"Ka konkreciai ?"

Katinas rase kad neva Stolcas per vokiskas detales sabotuoja SS gamyba. Jeigu tas tiesa, tai jis isvis maladiec tada

Toks vaizdas, kad kaip is menulio nukrites. Keista, kad siandien dar yra tokiu, kurie nezino, kad vakaruos tokia tvarka.

---

Kad vokieciai jau po sito atvejo ismesti is projekto, ju gaminti komponentai pakeisti kitu gamintoju. Tai vokieciams is viso px sitas projektas. Jie ten, kad neuzmirstu kaip gaminamos raketos pasigamino kelis vienetus Taurus, pasidziauge ir tiek.

nereikia, kol jiems nelabai skauda, bet kai pradės skaudėti ir kils noras kuo greičiau pribaigti tą skausmo šaltinį - tada ir prireiks. Be to tai būtų aiški žinia Vakarams - politiniai žaidimai ir blefai baigėsi.

rugsėjo 22-23 jt asamblėja, jav duos leidimą naudoti atacams rusijoje po jos, kai rusai neįvykdys kažkokių ten reikalavimų....

As manau kad rusai vengs antzeminio branduolinio iki pat galo, kol Putino panoseje neprades raketos sproginet.

Pikti liezuviai plaka kad pati geriausia vieta kur rusai realiai gali panaudot branduolini pries NATO, netiesiogiai - kosmose. Teoriskai rusai gali susprodint jas ten kur sukasi NATO zvalgybiniai palydovai. Ir pizdec.

Principe jie tokiu budu gali pachierint ir interneta pasaulyje.

Vienu zodziu rusai dar gali daug kuom nustebint manau, pries tai kol prades svaistytis atomine dubinka ant zemes.

taip, atomo panaudojimas kosmose - visai realus variantas, bet nemanau, kad tai būtų mažesnis spjūvis NATO į veidą, nei atomo panaudojimas Ukrainoje, Ukraina - nepatenka į privalomus tiesioginio NATO karinio įsikišimo planus, o štai NATO infrastruktūra kosmose - klausimas...

Tas pats kas pašikti į baseiną ,kuriame ir pats maudaisi . Rusų palydovai taip pat bus sugadinti ir GLONAS sistema išvesta į rikiuotės

cos jau rasiau anksciau - jeigu tu kalbi apie demo branduolini Ukrainoje, taktine galvute kazkur ant fronto transeju, kur isgaruos max keliasdesimt kareivuku.

Tai butent sito manau laukia tiek patys ukrai, tiek vakarai.

Rusams sitas zingsnis potencialiai supistu visa tarptautine reputacija.

Tuo tarpu ukrai kaip tik pultu dar labiau lot ir dar labiau eskaluot konflikta. Sakytu dabar duokit pist raketomis per kremliu kaip minimum. Jie nekapituliuotu jokiu budu.

Juos realiai isgasdintu tik tokios bombos numetimas kur nors ant miesto, kur civiliai. O rusai nesirys tam. Ir nera reikalo, jeigu nori pasiurpint civilius galima FAB'us metyt.

Ir reikia nepamirst kad tiek vakarams tiek ukru nacistinei valdziai poxui ant Ukrainos civiliu.

Kodel vakarai myza su tais leidimais - nes Putinas prakalbo apie tiesiogini NATO dalyvavima t.y. jis suponuoja smugius ne Ukrainai, o NATO salims.

youngcat
Kokia tvarka ?
Galima pagalvoti , kad vakarai turi vieninteli gelzgali ir jokiu analogu. Siuolaikiniame pasaulyje jau turbut neberasi nieko , kad absoliuciai visos komplektuojancios butu gaminaos po vienu stogu. Net vaikiskas dronas , surinktas garaziuke , nepretenduoja i gelezine vakaru tvarka. Rusai gauna komplektuojancias is viso pasaulio savo karo pramonei. Sena istorija. Jau net nepatogu apie tai kalbeti.

Po truputį sklaidosi migla ir aiškėja tiesa apie tai,kad "respublikonai trukdo" ir akivaizdu darosi kad Bidenas neduoda dėl dogovorniako. Naujas Molotovo - Ribentropo paktas šmėžuoja . Uraina bus padalinta slaptu JAV ir Rusijos susitarimu .

