Visi daug rašo apie dolerį ir jo "spausdinimą". O gal kas galėtų pakomentuoti kaip atrodo eurų "spausdinimas"? Konkrečiai, kokiu principu "nauji" eurai būtų paskirstomi tarp euro zonos narių?

Nes su JAV tai daug maž viskas aišku. O štai euro zona - įdomesnis reiškinys, nes juk visiškai skiriasi monetariniai interesai pavyzdžiui Vokietijos ir Graikijos.

matai, Toni, yra tokia problema, kad staigus ar tiesiog greitesnis valiutos nuvertejimas paralyzuoja ekonomika, nes imones gauna pajamas po 30 ar 60d. nuvertejusia valiuta, o paskolas turi grazinti indeksuotas (kintama palukanu norma reaguoja netgi is anksto). O tai reiskia viena- daug bankrotu, atleidimu, mazejancia perkamaja galia ir t.t.

ir netgi letai nuvertejanti valiuta ne tiktai trumpam paskatina eksporta, bet ir paralyzuoja visas i vidaus rinka nukreiptas investicijas (busimos pajamos bus vertos maziau nei investavimo metu).

Todel tiek verslui, tiek visuomenei geriausia stabilumas, kurio deja paskutiniu metu nuosekliai mazeja.

įdomu. Girdėjau viena ausimi, kad euro zonai yra svarbu prekybos balansas tarp šalių, kai JAV tokio reiškinio berods nėra.
T.y. graikai nuėjo į minusiuką, daugiau skolindami, t.y. išleisdami, t.y. importuodami, negu uždirbdami, t.y. eksportuodami. Ir dabar jiems nieks nenori skolinti. Ir devalvuoti jie neturi ko. Reikia mažinti atlyginimus, penCijas, akurat, kaip Lietuvoje. O tai šiuolaikinėje ekonomikoje kažkaip nelabai ištyrinėta, visi bijo minuso ženklo.

Kiek suprantu, JAV tas vidinis prekybos balansas yra "išplautas" tarp visų ekonomikoje žaidžiančių subjektų. Jei, pvz, JAV NT ekonomikos sektorių apiforminti kaip Valstiją, tai, imho, turėtume tą patį: NT tik skolinosi, bet nieko nedavė. Va jums ir disbalansas, prekybos deficitas. Bet NT ne valstija, ji gal turi lobį kongrese ir pan., bet neturi himno, vėliavos, sodros, armijos, teritorijos, kalbos, papročių. Graikija ir Lietuva turi.
NT galima pabeiloutinti, o galima tiesiog pasiųsti toliau, su Graikija gi reikės kalbėtis mandagiau.

Skolininkas turi dvi galimybes;pasiskelbti nemokiu(tokiu mazai atsiranda) arba skolintis toliau (ignoruojant realybe-tokiu dauguma)Visi jie anksciau ar veliau praranda pozicijas ,kurios atitenka skolintojui. Tai yra tik laiko klausimas.
Kinija ir Jav neturetu buti isimtis.
Skolininkas dar gali taupyti ir grazinti skola arba sunaikinti skolintoja

Sutikciau su Toniu, kad JAV per daug negresia. Arba kitaip tariant – gresia, bet gresia maziau, nei kitiems. Kokiomis priemonemis bus to pasiekta – laikas parodys. Siandien apie stabilumus neapsivercia liezuvis kalbeti, vienas kas yra stabilu – nuolatiniai pokyciai. O skolininkams ES ribose tikrai ateina sunkus laikai, panasu, kad dauguma bus nemokus – sutinku. JAV tai negresia. O ES idomi situacija - braska traska ES biurokratinis vienetas. Jiems reikejo musu rinku – jie jas gavo. Dabar kadangi panasu, jog bus defliaciniai procesai, vainikuoti stipria infliacija, o tai reiskia, kad dar daug gamybiniu pajegumu reikia sunaikinti, kad vel atgaivinti gamyba ir zmones priimti I darbus. O tai, savo ruoztu, kad tu nemokiu rinku kaip ir nelabai tereikia. Jeigu vokieciams su prancuzais reikes nauju zemiu (graikiju, latviju, lietuvu) – gal ir pasims baillout'u. Bet man kazkodel atrodo, kad itikinamesnis kitas variantas: jokios pagalbos ir laikymas ant kabliuko per jau isduotas paskolas. Parama 2013 metais kaip ir baigsis, ar tik neteks remti mums rumunus ir pan. O jei nebus is ko remti, tuomet - labai idomi ES ateitis, kas ten zino, gali jos ir isvis nelikti dabartiniame supratime. Juk tai tik biurokratinis aparatas. Greitai silpniausios naujos ES rinkos turetu buti palauztos.

