Autorius | Žinutė |
2022-11-10 09:47 #729441 | |
aryan [2022-11-10 09:07]: 50 tūkstančių eurų būsto paskola vos per pusmetį reikšmingai pabrango – kas mėnesį reikia atrasti papildomą 100 eurų palūkanoms.O jei paskola 100 tūkst.eurų – kišenė patuštėja 200 eurų per mėnesį.Būsto paskolų turėtojai pastaruoju metu jaučia nerimą – kaip esamoje situacijoje elgtis geriausiai? https://www.delfi.lt/login/verslas/investicijos/brangstancios-paskolos-tustina-kisenes-palukanos-atejo-ilgam-ka-galima-padaryti.d?id=91687433 Čia dar didesnė vyšnia ant neklystančiųjų politikų torto. http://www.tv3.lt/1199839 Kas aukoja laisvę vardan saugumo, nevertas abiejų. Ben Franklin
|
|
2022-11-10 12:35 #729451 | |
Na čia keistokas palyginimas.
Manau, kad nemažas skirtumas gaunasi dėl fiksuotų palūkanų buvimo ar nebūvimo. Lietuvoje nėra. Iš čia atsiranda Euribor 3 mėn. nuo š. m. rugsėjo padidėjimas. Jeigu būtų vertinti ankstesni mėnesiai, tai labai tikėtina, kad tokio skirtumo nebūtų. P. S. Įdomu kas slepiasi po žodžiais "Euro zona", nes išvardintų šalių vidurkis yra aukštesnis nei "Euro zonos". |
|
2022-11-10 13:17 #729459 | |
Tomy [2022-11-10 12:35]: Na čia keistokas palyginimas. Manau, kad nemažas skirtumas gaunasi dėl fiksuotų palūkanų buvimo ar nebūvimo. Lietuvoje nėra. Iš čia atsiranda Euribor 3 mėn. nuo š. m. rugsėjo padidėjimas. Jeigu būtų vertinti ankstesni mėnesiai, tai labai tikėtina, kad tokio skirtumo nebūtų. P. S. Įdomu kas slepiasi po žodžiais "Euro zona", nes išvardintų šalių vidurkis yra aukštesnis nei "Euro zonos". Galima taip intepretuoti Prancūzija atsveria Vokietiją, Ispanija Italiją, Portugalija ir Austrija Nyderlandus ir Belgiją. O kitos šalys mažos nereikšmingos. Ir gali būti skaičiuojama pagal bendrą išduotų paskolų skaičių, o ne gyventojų. Tada viskas taip ir gaunasi. Kas aukoja laisvę vardan saugumo, nevertas abiejų. Ben Franklin
|
|
2022-11-10 14:36 #729473 | |
Agricola, paprastai kalbant vidurkį vedą ne iš šalių duomenų, o iš paskolų gavėjų duomenų?
|
|
2022-11-10 15:07 #729474 | |
Tomy [2022-11-10 14:36]: Agricola, paprastai kalbant vidurkį vedą ne iš šalių duomenų, o iš paskolų gavėjų duomenų? Taip. Nebūtinai aš teisus. Bet taip pagalvojus, jei paskolos su mažesnėmis palūkanomis, tuo paskola prieinamesnė tuo metu. Kitose šalyse jos paimtos dažniau fiksuotomis palūkanomis kaip ir pats rašei. Tą esu girdėjęs, kad kokioje DE užfiksuoja kokiai 10 metų. Kas aukoja laisvę vardan saugumo, nevertas abiejų. Ben Franklin
|
|
2022-11-10 15:18 #729475 | |
Netaip. Prieinamumą lemia tavo kreditingumas. Paprastai tariant, jei esi velnių priėdęs šmikis nevykdantis prissimtų įsipareigojimų, palūkanos gali būti nors ir smarkiai neigiamos, kreditą matysi kaip savo avies ausis.
Tam tikras % slenkstis egizstuoja, kai palūkanos ir kredito rizika persidengia, ty intervalas kur priklausomai nuo banko kredito politikos ir centrinio banko reguliavimo, kombankas nebenori prisiimti rizikos skolindamas. Bet visumoje, užstatas, pajamos, gera kredito istorija = $ tavo, neprisklausomai koks %. Išvada kokia, mažai apie tai kalbama, bet turėti gerą kredito istoriją, kaip ir turėti gerą reputaciją - taip pat yra turtas, nematerialus. Žinoma, sunku tai paaiškinti žmonėms, kurie svajoja apie pasaulį, kuriame kasdien sąskaitas galėtų apmokėti gelžgaliais. |
|
2022-11-10 15:51 #729482 | |
ThePope, "gera kredito istorija" yra labai jau mistifikuotas ir mitais apipintas dalykas. Suprantama - mokėti laiku skolas. O kas dar ta gera kredito istorija, kurią reikia kurtis?
