bankams būtų naudinga jeigu palūkanos bent kažkiek nuo dugno atsiplėštų, nes skolinimo maržos susitraukė iki špygos dydžio. Lietuvoj tas gal mažiau matosi dėl to, kad yra keli žaidėjai kurie diktuoja rinką, bet pvz. UK kur yra šimtai jeigu ne tūkstančiai vietų skolintis tai tas tikrai jaučiasi. Kita problema, kad fiksuotų palūkanų niekas neduoda ant 30 metų, gauni porai metų fiksą ir paskui eina peržiūra.

Yra kitas aspektas. Pastebiu daugumai infliacija tolygu palūkanų kėlimui, vos ne Pavlovo šuns refleksų lygyje. Net ekonomistų tarpe, tai nediskutuotina ir neatsiejama, alfa ir omega.

Bet... O gal atvirkščiai? Pagalvokit kiek sistemoje privačios skolos kredito pavidalu. Visa ta skola yra svertinių (wacc) kaštų dalis bet kokioje statyboje, gamyboje, tiekime, prekyboje. Infliacija didele dalimi kaštų fenomenas. Tai... aukštesnės palūkanos = didesnės kainos per visą grandinę. Ty nuo to momento kai tik biznis nebepajėgs pelno eilute absorbuot kaštų, perkels juos ant vartotojo.

Oops.. sakysit apie tai vadovėliai nerašė. Mažą ko jie nerašė, neigiamų palūkanų ten taip pat nebuvo.

Taip kad.... ne visi šedevrai sugroti iš natų.

Kaip tai pagalvokit. Čia reikia kažkokio grafiko kiek tos privačios skolos. Kad valstybinės skolos rekordus muša, tai čia ne naujiena.

O tu užduok sau klausimą, jei visos valstybės prasiskolinę, tai kas joms skoliną? Atsakymas : pensininkai per pensijinius fondus.
Todėl palūkanų kilimas nėra toks baisus, nes pensininkai gaus pinigus.

Čia pritariu , aplamai manau, kad visas tas COVID ir Big Reset yra tik tam, kad vėl pinigai taptų pinigais ir išeiti iš tos neigiamų palūkanų spiralės.

Viską sukramtyk ir dar ant lėkštutės paduok. Vai, vai. Ot tauta.

https://tradingeconomics.com/country-list/private-debt-to-gdp

LT kredito kompozicija.

https://www.lb.lt/lt/naujienos/padidejo-lietuvos-kredito-istaigu-paskolos-lietuvos-rezidentams-8

Man neįtikėtini skaičiai, Švedija 310% nuo GDP. O lietuva puikiai atrodo, privati skola 22mlrd ir panašiai turim indėlių.

Matyt, vienas čia toks durnas ir suprantu, ką C# rašo. Tam ekonominiam modeliui, kai dirbi, uždirbi ir sutaupai - viskas, šakės, galas, kaput. Vakarai lėtai mirinėja. 2008 m. buvo tai, kas apnuogino didžiausią kapitalizmo negalią - valdžia puolė gelbėti juodai užsiskolinusius bankus po smagaus finansinio vakarėlio realios ekonomikos sąskaita. Kitais žodžiais gelbėjo turčių pinigėlius, kuriuos tie bankeliai faktiniai bankrotai ištratino Wall Street'o vakarėlyje. Gelbėjo nuvertindami paprastų žmonių santaupas. Visa pleada ekonomistų tada šaukė, kad priėjom liepto galą, nes FED išsikasė sau nulinių palūkanų duobę ir nebeturi daugiau jokių poveikio rinkai instrumentų kaip tik pūsti piniginės masės burbulą. Pakelk palūkanas bent iki daugiamečio 4 proc. vidurkio ir pamatysime tokius fejerverkus, kad smagu bus pažiūrėti. O mes per 13 m. ir 2 proc. neperlipom. Todėl niekada šito nebus, tai bilietas tik į vieną galą. Toliau pinigų devalvacija, hyperis ir vėl nauji pinigai, kurie turės kažkokią vertę, greičiausiai skaitmena, kuri funkcionuos, kaip aukso standartas lygiagrečiai nuvertėjusių. Ir geriausias įrodymas - šiandien JAV paskelbė, kad infliacija 5 proc., tai nė viena gyvatė nesušnypštė. Sako, čia laikina. Dar nesu per visą savo ilgą gyvenimą regėjęs laikinos infliacijos jok šik mat

Galima pagalvoti,kad skaitmenos negalima printinti ir devalvuoti.. Ar popierius ar skaitmena-jokio skirtumo, jei emisija reguliuoja valstybines institucijos. Arba beveik valstybines.
Palauk dar tos hiperinfliacijos. Pagal zanro klasika dar defliacine spirale tures buti pritaikyta visiems norintiems....ir nelabai.

O kam skaitmeną devalvuoti, jei ji - aukso standartas? Be to nebus visiems prieinama. Devalvuosis šikpopierius masėms, kurį toliau galima bus dauginti neregėtais mastais. Tauta nespės gauti atlyginimą, kai viskas parduotuvėse bus pabrangę. Bene tai dabar Amerikoje ir vyksta. Tai bus nauja turto klasė, kuri indeksuos realų finansinį turtą, o masės galės draskytis už išlikimą.

