas yra du skirtingi dalykai. Negalima jų suvelti į vieną košę... Tai neturėtų būti susiję dalykai... Pvz. nekilnojamo turto kainos priklauso ne nuo jų statybos savikainos, o nuo rinkos kainų. Manau turime apsčiai pavyzdžių, kur NT vystytojai manė panašiai, kaip aris ...
Sumažinti mokesčius ir padidinti pensijas - tai ir yra iššūkis, kuris leistu sumažinti Šešėlinę ekonomiką.
Nustatytos šešėlinės ekonomikos egzistavimo sekančios priežastys: dideli gyventojų pajamų mokesčių tarifai, egzistuojantis daugkartinis apmokestinimas.
Mes nuo gaunamų pajamų sumokame gyventojų pajamų mokestį ir įmokas Sodrai bei PSD. Taip pat iš jau apmokestinamų pajamų mokame kitus mokesčius pvz. akcizą, PVM, muitus ir t.t. Norint sumažinti šešėlinę ekonomiką, reikia Lietuvos piliečiams gaunantiems iki 1100 litų pajamas vienam šeimos asmeniui taikyti nulinį GPM tarifą. Taip kaip tai yra daroma – Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Kipre – mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams taikomas nulinis pajamų mokesčio tarifas. Mūsų žmonės gaunantys iki 1100 litų pajamas, tikrai menkai turės galimybių sutaupyti, kai reikia už akcizines prekes, energetikos produktus, bei maistą mokėti pasaulinėmis rinkos kainomis. Valstybė iš tokių žmonių pasiims mokesčius per muitus, akcizus ir PVM. Taip bus išvengta ir dvigubo apmokestinimo, pačių mažiausiai gaunančių pajamų piliečių. Sumažinus GPM mokestį susidarys pakankamos sąlygos pasireikšti turto efektui, kas skatins kurti naujas darbo vietas ar bent jau kelti oficialiai mokamus atlyginimus – taigi dėl mokesčio mažinimo prarastos biudžeto lėšos iš dalies sugrįš kaip vartojimo mokesčiai.
Tik nereikia didinti neapmokestinamojo minimumo . Nes taip nebus ir vėl pasiektas socialinis teisingumas, bei sumažės biudžeto pajamos...
Manau, kad vyriausybė žino, kad žmonės labiau reaguoja į tiesioginių mokesčių reformas, todėl reikia mažinti tiesioginius mokesčius (pvz. GPM) ir didinti netiesioginius (pvz. akcizo, PVM) mokesčius.

"Gyventojų paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas tiesiogiai susijusios su pajamų mokesčio mokėjimu. Pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos apskaičiuojami ir mokami nuo tos pačios bazės - gyventojų pajamų. Vien tik sumainti gyventojų pajamų mokestį, norint sukurti geresnes sąlygas žmonių motyvacijai ir ekonomikos augimui, nepakanka. Jei socialinio draudimo įmokos yra nepamatuotai aukštos, o išmokų dydis iš esmės nepriklauso nuo įmokų dydžio - žmogus nėra motyvuotas deklaruoti visas savo pajamas" Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Čia Graužinienės mintys- ne Šimonytės

„Deutsche Bank“ įžvelgia šešėlinės ekonomikos naudą
Šalys su didelio masto šešėline ekonomika lengviau išgyvena recesiją. Tokią išvadą padarė Vokietijos banko „Deutsche Bank“ specialistai. Tiesa, šešėlinė rinka lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP) turi būti gana didelė.
Kaip pavyzdį „Deutsche Bank“ ekspertai nurodo Graikiją, kurios šešėlinė ekonomika yra labai didelė. Nepaisant rimčiausių biudžeto ir skolų problemų, Graikijos BVP šiais metais sumažės tik 1 proc. Palyginimui, bendras Europos BVP šiemet smuktels 4 proc.
Kitą vertus, neblogai recesiją išgyvena ir šalys, kur šešėlinės ekonomikos beveik nėra, pavyzdžiui, Prancūzija, Nyderlandai ar Austrija. Sunkiausiai sekasi „sąžiningųjų šalių“ kaimynėms, pavyzdžiui, Vokietijai.
„Deutsche Bank“ ekspertai paskaičiavo nepalankiausią neteisėtos veiklos dalį, kuri sudaro 14,3318 proc. BVP. Arčiausiai šio skaičiaus yra Vokietijos rodiklis - 14,6 proc. BVP.
Austrų profesorius Friedrichas Schneideris mano, kad šešėlinė ekonomika yra geresnis būdas kovoti su recesija, nes pinigai, kuriuos žmonės uždirba nelegaliai, nekaupiami bankuose, o iš karto išleidžiami, kas didina vartotojų paklausą. Šiuo atveju pralaimi valstybė.

http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/42952/deutsche-bank-izvelgia-seselines-ekonomikos-nauda

siaipzvejys >>

"Sunkiausiai sekasi „sąžiningųjų šalių“ kaimynėms, pavyzdžiui, Vokietijai." WTF?

