Dėl pajūrio aš kiek kitaip vertinu, ilgai nužiūrinėjau viena objektą, praktiškai nuo kovido, "normaliom" sąlygom būtų nepavykę nupirkti. Bet pokytis tendencijose ant prekystalio padeda objektus, kurie įprastai ten neatsidurtų, dėl savo lokacijos ar tam tikrų specifinių ypatybių. Kitaip šnekant, atsidūrimas ant prekystalio taip pat gali būti traktuojamas kaip nuolaida.

gal kas nor elitinio busto is kokso-betono Ekvadore?

https://inforesist.org/v-ekvadore-kokain-prevrashhayut-v-beton-dlya-stroitelstva/

https://m.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/article.php?id=92597189

Kas čia delfiui nutiko?

kainos nekris, pazekit keik sistema banknotu paleido.

As dievas

Arnoldas Antanavičius:
Ar žinojote, kad praėję metai Lietuvos būsto rinkai buvo tokie prasti, jog sudarytų sandorių suma sumenko net 0,1% iki tų pačių 3,2 mlrd. EUR kaip ir 2021 metais!? Atrodytų 2022 metai buvo lydimi vien neigiamų antraščių ir negatyvių prognozių, bet pinigų kiekis vis tiek prasisuko arti visų laikų rekordo. 2022 metais Lietuvoje sudaryta apie 14% mažiau būsto sandorių, bet kadangi jiems teko tas pats pinigų kiekis kaip ir 2021 metais (apie 3,2 mlrd. EUR), tai vidutinė sandorio suma nuo 57,3 tūkst. EUR 2021-ais padidėjo iki 66,5 tūkst. EUR 2022-ais (+16%).
https://www.facebook.com/arnoldas.antanavicius.73

Bandžiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad reikia žiūrėti į apyvartą, o ne į sudaromų sandorių skaičių. Investicijoms nesitraukiant iš NT sektoriaus, sunku tikėtis ženklesnio diskonto. Kita vertus apsukų sulėtėjimas ir staigus palūkanų augimas teko antrajam 2022 m. pusmečiui. Tai šių metų viduryje jau turime pamatyti efektą. Nuo 2022 m. vidurio NT rinka dar judėjo iš enercijos, apyvarta rėmėsi iš anksčiau pasirašytomis sutartimis ir paskolomis. Dabar šito nebeliko, pirkėjai neskuba priimti sprendimų, atsargiai renkasi, derasi ir kruopščiai viską pasveria. Taip turėtų atrodyti sveika NT rinka.

Šiuo metu ieškau NT Nidoj, pirmoj eilėj su vaizdu į Kuršių marias. Moku iki 300k. Pasiūloj nelabai ką randu.

nežinau kiek aktualu, bet kaimynuose va tokie dalykai vyksta

https://www.recapitalnews.com/blackstone-defaults-on-securitised-finnish-loan/

Kad pilna to NT Nidoj, aišku kai perkunkiemio ubagai nori kažka tom pačiom kainom kurortuose nupirkti prasideda nelabai ką randu.

https://m.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/article.php?id=92782259

Ne itin sviesi ateitis..

Gyvenant anuomet žemų palūkanų eroje vis girdėjosi balsai pasiskaičiuoti ar nepermoki už anksčiau paimtą paskolą ir, esant reikalui, refinansuoti. Tuo pat metu akis badė bankyrų išviešintas faktas, kad beveik visos paskolos yra su kintamojo palūkanom.
Žemų palūkanų erą baigėsi, bet aš iki šiol nesuprantu refinansavimo kintamomis palūkanomis prasmės.
Jūs įsivaizduokite, ketvirtį ar net pusmetį dirbi prie refinansavimo, deriesi, ieškai variantų ir staiga štai - mažesnėm palūkanom leidžia pasidžiaugti tik keletą mėnesių, o paskui jos vis tiek kyla kaip ir su ankstesne sutartimi nes palūkanos juk kintamos.

Petrai, nesupranti, nes nesi gyvenime matęs paskolos sutarties?

Aiškinu ant pirštų. Hipotetinis pvz.


Turi paskolą. 3 proc. banko marža plius Euribor 6 mėn. Viso 3+3,3=6,3 proc.
Refinansavimas.
Dabar turi paskolą 2 proc. banko maržą plius Euribor 6 mėn. Viso 2+3,3=5,3 proc.
Kinta tik viena dalis (euribor), kurios nerefinansuoji. Gaunasi 1 proc. punkto skirtumas.

Žinoma, yra ir kitokių refinansavimo variantų, pavyzdžiui, termino prailginimas, kitokių sąlygų pagerinimas ir pan.