Beje, man regis, pagrindine Lietuvos finansine klaida ir yra – orientavimasis i Eura 2012-2013 metais kurio, kuomet prasides pasauliniai ivykiai, tikrai nebus. O ivykiai prasides. Mano akimis euras Lietuvoje - tai tik pasaka masems nuraminti. Neteisingos prielaidos suponuoja neteisingus sprendimus. Reiketu musu ponams strategams zvelgti placiau i pasaulyje vykstancius procesus..

O del JAV galybes….ji tikrai prasidejo dar XX a. pradzioje kai besikonsoliduodamas kapitalas ikure privatu FRS. Vienas analitikas gerai pasake. XIX a. pradzioje gera buvo gyventi Jungtineje Karalysteje. XX a. pradzioje = JAV. O XXI a. – Singapure? Ten ir persikrauste. Turbut zinote, apie ka as kalbu.

http://finance.yahoo.com/tech-ticker/marc-faber-the-next-thing-you-need-to-worry-about-is-the-piigs-403497.html?tickers=tbt,tlt,%5En225,%5Eftse,USDJPY=X,%5Egspc&sec=topStories&pos=9&asset=&ccode=

The Next Thing You Need To Worry About Is The PIIGS



...

Dėl JAV. JAV tikrai išlips iš šios krizės nebūdama pirmūnė, bet ir ne loozerio vietoje. Ne be reikalo JAV išlaidos ginklavimuisi augo sulyg skola. Kas norės "rautis" ant stipriausio genties vyro?

Kinija. Manau dabartinėje situacijoje geriausias sprendimas Kinams yra eiti apsipirkinėti. Konvertuotis dolerius į apčiuopiamą turtą. Ką pastarieji ir daro, Volvo, Hummer, Jaguar, energetinių resursų kompanijos ir t.t. Man panašu į sieki supirkti know-how ir resursus - gamyklų jie ir savo gali pasistatyti. Speju Afrikos supirkimas taip pat vyksta doleriais.


PIIGS - linksmas akronimas, kiaulėmis išvadino

Skeleton, man tai kažkaip jaučiasi JAV noras "pažeminti" EUR reitingus tokiu būdu. Labai pas juos didelė baimė, kad pasaulis "atsiriš" nuo dolerio palaipsniui, o nepaslaptis, kad didžiausias konkurentas šiuo metu - euras. Kodėl gi jo "nesutrypus"?

Hm….Jei JAV nebus pirmune, kas bus tada? Rusija stipriai serga: priklausoma nuo importo (kurio mes, lietuviai, nenorime vystyti prisidengdami savo psichologinemis problemomis) ir naftiniu iplauku, korupcijos, nesugebejimo vystyti gamybos, negalejimo ateityje apsiginti nuo uzsienio dempingo. Kinija stipriai serga (viskas statoma ant eksporto, vidines rinkos kurimas veluoja, 70% gyventoju vos gala su galu suduria). Japonija stipriai serga (priklausoma nuo eksporto), ju skolos ispudingos, kaip ir sveicaru (de facto netekusiu banku anonimiskumo). Gali buti, kad Indija susimush su Pakistanu kada nors. Iranas jau beveik apsuptas JAV interesu aplinkinese salyse. O ES, gelbedamasi nuo krizes, atkartoja JAV veiksmus, tik suletintame variante – monetarine politika yra tokia pat, dideli skirtumai tarp siaures ir pietu/rytu ir vakaru su laiku gali isrysketi, ja visa kamuoja energetine priklausomybe, toks ispudis, kad ES pranasumas kartu yra ir jos silpnoji vieta - silpnejancios (silpninamos?) atskiros valstybes nares paeiliui – taip lyg ir lengviau isvesti visa sistema is stabilumo. Parodykite man kokia kita valstybe ar ju darini, galincia buti konkurentu JAV? o jeigu kuri ir neserga, JAV interesuose padaryti viska, kad ji greiciau susirgtu. Nes gerove tarp kaimynu matuojama santykiniais dydziais – pas mus gerai, kai kitur blogai. O rezervines valiutos dolerio niekas net ir noredamas negali greitai pakeisti kazkuo kitu. Kol kas JAV interesuose yra vykdyti savo plana, o kalbos apie rezervine valiuta krepselio pavidalu taip ir gali likti kalbomis…

Kaip Jus manote, kiek laiko FRS (pati, ar per tarpininkus) gales ispirkineti savo obligacijas? Nes uzsienio kapitalas aiskiai bega i trumpalaikes obligacijas.

