Pagal vieninteli saltini ty ruskiu propaganda apie 2000 apsupta. Pagal katilo dydi tai 2000 kariu atrodo kaip minimumas tokiai teritorijai siai dienai.

Naujas updeitas is Volchansko katilo.

https://youtu.be/mUiBr2Gda3U

Tai ten išvardintos viso berods 24-25 gyvenvietes. Okupantai tą katilą Vovčanske su aplinkiniais kaimais skaičiuoja, kurie jau palikti 08.28-09.10 dienomis. Tegul kaičiuoja, bet:
1. Ukraina skaudžiai pasimokė iš Ilovaisko ir Debalcevo; kai pasitikėdami neva "žaliai-baltu koridoriumi", sutiko sudėti ginklus ir išvažiuoti per siaurą apsuptos teritorijos vietą, sušaudė rusai beginklius lauke tiesiog. Žuvo nuo 1,5k iki 4,5k karių, autobusuose, auto, neginkluoti.
2. Net ir apsupties atveju, jokių derybų su pidaraso putino zekų ruskių okupantais. Debalcevo pavyzdys (labai blogas) yra kaip Pilėnai mums, lietuviams, ir ukrainiečiams, jie nepasiduos, geriau susidengins/nužudys kuo daugiau pyderų.
Apie tass pranešimus: atsimenu konopedaresnko pranešimus: 2022.02.27 - "разбомбили 2100 самолетов СУ-25,26, Украина без авиации". Galima ir tokiau tikėti jais. Tipo ruZZkiai (da)mušinėjam beginklį. Bet jau nesiseka (da)mušti keturis metus iš eilės.

P.s: nauja "paspirtis" ruZZkių armijoje svinozekai, paleista dar viena partija sifilitikų, žagintojų ir žudikų (kurie pareiškė norą mirti už pidarą-putiną) iš tolimosios Japonijai priklausančių terirorijų (sahalinas, magadanas, chabaravskas). Gaila, bet Ukrainai vėl teks eikvoti resursus (milijonais šovinius ir tūkstančiais dronus) jiems utilizuoti.

eilinis katino "katilas", vis dar jam nedaeina, kad katilas siam kare buvo vienas, Mariupolio, o visa kita vatos fantazijos

kada parodys 2k lavonu arba tiek pat belaisviu, tada ir bus katilas, o dabar pezalai, tame tarpe ir arto

Artai painioji Debalceva su Ilovaisku. Is Debalcevo iseidinejo kariai su ginklais.

Tikrai, Ilovaiskas buvo skaudžiau - kaip pidarasai-ruZZai išdūrė ir paskui laukuose nužudė iki 1500 Ukrainos karių. Beginklių.