O kam nors yra pavyke skandinavu bankuose refinansuotis? Prieš kokius 3-4 metus užklausus apie refinansavima tai pasiūlydavo iš akių dingti. "Paskolą turi ko dar nori?" NT paskolos refinansavimas tai kažkoks urban legend, kaip ir fiksuotos palūkanos. Nebent kaip dabar NT pirkimai dešimtmečio žemumose gal ir pradėjo kalbėtis. Bet kai pelnus jau mljr dalinasi tai manau siunčia toliau velniop visus refinansavimo prašytojus.

Verslo paskolas refinansuoja.
Apie būsto paskolų refinansavimą nelabai buvo vietos kalbėjimuisi. Jeigu ir gausi mažesnę maržą, tai vis tiek finansiškai neapsimokės. Nebent kitas bankas jau sutartį nutraukinėja, bet tokio kliento irgi nelabai kas nori.

As dariau taip - paskola buvo paimta 2009 po Lehmano griuties todel palukanos buvo jau mazejancios o marzos didejo. Marza SEB ikale 3.5% motivuodami mano kredito rizika +6 men EURIBOR (tada buvo dar LIBOR). Po metu nukritus EURIBOR atejau i banka, dejau sutarti ant stalo ir pasakiu arba mazinat marza arba iseinu i kita banka. Rasiau prasyma , jie ten kazka svarste savaite ir sumazino marza 0,5%. Taip dariau kas puse metu, pries perskaiciuojant palukanas - atejau parasiau prasyma ir gavau sumazinima. END story marza liko 1,7% +6 men EURIBOR.

Esme paprasta, paskaiciuoji kiek tau kainuoja refinansavimas - sutarties mokesciai, turto vertinimas ir pan. ir tada paskaiciuoji kokia Delta ant marzos skirtinguose bankuose ir ziuri kas labiau apsimoka priklausomai nuo paskolos dydzio

Tai esme kad "einu i kita banka" nelabai veikia, nes tas kitas bankas sako turi paskola ir turėkis. čia butent sebe klausiau prieš 4 metus, tai net į kalbas nėjo.

Žiauri marža... 2007 gavo brolis iš Swedbank su 0,8% + 6 mėn. EURIBOR. Aš gavau su 0,9% + 6 mėn. EURIBOR 2009.
Sutarčių 2012-2014 metais (kai buvo siūloma pereiti prie ŠER- Šalies ekonominis rodiklis) nepasirašiau.

Kai EURIBOR tapo neigiamas, bankas skaičiavo palūkanas su minus EURIBOR. Mokėjom 0,315%-0,445% palūkanų už paskolas.

Rimtai? Lietuvoj finansinis išprusimas toks kad žmonės žino tik indėlius ir NT. Esam vieni pirmųjų ES perkančių NT investicijai, nes kitų investavimo formų bijom/nesuprantam. Beje NT bragimas po covid irgi buvo vienas didžiausių. Dabar jau Q2 skaičiuojam čia statistika Q4 kai dar palūkanos tik kilt pradėjo. Vėl kadangi finansinio išprusimo nėra kiti verda kaip varlės, kai skandinavuose reguoja proaktyviai į pasikeitusią situaciją.

Studente, čia kuriuos drąsini: save, ar tas gaujas žioplelių, kurie prisipirko špokinyčių ant debesų kainų? Keli iš jų, kurie taip pat peršikę gal būt paguos. Skęsti kolchozu lengviau, nei po vieną.
O esmė, ką noriu pasakyti, kad net ir kiekviena krizė-p--ė ateina užsivilkus skirtingą rūbą. Viena kala taip, kad pasaulis bliauna kaip peilį po mente pagavęs; kita dilgčioja kelias dienas kaip danties skausmas, tada atleidžia, po to iš naujo ir taip gali būt keliolika nuopolio ratų ir vis su kitokiais prieskoniais.
Šita bus tokia. Trūkinės visokie pūliniai skersai išilgai per pasaulį. Kiek tai tęsis nežinau: gal penkiolika, gal dvidešimt metų. Labai norėčiau, kad pasauliui pavyktų iš jos išsikepurnėti. Ir atskirais momentais visokių inkilų tiek daug nereikės ir kainos jų bus santykinai 2-5 kartus mažesnės nei dabar.

NT kainos Lietuvoje nekris. Stabili politinė aplinka, saugumas, smarkiai augančios algos, NATO apsauga, geros klimato sąlygos, didelė imigracija.....Nu nematau, kodėl turėtų krist, jokių šansų. Per daug laukiaunčių pirkt. Įdėkit skelbimą su -5% mažesne nei rinkos kaina, neatsiginsit norinčių pirkt.