shtudent, ar turite pavyzdžių, kad verslas būtų skolinęsis už 0,5% palūkanomis?
Su covid kompensacijomis - taip, tačiau rinkos salygomis tokių palūkanų aš negirdėjau.
Lizingai ir veiklos nuomos - 3%.
Visa kita veikla 4-7%, o jei rizikingesnis projektas ir visi 10 ar 12.
10 - 12 čia normalūs dideli verslai pvz. autoplovyklos.
Nelabai iki verlo daeidavo tie 0,5... net kokia maxima, ir ta tikriausiai daugiau mokėjo.

Tu parodyk ta stebuklinga vieta skolinancia verslui uz 0.5%.......

Laukiame shtudent komentaro dėl 0,5%, nes aš asmeniškai tokių situacijų nemačiau savo akyse, išskyrus pandemijos metu per paskolas. O standartas 2-3% + EURIBOR 3/6 mėn. Marius_ puikiai surašė viską. Tai shtudent kokia dabar išvada dėl NT kainų? Kils berods sakei?
Aš tai visai norėčiau banke irgi 10%. Pamenu mano giminės turėjo indėlius už tokius procentus, pasaka sakyčiau Dabar laukiau pati 15 dienos, maniau, kad pasikels kažkiek tie %, bet žiūriu niekur nieko. Turėjau prašymą sudaryti padėti indėlį internetu, tai teko dėti už 2,65%. Čia unijoje žinoma.

Mano pažįstamas dabar sudarė 1,85% + EURIBOR 6mėn.; Shtudent, bet juk čia Tu kalbi apie fizinį asmenį save, ar apie juridinį? Nes kalbėjai kažkaip apie juridinius asmenis, t.y. verslus? Nors žinoma ir fizinis asmuo gali verslu užsiimti, tačiau tokių % kaip pats, negautų.

Nu va, savo banke žiūriu: paskola 0,54 proc. Tiksliau tiek buvo, dabar Euriboro dydžiu pabrango, tai virš 1 proc. lipa. Klausiu savo vadybininkės, už kiek dabar gaučiau, sako, pradėk svajoti nuo 5 proc. ir į viršų...

Gyventojų paskolos būstui yra kitas reikalas.
Banko marža (kaip kas išsideri ir pagal riziką) 1-2%
Ir euriboras 6mėn

2008 indėlių bankuise buvo mažai, todėl palūkanos sukilo.
Dabar bankai turi indėlių daug pririnke.
Taip pat bankai turi galimybes skolintis tarpbankinėje rinkoje. Euriboras +nedidelė marža.
Tai pakolkas ženklių indėlių palūkanų kilimo nesitikėčiau.

Bet NT vistiek brungs?

Prikabintos bylos

Dėl NT pigimo ar brangimo esant euriboruo pvz 2,4% (tiek rodo ateities sandoriai),
Vėlgi, nemanau kad čia kažkas tragiška kas labai galėtų pakeisti NT kainas į neigiamą pusę, nes:
1. Didžioji dalis NT su paskolomis perkama sau naudoti, ir 4% bendros palūkanos prie dabartinių skolinimosi saugiklių (nepamirškime kad bankai modeliuoja prieš skolindami didesnes palūkanas dėl LB reikalavimų)
2. Perkant NT investicijai yra reikalavimas didesniam pradiniam įnašui, todėl mokamos palūkanos nuo ženkliai mažesnės paskolos dalies nei buto vertė, ir vertinat jei butas buvo pirktas prieš 2 metus, skolos dalis bus mažiau nei 50% turto vertės.
3. Salyginai rizikingi galėtų būti tik NT pirktas investicijai pastaruosius metus. Kiek tokių sandorių?
4. Pažiūrėkite nuomos kainas. Kosmosas
5. Pažiūrėkite infliaciją. Kur lietuviai saugo pinigus nuo infliacijos?
6. Pažiūrėkite darbo užmokesčio kilimo tempus.
7. Vystytojai jau stabdo projektus dėl nežinomybės. Tai mažina pasiūlą.
Ir nesvarbu kd sustabdyti projektai bus atnaujinti po kažkurio laiko pvz atpigus medžiagoms. NT paklausa yra einamu momentu ir susidarys deficitas.
Suma sumarum, aš maximum tikėčiausi pauzės nt kainų segmente su didesne tikimybe į kilimą 2023 metų antrą ketvirtį.
Jei infliacija nebus suvaldyta - brangs viskas toliau įskaitant NT.
Jei infliacija mažės dėl recesijos - palūkanos bemt nustos augti ar net mažės.
Ir vienu ir kitu atveju NT neatrodo blogai

Pigs branks, kas čia per derybos? Aksioma yra , kad kylant palūkanoms NT pinga. O 5 proc palūkanos tikrai pasieks. Pinigų buvo prispausdinta per daug. Jei sustos statyti Vilniuje, tai visi meistreliai, statybininkai pabėgs namo į kaimus ir NT nuoma pigs. Reikia nepamiršti, kad daug fabrikėlių visokių užsidarys per žiemą. Taip buvo 2008 metais.
Tas laikinas pigimas 2-3 metus tikrai bus.
O po to kai ECB pradės spausdinti pinigus, tai NT vėl brangs.
Apie kurį laikotarpį čia kalba eina? 1-3 metus ar 10 metų? Tada ir galimos diskusijos.

