normalus tie mokesciai lt, plius dar progresiniu is esmes nera. manau ne mokesciuose esme, o poziuryje, butent tai anksciau ar veliau praeityje ir prazudydavo lietuva ir jos nepriklausomybe. istorija daug ka gali atskleisti kai isigilini, aisku dabar viskas vyksta kita forma, bet esme ta pati kaip ir praeityje...

„Deutsche Bank“ įžvelgia šešėlinės ekonomikos naudą

honda, tu visvien dedi akcentus ne toje vietoje. Ne mokesčių dydis yra esmė, o galimybės pasiekti TEIGIAMĄ PINIGŲ SRAUTĄ.

PVZ.

Tarkime šiandien UAB "TRYS LAIPTELIAI" metinės pajamos yra 1'000'000 Lt. Pardavimo rinkos: Lietuva ir Latvija.
Skaičiavimo paprastumui sąnaudos lygios 0. Iš to 1 mln. pajamų UAB "TRYS LAIPTELIAI" susimoka 500'000 Lt mokesčių, likę lieka verslui. Taigi, 50/50 dalybos, abi šalys gavo po 500 KLt.

Viena dieną, sąžiningas ir darbštus Lietuvos ambasados Lenkijoje komercijos ataše, kuris domisi Lietuvos verslu, kuriama produkcija ir taip žino apie tokią UAB "TRYS LAIPTELIAI", pastebi puikią verslo nišą mūsų UAB. Darbštusis ataše susisiekia su UAB "TRYS LAIPTELIAI" vadovu ir pasiūlo suorganizuoti susitikimą su potencialiais verslo partneriais Lenkijoje Sp.Z.O.O. "TROJE SCHODEK". Dėl vieno žmogaus iniciatyvos, UAB "TRYS LAIPTELIAI" pajamos išaugo iki 5'000'000 Lt. Bet tuo pačiu Lietuvos Vyriausybė skatindama kokybišką valstybinį sektorių bei darbštų ir sąžiningą komercijos ataše padidino mokesčius iki santykio 70/30.
Valstybė surinko 3,5 mln litų mokesčių, verslas gavo 1,5 mln. Lt.

Aš su malonumu mokėčiau tuos 70% jei tik valstybė prisidėtų prie mano pajamų generavimo. Dabartinė realija tokia, kad iš UAB "TRYS LAIPTELIAI" sunkiai uždirbto pirmo milijono valstybė pasiima 700'000 Lt, verslui lieka 300'000 Lt. Maža to, kad neprisideda, bet dar ir sumažina kapitalą, kuris galūt būtų panaudotas savarankiškoms UAB "TRYS LAIPTELIAI" naujų rinkų paieškoms.

Tiesa, turiu pastebėti, kad atskiros Vyriausybės personos tai supranta ir požiūris keičiasi. Asmeniškai galiu tik pagirti Kreivį, Šimašių ir Ušacką bei jų ministerijose diegiamą darbo kultūrą. Šiemet dalyvavau URM ir Ūkio min. organizuotuose susitikimuose su Lietuvos komercijos ataše užsienyje ir galiu pasakyti, kad dar ne viskas 100% gerai, bet didesnio progreso per metus Lietuva nematė. Tiesa sakant, tik dėl tokių žmonių manyje dar lieka viltis čia vystyti verslą.