Pavyzdžiui, pagal kreditų reitingus, tai mano žmogus reitingas aukštesnis nei mano. Nors kaip ir viskas bendra. |
|
2022-11-10 15:59 #729486 | |
Kurtis specialiai nieko nereikia. Tiesiog, reikia būti geros reputacijos, ty kriterijai ir logika - analogiška. O mistifikuotas jis todėl, kad kiekvienas skolintojas turi savo rizikos ir kredito vertinimo modelį, kuris yra firmos gralis. Ty inputai yra viešai neskelbiami. Nes kreditavimas - komercinė veikla. Bet taip, žmonos ten irgi patenka. Vieniems skolintojams labiau patinka išlaidžios, kitiems taupios. Priklauso.
|
|
2022-11-10 16:07 #729487 1 | |
Tai bankas mane prasčiau vertina, nes mano žmona taupi/išlaidi. Atitinkamai ji geriau vykdys mūsų šeimos įsipareigojimus iš bendrų šeimos pinigų. O galutiniame rezultate aš su prastesniu reitingu turiu apmokėti visas sąskaitas. Dėl to ir sakau, kad kažkokiais mitais apipinta.
Arba už balos sakoma, kad reikia daugiau skolintis, kad tavo reitingas būtų geresnis. |
|
2022-11-10 16:19 #729491 | |
Užbalos žmonai jau būt paskambinę ir pasiūlę gerą reitą už tavo daržinę ar fermą + riebų nuolaidų kuponą grožio butike ir SPA žiemos atostogų metu karibuose. Taip pat vip laukimo vieta su nemokamu šampanu ir užkandžiais areouoste šventinių kamčių metu.
|
|
2022-11-10 20:12 #729508 | |
O kaip bankai vertina kaupima II ar III pensijų pakopoje? Iš vienos pusės turėtų teigiamai, nes žmogus ale galvoja apie ateitį, ruošiasi senatvei. Iš kitos - sumažėja pajamos ir mažiau gali skolintis, nes dalis atlyginimo nukeliauja pensijos kaupimui... Ar tai kas pervedama pensijų fondui neskaitoma kaip išlaidos?
|
|
2022-11-10 20:33 #729511 | |
nera Lietuvoj jokiu kredito istoriju jei anstoliai ant galvos nesedi tai bankui viskas yra super.
|
|
2022-11-11 12:43 #729549 4 | |
Nu ką, chebrytė, visus sveikinu. Vakar oficialiai paskelbta krizės pabaiga. Už balos infliacija jau krenta. Vadinasi, tolimesnis palūkanų didinimas on hold. DOW šovė į viršų kosminius 1200 punktus per vieną sesiją. Kas spėjote apsipirkti krizinio NT su diskontu, esate laimėtojai. Pavojus atšaukiamas, galite lįsti iš rūsių ir vėl vartyti NT skelbimus. Nėra abejonių, kad ECB paskui taip pat įšaldys palūkanas. Europa visada buvo konservatyvesnė.
|
|
2022-11-11 12:50 #729550 3 | |
O jei kitą mėnesį US infliacija vėl viršys lūkesčius, ar skelbsite naujos krizės pradžią?
|
|
2022-11-11 12:58 #729554 | |
Kokia koreliacija tarp DOW ir NT rytų europoj?
|
|
2022-11-11 13:45 #729564 | |
mono [2022-11-11 12:58]: Kokia koreliacija tarp DOW ir NT rytų europoj? Jokios, nes dow tai krenta, tai kyla. O nt Lt tik kyla ir pasak forumieciu kils amzinai. Amen. |
|
2022-11-11 13:50 #729565 | |
mono [2022-11-11 12:58]: Kokia koreliacija tarp DOW ir NT rytų europoj? Kaip tarp medvilnės ir japoniškos medienos. |
|
2022-11-11 14:38 #729570 | |
shtudent [2022-11-11 12:43]: Nu ką, chebrytė, visus sveikinu. Vakar oficialiai paskelbta krizės pabaiga. Už balos infliacija jau krenta. Vadinasi, tolimesnis palūkanų didinimas on hold. DOW šovė į viršų kosminius 1200 punktus per vieną sesiją. Kas spėjote apsipirkti krizinio NT su diskontu, esate laimėtojai. Pavojus atšaukiamas, galite lįsti iš rūsių ir vėl vartyti NT skelbimus. Nėra abejonių, kad ECB paskui taip pat įšaldys palūkanas. Europa visada buvo konservatyvesnė. Studente , popierine infliacija pakrito 0,4 proc. nuo to KO TIKEJOSI . o Jei butu paskelbe ,kad tikisi pvz. 7,3 , tai butumem smige riebiai. Pagauni minti ? Palukanos pagal fakta juk nesumazejo, o infliacija 7,7 vistiek yra kosmosas jav. Taigi. Mano galva apie bent jau stabdyma sio proceso dar ankstoka kalbeti. Nt ir toliau pigz. |
|
2022-11-11 14:59 #729571 | |
Su krizės pabaiga taip kaip su tais skambančiais varpais kažkurioje parapijoje. Kažkas girdėjo.
Man asmeniškai infliacija 60%. Labai mėgstu bananus, bet dabar jie kainuoja 1.6 euro, vietoj 1 euro prieš krizę. Va čia tai infliacija.... |
|
2022-11-11 15:01 #729572 | |
topl0305 [2022-11-11 12:59]: Su krizės pabaiga taip kaip su tais skambančiais varpais kažkurioje parapijoje. Kažkas girdėjo. Man asmeniškai infliacija 60%. Labai mėgstu bananus, bet dabar jie kainuoja 1.6 euro, vietoj 1 euro prieš krizę. Va čia tai infliacija.... tamsta gal į Turkiją persikėlėte? |