Raimundas Vaikšnoras
·
„TANKAS (Manevras) MIRĖ.“ IR NE PIRMĄ KARTĄ
1973 m. Jom Kipuro karas. Egiptas ir Sirija užpuola Izraelį. Pirmosiomis karo dienomis Izraelio šarvuotosios pajėgos patiria didžiulių nuostolių nuo santykinai pigių sovietinių „Sagger“ prieštankinių raketų. Kyla diskusija – galbūt tankai tapo beverčiai?
Taip prieš beveik 50 metų rašė ir „The Washington Post“: šis ir kiti panašūs epizodai paskatino daugelį paskelbti tanką „tokiu pat mirusiu kaip kavalerijos arklys“ („as dead as the cavalry horse“). Atrodė, kad pigi prieštankinė raketa pakeitė karo taisykles, o brangi šarvuota technika tapo praeities reliktu.
JAV kariuomenė padarė kitokią išvadą: problema buvo ne pats tankas, o tankas, veikiantis vienas. Moderniame mūšio lauke viena ginklų sistema negali veikti izoliuota ir neapsaugota. Tankams reikėjo mechanizuotųjų pėstininkų, artilerijos, oro gynybos ir artimosios aviacinės paramos. Kitaip tariant – kombinuoto jungtinio ginklų naudojimo (combined arms).
Amerikiečiai tankų neatsisakė, jie pakeitė doktriną ir tai, kaip tankai naudojami mūšyje. Mechanizuotieji pėstininkai, artilerija, oro gynyba ir artimoji aviacinė parama turėjo veikti kartu. Vėliau ši mintis evoliucionavo į „AirLand Battle“, gilesnę sausumos manevro, ugnies ir oro pajėgų integracijos koncepciją. (Beje, Lietuvos kariuomenė “combined arms” principus naudoja nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, būtent LK doktrina remiasi šiuo principu.)
ISTORIJA KARTOJASI UKRAINOJE
Praėjo 53 metai nuo tada, kai tankas buvo paskelbtas „mirusiu“. Ir vėl girdime pažįstamą išvadą – šarvuota technika tapo bevertė, o manevras nebeįmanomas. Tačiau šiandien Ukrainoje, Lymano kryptimi, vėl vykdomi kontrpuolamieji veiksmai, kuriuose naudojama šarvuota technika, pėstininkai, artilerija, dronai, elektroninė kova ir kiti pajėgumai.
Žinoma, dronai iš nišinės technologijos tapo vienu pagrindinių mūšio lauko veikėjų. Jie leidžia realiu laiku stebėti mūšio lauką, koreguoti ugnį ir santykinai pigiai naikinti daug kartų brangesnius tankus, pėstininkų kovos mašinas, šarvuočius ir kitą techniką.
Bet tai, kad atsirado efektyvi priemonė prieš šarvuotą techniką, savaime nereiškia, kad šarvuota technika tapo nereikalinga. Nė viena pasaulio šalis naikintuvų neatsisako vien todėl, kad egzistuoja juos galinčios sunaikinti oro gynybos sistemos. Beje, pėstininkų kovos mašinų, kovos tankų bei šarvuotų transporterių arsenalas pasaulyje taip pat didėja.
Todėl klausimas nėra „šarvuota technika ar dronas?“ Klausimas kaip šie įrankiai yra apsaugoti ir kaip jie veikia kartu?
Dronas gali aptikti, sekti ir sunaikinti. Tačiau jis nepakeičia poreikio judėti, pralaužti priešo gynybą, užimti ir išlaikyti teritoriją. Tam sausumos pajėgoms ir toliau reikalingas apsaugotas manevras.
Todėl atsakas į dronus nėra šarvuotos technikos atsisakymas. Atsakas yra adaptacija ir integracija: šarvuota technika, pėstininkai, dronai, elektroninė kova, priešdroninės sistemos, oro gynyba, artilerija ir inžinerija turi veikti kaip viena sistema.
1973 m. pamoka buvo paprasta – tankas negali kovoti vienas. Ukrainos pamoka iš esmės tokia pati. Tik šiandien „combined arms“ lygtį papildė dronai, elektroninė kova, C-UAS ir kiti nauji elementai, kuriuos turime integruoti į bendrą sistemą.
MANEVRAS, APSAUGA ir UGNIES GALIA
Būtent šiuo principu šiandien vystome Lietuvos kariuomenės diviziją. Mums reikia pajėgų, kurios galėtų greitai manevruoti, būtų apsaugotos nuo skirtingų grėsmių ir turėtų pakankamą ugnies galią priešui naikinti.
Manevras – tai greitis, mobilumas ir gebėjimas sutelkti kovinę galią ten ir tada, kur jos reikia.
Apsauga – tai jau seniai ne vien plieno storis. Tai šarvas, oro gynyba, elektroninė kova, C-UAS, maskuotė, inžinerinės priemonės ir visa kita, kas leidžia kariui ir technikai išgyventi šiuolaikiniame mūšio lauke.
Ugnies galia – nuo individualaus kario ginklo ir tanko patrankos iki artilerijos, dronų ir tolimojo nuotolio ugnies.
Todėl divizijos nereikia suprasti kaip geležies “prikimšto” vieneto. Divizija – tai tarpusavyje veikiančių pajėgumų sistema įskaitant ir oro gynybą.
Šarvuota technika yra šios sistemos dalis. Ir čia svarbus principas – jeigu siunčiame pėstininką į mūšį, turime siekti suteikti jam apsaugą ir mobilumą. Vienai užduočiai reikės tanko ar pėstininkų kovos mašinos, kitai – šarvuoto transporterio ar lengvesnės platformos. Skirtingos priemonės skirtos skirtingoms užduotims. O galbūt pėstininko siųsti nebereikės, galbūt užteks autonominių robotizuotų sistemų? Turbūt prieisime į prie šito lūžio karyboje.
Tą labai aiškiai rodo ir karas Ukrainoje. Šio karo negalima sustabdyti viename kadre ir to kadro paskelbti nauja karo dogma. Per skirtingus karo etapus keitėsi tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, lengvosios technikos, artilerijos ir dronų panaudojimas. Net tuo pačiu metu skirtinguose fronto ruožuose daliniai veikia skirtingai – pagal vietovę, užduotį, priešo pajėgumus, turimas priemones ir grėsmes.
Todėl tai, kad šiandien viename Ukrainos fronto ruože tankas naudojamas po vieną ar kelis, nereiškia, kad rytoj kitoje vietovėje, kitu karo etapu ar kitomis sąlygomis nereikės visos šarvuotos brigados.
Nė viena platforma nėra dogma. Mūsų užduotis yra sukurti kariuomenę, kuri turėtų priemones skirtingoms situacijoms ir gebėtų jas sujungti į vieną veikiančią sistemą.