Dar pora klausimu apie opcionus.

1. Jei turiu index'o opciona long (tarkim YM), kai pasibaigia galiojimo laikas, o as ji turiu (nepardaves). Opcionas yra ITM. Kadangi, indekso nenusipirksi kaip akcijos ar zaliavu, tai brokeris (opciono israsytojas) turetu pervesti i saskaita pinigus (ar ne???), t.y. is manes atpirkti opciona.
Tik va uz kokia kaina, kaip ji nustatoma (gal tiesiog paskutinio suprekiauto opciono kaina ar pagal naudojama opciono modeli nustatoma kaina, expirinimo momentui...)

2. Jei opciono laikas baigiasi ir as ji turiu, taciau neparduodu ir jo verte nera nuline. Ar tokiu atveju as pilnai prarandu sumoketa premija ar po opciono expirinimo opciono israsytojas, atpirks is manes automatiskai uz kazkokia suma (kokia?)?

Opcionuose imp.volatility rodomas procentais. Kieno pokyti jis rodo?

O procentais isreiksti galima tik pokyti?
Implied volatility (Kaip tai vadinasi lietuviskai? "numatytasis nepastovumas"?) nurodo, koks nepastovumas yra itrauktas i opciono kaina.
Tuo tarpu nepastovumas (volatility) yra tiesiog statistinis matas, kuris nurodo, kiek konkretaus instrumento graza yra nepastovi. Patogumo vardan (kad butu galima palyginti instrumentus su skirtingomis kainomis), tas kintamumas yra isreiskiamas santykiniais vienetais - procentais.

Procentais paprastai isreiskiamas pokytis, skirtumas ir pan...

1. Implied volatility gal "numanomas kintamumas" verciama, bent jau kazkur taip maciau.
As vistiek nelabai suprantu to IV prasmes. Kaip suprantu, jo matematiskai paskaiciuoti nelabai imanoma, o opciono kainoj sudaro didele vertes dali. Tokiu atveju opciono verte gaunama lyg ir "is lubu"...
Su istoriniu kintamumu viskas aisku (tiesiog statistika), bet jis beveik nenaudingas prekyboj (opciono vertes nustatymui).
AR IV reiktu suprasti, kaip prognozuojamas galimas (numanomas, spejamas ir pan.) susieto VP (ar pacio opciono???) kainos MAKSIMALUS (???) pokytis (galimos svyravimo ribos) i viena ar kita puse nuo dabartines susieto VP (ar pacio opciono???) kainos, isreikstas procentais?

2. Ir nuo kokio pagrindo skaiciuojamas tas numanomas kintamumas - nuo vakarykstes uzdarymo kainos, nuo kazkokio metinio vidurkio ir pan.?

3. Laiko itaka (iki galiojimo pabaigos) opciono kainoj yra pastovi visa opciono galiojimo laika, ar ji kinta (dideja/mazeja ???)artejant galiojimo pabaigai?

Tradintojas
(1) IV yra tiesiog is kito galo "isversta" Black-Scholes formule. T.y. apskaiciuojama, koks turetu buti IV, kad butu gauta tokia opciono kaina, kokia siuo metu yra rinkoje. Populiariai kalbant, daznai sakoma, kad IV yra "the wrong number in the wrong formula to get the right price."
Taigi is dalies galima sakyti, kad opcionu market makeriai patys pasirenka IV ir pagal ji ikainuoja opcionus. Tiksliau sakant - jie ikainuoja opcionus pagal savo imantrius modelius, o mes is tu kainu apsiskaiciuojame IV. Kaip ten bebutu, jie negali opcionu laikyti neteisingai ikainuotu, nes tokiu budu pastatytu save i pralaimincia padeti - t.y. opcionu likvidumo pirkejai turetu statistini pranasuma pries tiekejus. Be to likvidumo tiekejai konkuruoja tarpusavyje (jeigu dalyvauja daugiau, nei vienas MM), todel konkurencijos desniai taip pat daro kazkoki spaudima, ko rezultate opcionu kainos yra daugmaz "teisingos" (kad ir ka tai reikstu )
Taip tu teisus - IV yra silpnoji Black-Scholes opcionu modelio vieta. Todel yra sukurta galybe metodu tam modeliui papildyti, bei kitu opcionu ikainavimo budu.
(2) Neturi reiksmes! IV yra paprasciausias skaicius, kaip ir kiti opcionu rodikliai (vadinami "graikais", arba "the greeks"). Kokius skaicius istatysi i formule, toki atsakyma ir gausi. Galima naudoti uzdarymo kainas, galima skaiciuoti intraday, galima skaiciuoti bid ir ask kainu IV atskirai.. Viskas priklauso, nuo sprendziamo uzdavinio.
(3) Nepastovi. Opcionai, kuriu galiojimo laiko pabaiga yra arciau, praradineja verte greiciau. Zr. cia: apie Theta pavirsiu.