Juk Vokietija sios kryzes metu laikosi labai gerai ir jau kalbama apie "Antraji Vokietijos ekonomikos stabukla".

reax,
tu net neįsivaizduoji, kokios nesąmonės vyksta Vokietijoje per krizę lyginant su "normaliais" ekonomikos laikotarpiais. Ankstesniame pasisakyme sakiau, kad "paprasti vokiečiai yra biednučiai". Taigi biednučiams visokie biudžeto karpymai ir reformos pirmiausiai ir kerta. Tu pažiūrėk, kokios nesąmonės ir diskusijos vyksta dėl jų pensijų reformos (vadinamojo Harz-4), sveikatos reformos (kokią sumą - 10 ar 20 eurų damokėti kreipiantis nemokamo (t.y., PSD apdrausto) apsilankymo pas gydytoją) ir pan. Ar žinai, kad Vokietijoje darbo stažas yra 35 metai; kad yra didžiulė kritinė masė pensininkų, neuždirbusių net minimaliai pensijai. - Kad valstybės pašalpą ima siaubingo dydžio pensininkų dalis.

Taip, kad mažiau spręsk apie Vokietiją iš serialo "Senis: žmogžudystė milijonieriaus viloje" rodomų interjerų ir susimažink naiviai aklą euroidealizmą iki [probleminę] eurorealybę atitinkančio lygio.

Pora skaitalų:

Artūras račas "Deja vu"

Ar reikia prašyti čekiuko arba Ne mano kiaulės, ne mano pupos

To artas 71 apie "skaitalus"

Šešėlinės ekonomikos egzistavimą lemia keletas sąlygų. Pirma - instiktyvus žmogaus noras turėti tai, ką jis uždirbo, su nieko nesidalijant. Kaip individui, žmogui svarbiausi jo interesai, o ne visuomenės ar bendruomenės. Todėl bet koks tam tikra veikla užsiimantis individas kuo didesnę dalį savo pajamų stengsis pasilaikyti sau ar savo šeimai, kad užtikrintų savo gerovę (t.y. turėtųkuo daugiau išteklių savo ir šeimos egzistavimui palaikyti).
Antra - individo (šeimos) pasitikėjimas valstybe, vyriausybe. Šiaip sakant, šeima perka (per sumokamus mokesčius) iš valstybės vadovų saugumo ir tvarkos palaikymo paslaugas bei reikalingus išteklius. Čia labai svarbu, kiek tos paslaugos kainuoja ir kokios jos kokybiškos. Šiaip sakant, nuo to priklauso, kiek turėtų būti mokama mokesčių ir koks turėtų būti jų lygis.

Iki XX amžiaus 9 - ojo dešimtmečio Vakarų Europoje šešėlinės ekonomikos mastai buvo nedideli, tačiau per du pastaruosius dešimtmečius situacija gerokai pasikeitė. Nes:
- labai padidėjo imigracija iš neturtingų trečiojo pasaulio šalių, dėl ko šešėlinės ekonomikos tradicijos iš besivystančiš šalių persikėlė į išsivysčiusias ES šalis;
- neadekvačiai išaugo mokesčiai valstybinių institucijų išlaikymui ir socialinėms gyventojų garantijoms palaikyti, dėl ko dalis legalaus verslo arba išeina į kitas lengvesnio mokesčių režimo šalis, arba pasilieka, bet nueina į šešėlį;
- neadekvatus realiam visuomenės poreikiui valstybinis verslo reguliavimas, dėl ko verslas pereina į šešėlį, kur galima veikti nesilaikant dažnai nepamatuotų ir verslo raidai trukdančių taisyklių, rizikuojant patekti į kriminalinių struktūrų akiratį ir būti reketuojamiems;
- neadekvačiai didelių sprendimo galių verslo subjektams suteikimas vidurinės ir žemutinės grandies valstybės tarnautojams, kai šie gali daryti įtaką verslo subjektų veiklai, remdamiesi ne visuomenės ar bendruomenės, o savo asmeniniais interesais, dėl ko labai išauga valdžios pareigūnų korupcijos prielaidos ir galimybės.

Paradoksas, kad prekybos centrų antkainiais besipiktinanti valdžia turgavietes siekia paversti prekybos centrais.
Kaetana Leontjeva
K.Leontjeva. Ant svarstyklių – kasos aparatai

Pasak R. Jasinavičiaus, šiuo metu „Sodra“ veikia principu, kai surinkti pinigai išleidžiami tą pačią dieną su pažadu, kad kuomet pinigų reikės jūsų pensijai, jie bus atimami iš kitų – tuomet dirbsiančių asmenų.

„Visa ši sistema, kaip visos piramidės, veikia tik tada, kai durnelių, ateinančių po to, vis daugiau nei buvo anksčiau. Dėl to kai darbo jėgos dydžiai didėja, „Sodra“ išsilaiko. Viskas prasideda, kai darbo išteklių – durnelių skaičius – mažėja“, - aiškino Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, pirmosios Vyriausybės pramonės ministras.
Daugiau straipsnis čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rjasinavicius-sodros-sistema-ant-musu-uzleista-kaip-maras.d?id=40963867

Ką gi,profesorius teisus - sistema piramidinė.Problema tame,kad mažėjant į piramidę pakliūnančių(dirbančių)skaičiui,mažėja ir ateityje pensijas gausiančių,t.y.mūsų,skaičius...

Iš šitokių straipsnių yra tik viena nauda - gal pagaliau bus įvardinta tai, kad pas mus socialinės apsaugos sistemos nebuvo, nėra ir neaišku, kada bus pradėti jai kloti pamatai.