Aurimas Navys

Pastarąją savaitę geopolitinių šachmatų lentoje vyko ėjimų dėlionės, tačiau pagrindiniai ėjimai buvo atliekami ne figūromis, o raketomis. Karinę žaidimų lentą užgulė Maskva, Vašingtonas, Londonas ir Kijevas. Vėl buvo aiškinamasi ir tariamasi, kokiomis raketomis Kijevas gali smūgiuoti į Rusijos gilumą, o kokiomis ne. Galiausiai paskelbta, jog Baidenas greičiausiai leis Ukrainai smogti raketomis „Storm Shadow“, tačiau raketomis ATACMS - ne. Užvirus diskusijoms, apsireiškė Putinas, kuris pagrasino, jog tolimojo nuotolio smūgiai į Rusijos teritoriją prilygs tiesioginiam NATO šalių įsikišimui į karą Ukrainoje, o Vašingtonas tai įvertino, kaip „labai pavojingą retoriką“. Paprastai tariant, JAV viešai pareiškė: „Mes labai bijome!” Maža to, Vašingtonas ėmė blokuoti Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos ryžtą leisti Ukrainai smūgiuoti į Rusiją tolimojo nuotolio raketomis be apribojimų.
Kad ir kaip Kijevas stengiasi demonstruodamas, jog Rusiją galima nesunkiai įveikti, smogiant raketų smūgius į strateginius karinius objektus Rusijos sostinėje, jam reikia Vakarų ginklų (jų yra, bet nepakankamai) ir valios.
Tačiau valios nėra. Vašingtono (ne)valią mėgins pakeisti Volodymyras Zelenskis, kuris, kaip skelbiama, šį mėnesį planuoja susitikti su Džo Baidenu ir pristatyti jam “pergalės“ planą. Galbūt mes klystame, tačiau manome, kad Zelenskiui Baideno valios pakeisti nepavyks.
Ko laukia ir kodėl trypčioja Vašingtonas, kai Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pasirengę rizikuoti dėl Ukrainos? Kodėl? Pamėginkime prasklaidyti šią šiandieninės Vašingtono administracijos politikos miglą. Juolab, kad ją mėgina išsklaidyti ir pats JAV Kongresas.
„Reuters“ skelbiama, jog Baideno administracija po ilgo delsimo pagaliau pristatė Kongresui slaptą dokumentą apie Ukrainos karo strategiją. Esą būtent dėl to dalinai strigo projektas dėl 60 mlrd. dolerių pagalbos paketo Ukrainai. Kongresmenai siekė žinoti ar Baideno administracija turi karo strategijos planą, ar milžiniški pinigai bus aukojami aklai.
Senatorius Džimas Rišas, komentuodamas susidariusią situaciją pranešė, jog „nuo pat pirmųjų Putino karo prieš Ukrainą dienų prašėme Baideno administracijos parengti strategiją, kaip JAV ir mūsų sąjungininkai galėtų padėti Ukrainai laimėti karą. Kai jie neatsakė į mūsų prašymus, buvome teisiškai įpareigoti nusiųsti strategiją Kongresui, tačiau terminas praėjo, bet atsakymo vis dar nėra“.
Senatorius pridūrė, kad prezidentas Džo Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris turi pateikti strategiją ne tik Kongresui, bet ir Amerikos žmonėms, o „jų neveiklumas rodo, kad jie jos neturi arba bijo ja pasidalinti“.
Štai šiame nenore “pasidalinti strategija” greičiausiai ir glūdi niūri ir neperkalbama Vašingtono politika, kuria Rusijos dangus saugojamas nuo Ukrainos raketų. Nes, kaip spėjama, jokio “pergalės plano nėra” ir jis galimai net neruošiamas. O neruošiamas todėl, kad JAV nemano, kad reikia siekti ir nesiekia Rusijos pralaimėjimo, bet tikisi, kad kažkaip Ukrainai pavyks apsiginti neprarandant dar daugiau teritorijų.