Procentais isreiskiama proporcija arba santykis tarp dvieju dydziu. Neturi reiksmes, ar tai yra pokycio santykis su absoliucia reiksme, ar dydziu santykis, ar tiesiog nurodomos sudedamuju daliu proporcijos (kada nors atkreipei demesi i skaiciu 40% ant degtines butelio? Kieno pokyti jis reiskia? ).
Kintamumas isreiskiamas procentais, nes ji skaiciuojant naudojamas standartinis nuokrypis, isreikstas procentais (kad galima butu palyginti skirtingas kainas turincias akcijas). Kadangi IV yra susijes su istoriniu kintamumu, ji taip pat priimta skaiciuoti procentais. Nors matematiniuose skaiciavimuose paprastai naudojama trupmenine forma, pvz., IV = 0.2, reiskia 20%.

ka reiskia opcionu "trading class"? Matau opcionai buna dvieju klasiu- 6E ir XT. kuo jie skiriasi?

6E yra amerikietisko tipo opcionas, o XT - europietisko.

Cia apie opcionu tipus

O ka reiskia VXT ir V6E? Cia irgi klases, bet tokiu paaiskinimu neradau...

V6E - Euro FX Volatility-Quoted Options (American style)
VXT - Euro FX Volatility-Quoted Options (European style)

Tiesa sakant, as nesupratau, ka reiskia tas "Volatility-Quoted". Gali placiau pasiskaityti cia:
http://www.cmegroup.com/cmegroup/tools-information/lookups/advisories/market-data/Q2008-007.html
http://www.cme.com/trading/prd/fx/fxvoloptions.html

Jei suprasi esmini skirtuma tarp "premium-quoted" ir "volatility-quoted" opcionu, nepamirsk parasyti ir man

turiu nuvertejusi iki 0 LHV opcioną. Vykdymas 2008 12 19. Anksčiau visus pats uždarydavau, bet nuvertėjusio visiškai dar neturėjau Kokie turėtų būti veiksmai? Palikti ir nieko nedaryti?

Taip, palikti ir nieko nedaryti. Be jokių papildomų sąnaudų jis bus automatiškai anuliuotas po savaitgalio. Pas mane patį nuvertėjusių šio mėnesio opcionų yra net keli

ačiū sliux, būtent tai ir norėjau išgirsti

kuo rizikinga tokia opcionu strategija: sell short call X strike + sell short put X strike?
cia X strike, reiskia ta pati strike kaina, tam paciam VP.
Jei imi ilgesnio galiojimo opciono laikotarpi, teoriskai lyg ir pabaigoje opcionu galiojimo laiko turetum islosti abieju premiumus (ga;l nepilnai premium vertes, bet beveik). Nes kaip suprantu baigiant galioti opcionui, jo kaina buna beveik lygi (reali VP kaina-strike kaina) arba (Strike kaina-reali VP kaina) arba 0 (tada jau abai blogai, nes priesingas shortas gali augti nekontroliuojamai).
Kad apsisaugoti nuo paskutines situacijos, matyt reiktu priesingus opcionus (strike) imti kuo arciau susijusio vp rinkos kainos ir artejant, kuriam nors opcionui link 0, abu uzdaryti. Aisku jei butu labai staigus judesys, tai yra galimybe, kad patirsi nuostoli, bet pvz. su indeksiniais opcionais, manau si strategija turetu buti pelninga.