Jeigu šalyje oficialus bedarbis kas penktas žmogus, tai ką galima pasakyti apie mokestinę šalies sistemą? Turim Mažeikių naftą, kuri didelius mokesčius sumoka, bet ne, reikia dar per didelį akcizą valstybinį aparatą palaikyti per krize. Kuras buvo nukritęs iki 2,5lt/l E95. Buvo nebloga "parama" verslui ir vieta, per kur susimažinamos sąnaudos. Bet....
Mokestinę politiką reikia daryti ne pagal tai koks vartojimas ir kiek užkelti mokesčius biudžetininkų rojui išlaikyti, o pagal verslo padėtį. Per krizę reikia mokesčius mažinti ir taip skatinti vartojimą / saugoti verslą. Dabar gi, finmin`as rūpinasi tik tuom, kad biudžetas būtų surinktas, o įrankiai ir pasekmės - niekam neįdomu.
Drastiškai pradėjus kilti bedarbystei, automatiškai turi būti mažinamos sąnaudos verslui ir skiriama skatinamoji parama. Antrąjį variantą kaip ir bando išsiubuoti Kreivys ir panašios figūros, bet biudžetinis aparatas toks supuvęs, kad kiekvieną gerą idėją tiesiog žlugdo. Tikėkimės daugiau teisingų žmonių paduos į viešąjį sektorių.
Reikėtų mokestinę sistemą tobulinti ne Veselkų ar Gražulių pasiūlymais, o perimti sėkmingą patirtį iš užsienio valstybių. Po "perestrojkos" kurdami savo sistemą, tiesiog nukopijavom nuo Šveicarų, JAV ir kitų valstybių atskiras dalis ir pritaikėm pas mus. Net Rusija nukopijavo iš mūsų tam tikras mokesčių įstatiminės bazės dalis ir kiek pakoregavus įvedė pas save. Negi dabar panašiai negalime padaryti mes? Pavyzdžiui Olandijoje buvo atlikta įstatymų korekcija: paimta mokesčių istatiminė baze su visais nutarimais, pataisymais bei kita apaugusia figna (kurioje susigaudyti tiek verslinikams, tiek fizinukams buvo be galo sunku) ir viską suvedė į naują paprastesnį įstatymą. Mokesčių administratoriaus (pas mus VMI) padaliniai orientuoti ne pagal konkretų mokestį, o
pagal verslą: smulkus, vidutinis, stambus. Bei pagal veiklos sritį. Kitaip tariant, VMI padalinių darbuotojai susikoncentravę į konkrečią veiklą.
Kaip sakoma: genialu - kas paprasta

Big 'shadow' economies shore up countries in recession - http://www.ft.com/cms/s/0/178c0c58-f351-11de-a888-00144feab49a.html?nclick_check=1

Baltijos šalyse pagal bendrovės „Trout&Partners“ užsakymą atliko rinkos tyrimų bendrovė TNS. Tyrimas atskleidė, kad net 90 proc. Lietuvos gyventojų prekyvietes, prekes ar teikiamas paslaugas renkasi pirmiausia atsižvelgdami į prekių kainą, o ne prekės ženklą.
Estijoje šiuo principu vadovaujasi 50 proc., o Latvijoje – 70 proc. vartotojų.
Viena tokio tyrimo rezultatų priežasčių, autorės nuomone, – Lietuvoje mažai stiprių prekės ženklų.

info sena, bet...
1. noriu paklausti tu kas vykdote veikla Latvijoje ir Estijoje, ar tikrai tik vieninteliai Lietuviai taip megsta pigiausias prekes ir visiskai nesupranta kad jie is to tik pralosia?

2. klausimas visiems, ar patys megstate pigias prekes?
3. nejaugi Lietuviui gaminio kokybe yra dzin?

p.s. pvz as gal esu nestandartas, bet pigi preke kiek teko susidurti is patirties, ji atnesa tik nuostolius(tarnauja maziau negu reikia). Tarkim perki pigia auto detale, ji sugenda greiciau nei tikiesi ir tada jau perki vos ne pacia kokybiskiausia (kartais net brangiausia), nes nervai kainuoja zymiai brangiau

Re_mind,

Tu gali iš mūsų tiesiai pirkti paslaugas, bet gali ir x2 brangiau jas užsisakyti pas mūsų konkurentus, kurie pasiėmę savo dalį, vis tiek tuos darbus perleis mums. Galiausiai už tą pačią paslauga gali moketi du kartus daugiau.
Įsiminė man vienas veikėjas, kuris veža pigius prastos kokybės Itališkus baldus į Lietuvą. Jų pardavimo Lietuvoje savikaina tesiekdavo 15%! Ir baisu žiūrėti į senukus, kurie, nusipirkę brangų "kokybišką" miegamojo baldų komplektą už didelius pinigus, toliau turi miegoti ant žemės. Kai kas iš to didelį namą Vilniaus ribose pasistatė.

Netiesa, kad kokybė Lietuvoje yra nesvarbi. Pasigilinus į viešuosius valstybės pirkimus pamatytumėte, jog "kokybė" yra labai svarbi. Net gi ant tiek, jog kai kurių pirkimų reikalavimus atitikdavo tik vienas kandidatas