Šio karinio-politinio rebuso gijos mus veda į JAV ir Rusijos žvalgybos vadovų susitikimus, kurie vyko prieš pilno masto invaziją ir jos metu. 2021 lapkritį, aptarti JAV ir Rusijos santykių, Maskvoje akis į akį susitiko Kremliaus Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas su CŽA direktoriumi Viljamu Bernsu. Apie susitikimą nebuvo skelbta jokių detalių, tik pranešta, jog šalys sprendė pašlijusių santykių problemas. Vėliau, 2022 lapkritį, Bernsas Ankaroje (Turkija) susitiko su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadu Sergejumi Naryškinu. Po sutikimo – ir vėl nebyli tyla. Tik šių metų kovą Rusijos užsienio reikalų ir teroro ministras Lavrovas viešai “priminė” Vašingtonui apie susitarimą nenutekinti vykusių šalių žvalgybų vadovų pokalbių turinio. S. Naryškinas išsyk pareiškė, kad „laikysis susitarimo su JAV CŽA direktoriumi Viljamu Bernsu ir neleis nutekėti informacijai apie jų bendravimo akis į akį turinį“. Dar vėliau Naryškinas neatmetė naujo susitikimo su CŽA vadovu galimybės, o Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas pažymėjo, kad toks bendravimas yra „naudingas“.
Visa tai mus ir kai kuriuos užsienio “think tank’us” veda prie logiškos išvados, kad slapti susitikimai vyko tariantis dėl naujų pasaulio „raudonųjų linijų“ bei tolesnės pasaulio saugumo geostrategijos. Manoma, kad po Kremliaus šantažo JAV, kad pastaroji patrauktų karinius dalinius iš Europos ir būtų grįžta į 1997 geopolitines ribas, 2021 lapkritį Maskva pateikė Vašingtonui ultimatumą – arba įsiveržiam į rytinį NATO flangą, arba nekiškit nagų į mūsų interesus Ukrainoje. Gali būti, jog Ukraina buvo palikta, kaip pilkoji zona, o „raudonosios linijos“ nubrėžtos ties rytine NATO siena, abiem pusėms sutariant, jog nei viena, nei kita rimtai nesikiš į viena kitos reikalus. Tas nesikišimas – tai Rusijos SVR nedalyvavimas įtakojant JAV rinkimus bei atsisakymas vykdyti bet kokias karines operacijas prieš NATO rytinio flango nares. JAV pusė galimai pasižadėjo nesikišti į Rusijos vidaus reikalus nei politiškai, nei karine jėga.
Vertinant šią susitarimų versiją, manoma, jog Kremlius, šantažuodamas Vašingtoną, blefavo. Jokių realių planų įsiveržti į NATO valstybių teritorijas nebuvo.
Jei šios analitinės įžvalgos yra arčiau tiesos nei prasimanymo, sklaidosi migla, kodėl Vašingtonas niekaip nesiryžta Kijevui leisti smogti į Rusijos gilumą. Vašingtonas galimai laikosi susitarimų. Ar tokie susitarimai galėjo būti? Duok Dieve, kad tai būtų netiesa, tačiau kodėl tyli Vašingtonas ir ką bijo nutekinti Maskva? Jei susitarimas, pagal taip vadinamąjį nutylėjimą, buvo, tai būtų didžiulis tarptautinis skandalas, kuris pakirstų Vašingtono reputaciją pasaulyje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip ir mes, kelia tuos pačius klausimus, klausdamas, kodėl Vakarų partneriai vengia su juo kalbėtis apie apribojimų dėl smūgių į Rusijos teritoriją panaikinimą. Kijevui neaišku, kodėl, kaip ir kada atsirado „raudonosios linijos“ dėl vakarietiškų ginklų naudojimo Rusijos Federacijos teritorijoje, neaiškūs ir tokių draudimų motyvai.
Mūsų galvose kirba kitas, bet su aptariamais dalykais tiesiogiai susijęs klausimas: ar Vakarai jau „pardavė“ Ukrainą? Vakarai tarsi ją ir remia, bet remia tiek, kad ji nelaimėtų. Vadinasi, remiama simboliškai, kad istorijoje liktų pats didvyriškos kovos rėmimo faktas, o ne šalies „dovanojimas“ Rusijai. Nes jei būtų tvirta ir nepalaužiama valia padėti Kijevui, Ukrainoje šiuo metu stovėtų ne 4 iš 99 Europoje esančių „Patriot“ sistemų, o 40.
Iš kitos pusės, galime suprasti ir Vašingtoną bei Briuselį ir tuo sąlyginai džiaugtis. Mes, Baltijos šalys, likome šiapus „raudonųjų linijų“, renkantis mažesnį blogį, išsaugant Vakarų pasaulio saugumo architektūrą bei karinį NATO bloką. Tačiau JAV ir ES vadovams pats metas suvokti, jog Rusija seniai nesilaiko jokių „raudonųjų linijų“ ir griauna NATO bei ES iš vidaus. Rusija be jokių apribojimų smogia į Ukrainą tiek Šė Korėjos, tiek Irano balistinėmis raketomis, naudodama ir Kinijos technologijas.
Ar vadovaujantis tokia strategija įmanoma šį karą laimėti? Žinoma, ne.