Demo saskaitoj su YM (djia small cap ideksas) sia strategija pabandziau, tai 10% gana nesunkiai paemiau su minimalia rizika.

Prasom apiberkit kritika!

"sell short call X strike + sell short put X strike" yra vadinama Short straddle opcionu "strategija". Pasak vikipedijos:

Zmoniskai kalbant, tu rizikuoji gauti neribota nuostoli, jei akcija padarys didesni judesi i betkuria puse. Tuo tarpu maksimalus pelnas yra aprobotas premiumu.

Ši strategija tinka ,su sąlyga ,kad instrumentas (akcija ,valiuta ir kt) svyruos tarp tu strike .
Instrumentui iššokus iš tų ribų+strike sumos prasideda neribotas nuostolis.
Kad to išvengti turi buti stop loss .

Antra -kažkada jau rašiau -šią strategiją, nevisi brokeriai leidžia užsiimti ,jei neturi pakankamo depozito ,kad išėjus į aktyvą užtektų lėšų (t.y. perlipus strike tu gauni real instrumentą ,už kuri turi sumokėti)

O jei parduodant su skirtingais strike, t.y. short call ir short put, kurie yra toli piniguose?

Kitas dalykas, kokiu principu "islyginamos" atidaromos pozicijos, ypac kai priesingu opcionu kainos stipriai skiriasi?

Cia kalbu daugiau, apie islyginima, pries atidarant sandori? Taip pat ar yra prasme, po kurio laiko aplyginti pozicijas, jei jos gerokai pasikeicia, nuo pradinio momento?

O pardavineti ir geriausia su skirtingais strike(strangle strategija) taip mažiau rizikos.Teisybe pasakius short straddle kai strike vienodi, praktikoj niekad nenaudojau,nes pelningiausias jis kai stovi vietoje prie strike,nuostolis prasideda kai instrumentas išeina iš ribu lygių abieju premijų sumos dydžiui.Šiais ypatingo judrumo laikais tai labai rizikinga.Aišku galima pagauti momentą ,kai po didelio judesio opcionų kainos į abi puses būna stirpiai pabrangę(šiandien pvz Eur/usd i viena puse mėnesio opcionai net 400 punktu(pipsu) tai parduodant Straddle gautum 800.Vadinasi į nuostolį pradėtum eiti kai peržengtų tuos 800,bet šiuo metu tai irgi pilnai įmanomas scenarijus.
Šiuo metu aš geriau pardavinėju į vieną kurią puse pvz pardaviau šiandien Call USD/JPY su strike 90,8 su data 01/16 premija 91 punktas(pipsas)

O jei parduodant su skirtingais strike, t.y. short call ir short put, kurie yra toli piniguose?

kad kuo toliau piniguose tuo pigesnis opcionas,labai toli irgi nieko gero negausi.

nelabai ką čia išlyginsi jei turi galvoje ,kad lyginti premijų dydžiu,tai nematau prasmės(bent jau aš to nedarau).Nes čia svarbiau įvertinti riziką ,kad instrumento kaina tikrai neperliptų per strike.

Jei šneki apie išlyginimą( hedge) pagal delta tai čia jau daug ilgesnė kalba.

Taip turiu omenyje kaip hedge. tarkim put kaina 10 usd, o call- 3.35 usd. Jei parduosiu po 1 lota,tai nebus lygiavertes pozicijos... Kaip praktikoje tu darai?

Ziurek i deltas.Tavo pvz. put opcionas yra piniguose(in the money).Jo delta bus didesne.Kad butum neutralus,turetum parduoti didesni kieki calls,kad delta butu ~0.Instrumentui pajudejus ,kad islygint deltas ,turetum dar parduoti vienu arba kitu(jeigu negautum margin call dar iki to laiko).Arba pirkti/parduoti pati instrumenta.