Pirmiausia, nesekčiau aklai TNS rezultatais. Mano asmenine nuomone, kai kurie jų kai kurių apklausų vykdymo proceso aspektai yra neadekvatūs ir negali būti pateikiami kaip apibendrintas reiškinys.
Kad procentas Lietuvoje didelis, tai savaime suprantama, bet kad 90 proc. - tikrai netikiu. Iš esmės, panašu, kad lietuviui svarbiausia kiekybė. Sakyčiau, iš gilios senovės atkeliavęs tas gausiai vaišėmis nukrauto stalo fenomenas. Tik bėda, kad siekiant kiekybės visada nukenčia kokybė. Tačiau tikrai turėtų būti daugiau nei 10 proc. žmonių, kurie vertina ne vien turėjimą.
Viena iš daugelio priežasčių, kodėl žmonės atsižvelgia į kainą pirkdami, manau, yra visokios vykdomos akcijos. Arba kitaip: žmonės tiesiog leidžiasi apkvailinami, pagalvok tik 75% nuolaida! Perkant techniką, daug reiškia ir pardavėjo(s) žodžiai: "šitas pigus, bet bendradarbiai pirko, sakė, kad tikrai labai gerai veikia". Vienąkart pati taip išsidūriau Ir problema dažniausiai yra ne tai, kur prekė pagaminta, bet pačios prekės koncepcija. Prieš kelerius metus susigundžiau išgirtu Dell nešiojamu kompiuteriu: puiki komplektacija plius nuolaida. Iki tol buvau labai geros nuomonės apie Dell. Deja, praėjus 11 mėnesių sugedo baterija. Kol susigriebiau, pasibaigė garantija. Nors paskui paaiškėja, kad tai gamyklinis brokas ir jis buvo žinomas dar prieš man įsigijant kompiuterį, bet kadangi oficialiai mano kompiuteris nėra mano kompiuteris ir išvežtas iš šalies, kurioj pirkta, tai daug vargo dėl nieko... Manau, kad labai negražu tęsti brokuotų gaminių pardavimą. Deja, panašu, kad tai tik mano nuomonė. Įdomiausia, kad visai neseniai išsiprašiau, jog universitete man parūpintų nešiojamą kompiuterį vietoj stacionaraus, tai irgi gavau Dell. Po poros mėnesių sugedo ventiliatorius. "Paguglinau" - įprasta problema...
Pastebėjimas apie amerikiečius. Neseniai naujas pažįstamas amerikietis siuntė kalėdinį siuntinį mums į Lietuvą. Nežinau, ar jam taip pasirodė, kad mes nieko neturim ir tundroj gyvenam, ar čia toks noras kuo daugiau atsiųst, bet gavom didžiulę dėžę pigaus kiniško šlamšto iš Amerikos. Valio
Pastebėjimas apskritai apie nemažą dalį vakariečių. Dauguma labai pamėgo kairiąsias pažiūras ir mano, kad masinis kiniškų daiktų pirkimas - tai jų parama komunizmui. Kartą vienos olandės paklausiu, kodėl kinų, kodėl ne savo pačių? Atsakymo nesulaukiau, diskusija pasibaigė
Pastebėjimas apie olandus. Pastaruoju metu parduotuvėse, žurnaluose pagausėjo šūkių "back to basics". Žurnaluose taipogi populiarėja "do it yourself" skyreliai. Tikrai įdomu, ypač jei neturi darbo.
Aš asmeniškai stengiuosi vengti kiniškų indų, žaislų ir pan. Aišku, kai ko neįmanoma išvengti, o kinišką maistą valgau su malonumu Beje, dėl žaislų. Ieškojau kalėdinės dovanos, radau, ant dėžutės "Swiss made". Atidarius lankstinukas: bla bla, mūsų įmonė didelė, šis žaislas pagamintas mūsų padaliny Kinijoj...
Pigias prekes perku kaip kada, bet visada stengiuosi, kad neatsitiktų kaip tam pasakyme "skūpas moka du kartus". Pigus - nebūtinai blogas. Brangus - nebūtinai geras. Šiandien pirkau nagų laką už 20 eurų (70 litų) - džiūsta lėčiau nei tas, kurį turiu iš Lietuvos atsivežus už 3 litus Na, bet bent jau nesmirda.
Pabaigai. Greičiausia visam pasauly pigios prekės "vertinamos". O norint pasakyti, kodėl kai kur daugiau, kai kur mažiau - reikia specialaus tyrimo. Bet, spėju, atsakymas tikrai nebus, jog žmonės mėgsta pigius daiktus tik todėl, kad jiems kokybė dzin.

Uolų piešiniuose šešėlio turbūt rasime. Biblijoje garantuotai.

O mūsų kraštuose?

Išvystyto socializmo fazė:

Kailiukai, jugoslavija, žiguliukai, butai, namai, vaistai ir t.t. ir pan., ir niekas mokesčių nemokėjo, nes oficialiai to nebuvo. Mokesčiai buvo mokami "kam reikėjo" - nomenklatūrai.