Atvirkščiai. Paprastai šnekant, recesija yra BVP susitraukimas. BVP yra produkcijos (prekių, paslaugų) kainų ir kiekių suminė sąndauga per metus. Kainoms tamapnt neįkandamoms (atidedamas vartojimas), krenta vartojimas, krenta kiekiai, krenta kainos. Recesija. Taip sakant, ekonominė klasika - geriausias vaistas nuo aukštų kainų yra labai aukštos kainos.

Ir čia beabejo reikia atskirti JAV ir ES. ES patiria kaštų sąlygotą infliaciją, kai JAV - paklausos, kitaip šnekant - perkaitimas.

ThePope kurią vietą turi omenyje "atvirkščiai"?
Ar kad recesijos pasėkmė bus mažėjanti infliacija?
ar kad mažėjant infliacijai ECB nustos kelti (ar pradės vėl mažinti) palūkanas?
kalbame apie Lietuvos NT.

čia dar yra tikinčių kad ekonomikai traukiantis artimiausiu metu nepigs NT bei nuoma? Nuo kada NT patapo šventa karvė? 1-2mėn bėgy panikieriais pradės nusimetinėt bus nuolaidom antrinėj rinkoj. Pirminėj rinkoj jau yra vystitoju kur padarė nuolaidas.

Mariau, tai, kad infliacijos pasekmė - recesija, o recesijos pasekmė - mažesnė infliacija.

Palūkanos turi inerciją, ty ne iškart paveikia ekonomiką, juoba kad inerciją turi ir visi BVP skaičiavimai, ty žiūrim į galinį veidrodėlį.

mono, viskas priklausys nuo to 1) ar NT pirktas už grynus, ar su paskola; 2) kiek ta ekonomika trauksis; 3) ar tipiniam investuotojui bus galimybė NT paskolą finansuoti iš kitų šaltinių (pvz., DU).

Bendrai kalbant, NT nėra ta investicija, kurią gali parduoti keliais mygtukų paspaudimais. Niekas nepuls pardavinėti dėl 5 proc. teorinės vertės sumažėjimo, kurios iki pardavimo net realiai negali įvertinti.
Tuo labiau, jeigu NT pirktas už grynus, tai realiai net neturi spaudimo parduoti. Jeigu turi pakankamai pinigų, tai tikrai gali padengti laikiną paskolos padidėjimą ar pan.

Tai kad aš nerašiau, jog infliacijos pasėkmė recesija
Aš parašiau, jog jei bus recesija galimai mažės infliacija.

niekam neįdomus tie kurie už casha pirkti, kaina formuoja pardavejai o ne holdintojai. Pardavimų apimtys dabar kritusios. Kainas formuos tie keli panikuojantys ir ant nemokumo ribos atsidurusieji, o tokių tikrai bus. Jei matai kad tavo biznis lenksis artimiausiu metu parduosi ta NT žemiau rinkos kainos ir ramiai pragyvensi įdomius laikus.

Nuo holdintojų priklauso kiek bus pardavėju. Būtų labai klaidinga galvoti, kad nuo jų niekas nepriklauso. Tie keli panikuojantys nepadarys didelės įtakos iki tol kol bus keli. Nu išsiparduos tas uabėlis savo kelis kotedžiukus ar keli butelis ir tiek tų problemų. Kažkam pasiseks nusipirkti pigiau. Tai tikrai nesumažins nei nuomos, nei pardavimo kainų. O vat jeigu pradėtų pardavinėti holdintojai, tai į ranką ateitų nemenka dalis NT, kuri tikrai reikšmingai darytų įtaką.

P. S. bent jau dabar matau, kad tie panikuojantys labiau kainas didina, o ne mažina. Keistoka panika.

Aš matau atvirkščiai panikuojantys parduoda pigiau https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1770818/rugpjuti-vilniuje-mazejo-vidutine-busto-kaina

Vėl mane stebina šios temos paradoksas. Vienais atvejais NT vystytojai yra didžiuliai melagiai, o kitais atvejais reikia tikėti kiekvienu žodžiu.


https://hanner.lt/rugpjuti-vilniuje-parduota-busto-uz-21-mln-euru/
Kažkuris meluoja. Jų net skaičiai nesutampa. Bet tai nieko nekeičia.

Parduok rugpjūčio mėnesį daugiau būtų centre, o ne miesto pakraštyje ir mėnesio kaina pasikeis į kitą pusę. Tai visiškai neparodo jokio vaizdo ar tendencijos.

Na ar tikrai tikitės apokaliptinių scenarijų?
1proc. bvp kritimas nėra kažkokia katastrofa.
Prisiminkite ką paišė prasidėjus pandemijai ir kas gavosi.