The Decline: The Geography of a Recession

http://abcnews.go.com/Business/fullpage?id=9549471

To M3: Žodžiu beviltiška ta planieta Žeme visi serga

Japonija stipriai serga (priklausoma nuo eksporto), ju skolos ispudingos, kaip ir sveicaru (de facto netekusiu banku anonimiskumo).
Čia jau visiška makalinė: Japonija istikruju turi teigiama eksporto saldo ir atitimakamai teigiama prekybos balansa bet ne skolas. O Sveicarai prarades bank anonimiskuma ka prarado ? Nieko, tiesiog taiko teises aktus kaip visame pasaulyje, t.t. ir banko sektoriui.

Didziausias sio amziaus issukis bus pasaulis be JAV dominavimo, bus daug geopolitiniu centru, daug konfliktu. Ir ne visi bus sprendziami politinemis priemonemis.

Panasu, kad bus karas greitai. Realiausi kandidatai Pietu Koreja vs Siaures Koreja.Gal net branduolinis
Kas turi minciu, kaip i tai reaguos finansu rinkos? Ka reik pirkt, ka shortint?

Forex: ne zeme beviltiska, o nera jegu, galinciu pakeisti dabartine santvarka. Norinciu – kaip ir pasiskolinti pinigu – visuomet pilna. Japonu public debt 200% BVP, ir sis rodiklis sparciai auga, nepaisant spausdinamu jenu, skolos aptarnavimas yra sudetingas, o jos grazinimas – tuo labiau. Su krintanciu eksportu situacija vis bloges ir bloges, tad pajamu saltiniai labai riboti. Kuomet doleris devalvuosis didzioji dalis japonu rezervu irgi devalvuosis. O sveicarai prarado ne siaip sau konfidencialuma, bet savo strategini pranasuma, kuris jiems sukrove nemenkus turtus ir kuriuo remesi ju sveicariska verslo filosofija. Jeigu paskaitytum kaip tai vertina seniausias sveicaru bankas, suprastum, kaip tai jiems svarbu.

vis ieskom "zaliuju ekonomikos atsigavimo daigu", o jie vis dar atrodo labai silpni. Ir turbut sutariam, kad stabilesnis atsigavimas ivyks tiktai visiems gerokai sumazinus isiskolinimo lygi. Kreditu buvo isduota per daug (desimtmeciais kredito augimas virsijo BVP augima), reali ekonomika tiek nepatempia ir visiems bumo metais suprojektuotu auganciu ateities pajamu neuzteks. Kas toliau? Kas apmokes (nurasys) besitraukianti kredita? Matau tris kandidatus:
1) versle- akcininkai (dar tikrai ne pabaiga, BV mazeja ir augimo nematyti)
2) privaciam sektoriuje- NT paskolu turetojai
3) pensijiniai fondai.

t.y. de facto kreditoriai nusavins kapitala ir santaupas ("skola ne zaizda- neuzgis", o "palukininkas"- tikrai ne komplimentas),veliau surenkamus mokescius (nieko naujo istorijoje) ir tik tuomet kai net ir to nebeuzteks ir default'ai taps neisvengiami- prisiims dali nuostoliu.
O kredita leidome sukurti "is oro"

pateiksiu keleta pavyzdziu:
1) dauguma imoniu dirba nuostolingai arba EBIT vos uztenka palukanoms ir mokesciams susimoketi t.y. realiai bankai susirenka didziaja dali "darbo vaisiu". Masiniai akciju "skiedimai", opcionai ir kt. mazina EPS iki nepriimtino lygio t.y. realiai permokame uz ateities pajamas (esami p/e). Alkis naujam kapitalui didziulis, ROE- apgailetinas.
2) pvz. esama NT kaina- 500k, 200k jau atiduota (nuosavybe), 300k-skola bankui. Kaina krenta iki 300k (o be nauju kreditu tikrai kris) ir tampa lygi skolai, o 200k nuosavybes- isgaravo (nusedo banko kiseneje) ir prisidejo prie masinio deleveraging.
3) tiesiog melziama karve (atsiprasau daugybes perspektyviu verslu akcininkas) be galimybes pabegti.

tai gal ne tokie jau ir kvaili Buffetas, EPRB ir net Romanovas su 50mln. paskola UKB, kurie nebelenda i equity, o tiktai i bond'us ir tampa kreditoriais?
Mums 100%-iams bumo laiku akcininkams sunku suprasti kaip bondai gali buti pelningiau nei akcijos, bet paskutiniai 20 metu buvo daugiau isimtis nei taisykle.

Akcininkas rizikuoja visa savo nuosavybe, tuo tarpu kreditorius stovi pirmas eileje tiek prie pelno tiek prie turto ir pirmus nuostolius patirs tiktai kai akcininkas galutinai taps "nuogas".