Perestroika:

kooperatyvai, "tolkučkės" (gariūnų užuomazgos), Lenkija, "spekuliacija"(ir spekuliacija.) Mokesčiai pradedami išmušinėti grubesne forma - atsiranda žodis reketas. Reketininkai - dažniausiai tos pačios nomenklatūros atžalos, sustiprintos sportininkais, puikiai žinomi ir dengiami šlovingos milicijos.


Nepriklausomybė:

Mokesčiai valstybei! Kokie mokesčiai? Kokiai valstybei ??

p.s. +inantiems vienas klausimux, grynai istorinis. Kooperatyvai - jiems apskritai ar buvo numatyti mokesčiai? Kasos aparatai ?? Man ko tai nesitiki, kad sovietinė sistema būtų iš principo pakėlusi tokią naštą, kaip mokesčių valdymas. Todėl jų nebuvo. O privati veikla - buvo. Pvz, Lietuvos ūkis iki 60% pieno produktų surinkdavo iš gyventojų. Tik garsiai tas nebuvo sakoma. Ir negalėjo būti sakoma.
Ir dar kai kas buvo - totaliai vagiama. Ne šiap sau vagiama, bet visuotinai, su noru ir mokėjimu.

Lietuva pateko į geriausių šalių-reformatorių dešimtuką

Man būtų įdomu sužinoti, kokiu būdu jie išmatuoja kiek stipriai buvo reformuota? Ar ima kažkokius statistinius rodiklius ("įvertinami 128 valstybių vystymosi ir transformacijos procesai" ), ar "subjektyviai-objektyviai" vertina tų procesų tikslų ir atitinkamai rezultatų pasiekimą?..

Kažkada buvome ir antroje vietoje, bet rodiklis toks abstraktus, kad praktiškai nieko nepasako.




Vertinami rodikliai:
http://www.moibrahimfoundation.org/en/source/the-ibrahim-index/methodology/index-sources/bertelsmann-transformation-index-bti.html

Palaukit, mokytojam pamazins algas + is pensininku pensijas atims, tai ziurek, dar ir pirmoje vietoje paliksim.

skaitykite straipsnio pavadinimą - "reformatorių". niekas nekalba apie reformų efektyvumą. jei visus savo dviračio varžtelius pakeisiu naujais (blizgančiais), tai ar nuo to jis pradės geriau važiuoti? vakariečiams atrodo labai radikalios reformos - algų ir pensijų mažinimas, nemokamų atostogų varymas, tačiau, ar tai kuria pridėtinę vertę?

Šiandien bepietaudamas nusprendžiau kad krizės nėra. Situacija derėtų vadinti - baigėsi euforija.

Todėl visi nurimkime, įkvėpkime ir pirmyn į darbus šalies gerovę kurti.

NASA, pilnai su tavim sutinku. Kokia krizė jei mes dabar esame 2006m lygyje. Ar tada kas skundėsi krize? Ne. Tai kodėl dabar turėtų?

Esmė yra tame, kad žmonės labai greit adaptuojasi prie situacijos. Esamą situaciją linkę vertint su buvusia. Kadangi visai neseniai buvo rojus, tai jo šešėlyje dabartinė situacija gali atrodyt baisiai, nors objektyviai žvelgiant nieko blogo.

P.S. Asmeniškai tai nejaučiu kad dabar blogesnė sitaucija. Mano individualios gerovės nepalietė krizė nei finansine nei kokia kitokia prasme, tai kalbu iš tai ką matau aplinkoj.

Optiix, na nėra visai tas pats kaip 2006 metais. Atsirado visokių disproporcijų, išsigimimų kuriuos sutvarkius jau bus galima ramiai žiūrėti į ateitį. Ai, tiesa dar ir valstybės skolą palyginti su 2006 pasidvigubinome, o šiemet beveik pasitrigubinsime. :/

na kolegos, pajamos tai gal ir nukrito iki 2006 metu lygio, taciau kainos, benzinas, elektra, dujos, mokslo ir t.t. tai niekur nenukrito per daug. del to ir nuogastaujama, aisku, smuko drabuziu, batu, nt, elektrotechnikos ir pan kainos....

NASA, dėl valstybės skolos tai sutinku. Čia ir yra dėl to pačio, kad žmonės per daug gerai įprato pakilimo laiku ir nenori grįžt į 2006 metus (pencionai, nėščios, valdininkai). Kai tuo tarpu visi "privatninkai" grįžta.

2006 m. IVQ vidutinis bruto darbo užmokestis - 1 731,3 lito
2009 m. IIIQ vidutinis bruto darbo užmokestis - 2 142,2 lito

E95 2006 - 3,41
E95 2009 - 3.69