Bent fizikos pasimokinkite truputi
Branduolinis sprogimas kosmose yra 0,000 efektyvumo.
1. Nes ten nėra atmosferos, nebus ir smūginės bangos.
2. Radiacija nuo saulės irgi ten yra, tai radiacijos nepadidins.
3. Atstumai. 1 -nas palydovas skrenda nuo kito gal 50 ar 100 km atstumus. Tai geriausiu atveju numuštų tik 1-2 palydovus.
------------------------------
Nulinis naudos ir branduolinio sprogimo kosmose, mažiau žiūrėkite filmukų tipo "Žvaigždžių karai" ir marš fizikos mokintis.

tai, aš ir sakau, kad atomą rusai ryšis panaudoti tik po ypatingai jiems skaudaus ukrų smūgio - vakarietiškų balistinių raketų panaudojimo prieš didžiausius RF miestus ir infrastruktūrą, ko rusiškas garbės supratimas neleis putinui ignoruoti. Taip pat rašiau,kad pirmas branduolinis smūgis (kaip perspėjimas) tikėtina, bus taktinis, jei tai neleis pasiekti norimų rezultatų, visiškai tikėtinas branduolinis smūgis per didžiuosius Ukrainos miestus ir infrastruktūrą ir labai didelis klausimas, kaip dar į tai sureaguos NATO.

O kam ta Ukraina svarbi?
Amerikonui svarbi hamburgerio ir benzino kaina. Žemėlapyje nerastų Ukrainos.
Vokiečiams px Ukraina, nes jie susprogdino Nord Stream 2, pakenkė Vokietijos ekonomikai. Bent jau oficiali tokia versija.
Prancūzams savos problemos su migrantais ir Afrika.
Anglams irgi svarbu migrantų ir ekonomikos problemos.
Lietuviams? Didžiąjai daliai lietuvių ir px ukraina, nes jie tie patys rusai principe.
------
Realiai visiems px ta Ukraina išskyrus kelis žmones labai norinčius karo su Rusija.

"Ukrainoje šiuo metu stovėtų ne 4 iš 99 Europoje esančių „Patriot“ sistemų, o 40"

Tai jo sukisam viska i Ukraina ir paliekam Europa be PVO, ta proga jeigu prireiks rusai gales skraidint savo raketas makronams ir stolcams nekliudomai pro pat nosis.

Atsilupelis tas tavo Navys kak nada. PVO ziauriai brangus reikalas dar be to, raketos brangios.

Ukrainos padalinimas butent ir yra esminis sito konflikto sprendimas, su saknim. Rytines zemes pas rusus, vakarines tipo nepriklausomos, arba gali pyzdint pas kokius lenkus i glebi, tik kad lenkai ju net neimtu turbut, naxui jiems konkurentai.

Ukrai prisirekavo su savo maskaliuku mogiliaku, prisisokinejo maidaunuose, ateina laikas uz viska atsakyt.

Kokie dar kosmosai ?

Va taikinys https://en.wikipedia.org/wiki/MBDA

Is kuriu 36 stovetu tuscios, be intercopteriu.

---
Vieno PAC-3 intercopterio kaina 5mln. Viena Kinzal raketa rusijai kainuoja max 1 mln. Kad perimti 1 Kinzal raketa reikia 5 intercopteriu, kuriu net dabar nespeja gaminti.

---
https://www.army.mil/article/277680/army_awards_4_5_billion_patriot_advanced_capability_3_missile_segment_enhancement_missile_multiyear_contract

The $4.5 billion contract awarded to Lockheed Martin Missiles and Fire Control will procure 870 PAC-3 MSE missiles and associated hardware.

4500 mln / 870 = 5,172 mln uz 1 vnt

dėkui už branduolinės fizikos pamokėles - pats neabejotinai geriau išmanai branduolio fiziką ir jos dėsnius, nes taikai juos kasdieniniame gyvenime savo versle.
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2197015/karybos-ekspertas-apie-branduolinio-smugio-kosmose-pasekmes-issilydytu-visa-elektronika

Kokios problemos?
Tai branduolines bombas pasigamina ir visokios atsilikusios šalys kaip Šiaurės Korėja, Iranas, Pakistanas, Indija.
O LT yra išsivysčiusi ir pramoninė šalis. Galime patys pasigaminti tiek branduolinį ginklą, tiek ir raketas.

"Branduolinis sprogimas kosmose yra 0,000 efektyvumo.
1. Nes ten nėra atmosferos, nebus ir smūginės bangos."

Tai ten ne ant smugines bangos viskas eina, o nuolauzu privaro, kurios sukasi toje pacioje orbitoje ir dauzosi i viska kas pakeliui. As nezinau ant kiek tas efektyvu gali but. Buvo filme Gravity sita chujnia pavaizduota, nezinau ant kiek tas realistiska.

Kiek zinau rusai gali ir ne branduoliniais smugiais tiksliai palydovus nuiminet. Branduolio panaudojimas tiesiog butu labiau gasdinantis.