Kazkas kuria mita, kad centriniu banku sukurta alia krypo valiuta bus nepadauginama iki norimo kiekio. Nieko panasaus. Tai mitas. Is esmes nesikeis niekas. Nepainiokit su visokiais bitkojnais. Emisija taps dar paprastesne.

Koks dar aukso standartas ? Kas sake?

Ir ką pamatysi? Jei infliacija bus 5 proc, o palūkanos 4 proc? Kažkokios turto klasės pigs, kažkokios brangs ir tiek. Kažkam bus gerai , kažkam blogai.
Niekas gi nekelia sau tikslo duoti liaudžiai uždirbti iš infliacijos.

Jei tu turi galvoje birkoinus, kurie kyla ar leidžiasi po 50 proc. priklausomai nuo Musko pirstelėjimo - tai aš nelaikau jų aukso standartu. O jei valdžios pakalba apie crypto eurus ir dolerius, tai reiškia, kad ruošiamasi kažkam tokio idomaus.

O čia nereikia nieko matyti. Pakanka prisiminti istoriją, kai viršūnė nebenori, o apačia nebegali.

Revoliucija Karlo Markso žodžiai

Dar nepamirskit, kad jei jau apacios visai visai nebegali, tai toms virsunems galai pareina. Todel ramiai, nespesit susivokt, kad infliacija jau baigesi.

Na jau, ka jus cia. Leninas sake, kad apacios nebenori, virsunes nebeistengia

Na jau, na jau, tik nereikia per daug Winter is coming. Galimybių bus visur ir visada, tik reikia netingėti pasukti barabaną

Nors ir su pusmečio pavėlavimu, bet pradeda lysti realesni skaičiai (tiesa, dar labai fragmentiški) dėl to "baisulinio" butų poreikio ir kosminių kainų. Taigi: " Lietuvos bankas pastebi, kad pirminėje rinkoje formavosi paklausos ir pasiūlos atotrūkis, prisimintos po ankstesnės NT krizės jau spėtos pamiršti spekuliacijos rezervacijomis, kai siekiama ne įsigyti rezervuojamą būstą, bet perparduoti rezervacijos sutartį brangiau..." " Gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu – istoriškai didelis, o apie penktadalis visų būstų nuperkama kaip investicija“ kalbėjo LB vadovas.

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/06/14/news/lietuvos-bankas-zenkliai-gerina-ekonomikos-prognozes-ukis-jau-grizo-i-priespandemini-lygi-19733728/

Taigi mažiausiai penktadalį skvariečnykų iš brėžinių stveria perekūpai, kurių pagrindinis navaras rasti asiliukus ir ant kainų kilimo bangos pritrinti lazankų, kad greitai butai baigsis (jau n kartų rašiau, kad pagal avulius greitai Afrikoj neliks negrų).
Visus tuos bajerius kas įvyksta po to kai burbulas pasprogsta manau dažnas galim gausiai iliustruoti pavyzdžiais.

Pakolkas nauja statyba vyko pagal senus kontraktus. Medžiagos supirktos iki brangimo, statybos darbai užbaiginėjami. Todėl iki dabar matytas brangimas tik gėlytės. Vienam kitam pabrango medžiagos baigiamuosiuose darbuose ir nebuvo priversti kainų kelti.

Kas bus, kai vystytojai pradės naujus projektus, ir statybininkai persiskaičiuos kainas naujomis darbų kainomis, kurios tik pradeda kilti. Kai projektas nuo starto iki finišo judės naujomis žaliavų kainomis?
Nepamirškime, kad nuo žaliavų brangimo, iki armatūros parduotuvėje pakėlimo turi praeiti kažkoks laiko tarpas (liejyklos išsiparduoda likučius, užsiperka naują žaliavą, parduotuvės, sandėliai ištuština pigesnius likučius) ir tik tada žaliavų brangimas atsispindi produkcijoje.
Aš manau čia tik pradžia. Jei žaliavos brango 50-100%, tai atitinkamai per metus ar dvejus tai turi atsigulti į produkciją.

Žinoma, niekas nežino kaip bus, tačiau mano spėjimas (90% tikimybė), kad dar matysime nemažą kainų augimą ateinančius keletą metų.

P.S. konkretus pavyzdys: Kolega turi statybos įmonę. Gegužės mėn. pasirašė darbų kontraktą. Birželį ateina darbuotojai ir sako norim 50% didesnio darbo užmokesčio.
Kontraktas užbaigiamas sena kaina (griežta sutartis), tačiau sekantį pasirašinės darbus skaičiuodamas +50%.
Darbų brangimas dar neatsispindi projektuose.

Klausimas kas juos pirks. Ir už ką. LB aiškiai iškomunikavo, kad yra pasiruošęs 'gnybt ant stabdžių'.

Manau, kad LB yra tas, kurio balsas į dangu neina