"privaciam sektoriuje- NT paskolu turetojai"

Tipo, moku ir moku bankui - nors NT nuvertėjo dešimtis kartų?
Jeigu turiu iš ko mokėti - tai nėra problema, tai tik nemalonu.

Blogiau bus, jei neturėsiu iš ko mokėti - bet ką bankai darys, jei dauguma LT neišgalės mokėti?

Ar ne geriau būti kaip daugumai pasiėmus paskolą - negu vienam be paskolos?

dėl kolegos Šiaurės Vėjas pasisakymo Nr. 82707:

O ar juns neatrodo, kad jokio atsigavimo nėra? O viskas, kas per 2009 metus atsitikę teigiami ekonomikos pokyčiai - tik nedidelis atsakas į milžiniškas visų valstybių pastangas įveikti negeroves. Tai yra, vežimas siūbuojamas vietoje bandant sustabdyti jo dardėjimą į bedugnę ir yra gerai išlaikomas vietoje, tačiau stumti vežimą į kalną jėgų dar nepakanka.

Obama sendien pasake mazdaug taip" jai bankai nori mustyniu jie jas gaus".
Nesutinka bankininkai su jo norais net po to kai uzdejo jiems "naloga" ir bando uzdrausti rizikingas financines operacijas .Idomu stebeti kaip riejasi prezidentas ir Buffetas ar kazkoks bankininkas grasinantis W formos rinku reakcija-korekcija.

jei tai "nepakazucha" liaudziai tai pagarba Obomai,tik kad nebaigtu kaip kenedis ;)

Turbut,kad nori atstatyti per metus nuo isrinkimo pusiau kritusi populiaruma. Bankinikai gerai "privirino "per metus-daugeliui pavydas,o pastarasis geriausias sajungininkas kovoti pries laimetoja.
Jai nori antros kadencijos gal ir turetu elgtis kaip Kenedis.Jis juodaodis - neturetu taip blogai atsitikti.
Nerandu nuorodos ,bet sioje temoje ar kazkur kitur buvo pateikti duomenis ,kad didziosios depresijos metu mokesciai stambiajam kapitalui buvo pakelti iki vos ne 100% ribos. Gal kas kompetentingas pavistyti tema sia linkme:ar tai imanoma ir kaip tai keistu padeti ateity?

desimties kartu nereikes- uzteks ir 2-3.

bankams nieko- perims, parduos ar isnuomos, dali nurasys i nuostolius. Gal dar vienas kita perims. Blogiausiu atveju skolas perims valstybe. Bet ka darys ta gatveje likusi dauguma? Isipareigojimu atsisakyti juk negali?

Jeigu bankai vadintu dalykus tikraisiais vardais (kaip lizingo isperkamosios nuomos atveju)-tai skambetu mazdaug taip: Registu Centre iregistruotas namo (buto) savininkas- SEB, Swedbank ar kt.
Jonas Jonaitis per 25metus issimokejes dviguba isigyjimo kaina (palukanos) turi teise tapti turto savininku. Jam anksciau laiko nutraukus sutarti- turtas parduodamas rinkos kaina, o Jonas isipareigoja padengti bankui visus galimus nuostolius ir negautas pajamas. Draudima, ivertinimo, administracinius, notaro ir kt. mokescius, NT mokesti- viska moka Jonas.
Tai nezinau geriau cia Jonui ar tam "vienam be paskolos"? nuomos kainos Vilniuje jau krito 35%- gal paskolu sumas kas nors irgi sumazino?
beje vartotoju teisiu apsaugos tarnyba pasirodo jau paprase visu banku pateikti NT paskolu tipines sutartis- laukiam kas is to gausis.

O siaip tai visais laikais valstietis turedavo moketi ponui uz zemes lopineli ar busta kol anksciau ar veliau nebepatempdavo. Tik dabar kazkodel valstieciui sudaryta iliuzija, kad jis yra savininkas, net registuojama jo paties vardu.
Bet Lietuva dar pacioje sio proceso pradzioje- skola tenkanti vienam pilieciui tik 13k Lt. (Palyginimui US berods 86k USD (apie 200k Lt), Australijoje 58k AUD (129k Lt)). Vidutines santaupos turbut net didesnes. Galima gal net teigti kad vis dar esame kreditoriu tauta bet jaunajai kartai bankai smegenis plauna sparciai- auginasi vergus (atsiprasau-asmeninius bankininkus turincius klientus)

tai gal vis delto geriau ne "paemus kaip daugumai", o kaip mazuma- pradzioje sunkiai dirbus, o veliau "suteikus paskola"? bet negi dabar dori valstieciai visi zydais tapsime?