Čia viskas kaip ir aišku. Sėdi ant juodų pinigų maišo. Juodais gyvena, baltus įdaiktina. Tais kreditais biškį praplauna juodus turtus.

Nebūtinai. Yra žmonių, kurie tiesiog finansiškai nedrausmingi. Gali ką nori sakyt - kaip nuo žąsies vanduo.

... ir kas, čia tokio ? per vartojimą susimoka tuos mokesčius. Kuo daugiau žmonių turi pinigų, kad ir neapskaitytus, tuo šaliai geriau. Nes šešėlinė ekonomika stabilizuoja Šalies ekonomiką. Šešėlis skatina apskaitytos ekonomikos mąstą ir atitinkamai iš apskaitytos ekonomikos daugiau mokesčių į Šalies biudžetą !

Pajamos iš šešėlio nesusikuria be dalies mokesčių, nes jas uždirbti turi naudoti ir apskaitytos ekonomikos prekes ir paslaugas. Jei reiktu nuo pajamų, kurias dabar gauni iš šešėlio mokėti mokesčius, arba apskritai nebūtų galimybė tos veiklos vykdyti, arba likutis po mokesčių nebūtų norima premija už visą triūsą.
Gauti pinigai, kad ir "Įbaltinami". Tai pastatyti ar pagaminti registruotą turtą (NT, auto ir pan.) sumokama labai daug vartojimo mokesčių. Eksploatuojant tokį turtą Šalis ir vėl gauna mokesčių, kurių negautu, jei nebūtų "juodų pinigų maišo".

Juodi turtai kaip ir balti turtai amžinai yra judėjime iš vienos į kitą spalvą, priklausomai nuo ekonomikos esamos gyvasties.

Šešėlinė ekonomika nėra nei gėris, nei blogis. Tik valdžia dėl jos nevaldymo, šio proceso labai prisibijo, tai ir pučia miglą ...

Seshelis cielam yra daugiau blogis, nei geris. Vakaru salyse pamegink nesumoket mokesciu, atsisest gali uz tai. Ir neveltui, nes tai dalykas kuris kasasi po normalios solidarios valstybes pamatais.

Tuo tarpu kalbant apie Lietuva, mes turime runkeliu valstybe, su runkeliu valdzia. Kur kiekvienas ziuri pagrinde savo nosies. Mokesi valdziai mokescius saziningai, nebusi uztikrintas ar dalis ju nekrenta i kazkieno kisene. Nera jokio pasitikejimo.

Skirtumas siuo atveju toks ir yra kad normalios valstybes gyventojas zino, jog jis mokescius moka valstybei t.y. visiems kitiems zmonems, tokie kaip jis pats. Lietuvos gyventojas zino kad jis mokescius moka valdziai t.y. balvonams kuriais jis nepasitiki. O ant visuomenes jam poxui, nes solidarizuotis niekas nemoke nuo vaikystes - runkelio mentalitetas.

Tai ka daryt, tenka gyvent su seseliu, nes kitaip butu dar blogiau.

Siaip sita tema biski juokinga, man asmeniskai kyla toks ispudis kad ji sukurta nuramint siaipzvejys sazine

ar žvejys siūlo užsiimti mokesčių nemokėjimu? šiaip retorinis klausimas tada - kodėl vieni verslai, piliečiai ir t.t. mokesčius moka sąžiningai, o atsiranda kažkokių veltėdžių, kurie nusukinėja sau į kišenę. Tai tada tegul būna tokie protingi ir pvz. nesinaudoja mokesčių mokėtojų pinigais sukurta infrastruktūra pvz. keliais, medicina, galite savo gaisrinę turėti - čia pavyzdžių galybės yra. Ir aš jau nekalbu apie tokį dalyką kaip konkurencijos iškraipymą. O gal žvejys esate vienas iš tų verslinykų kaip pvz. girteka, hoptrans ir t.t. kur sau į kišenę krauna babkes, o darbuotojams špygą geriausiu atveju

Neišmanus, kolega Phantoom.

Truputi praplėsiu.

"Tai tada tegul būna tokie protingi ir pvz. nesinaudoja mokesčių mokėtojų pinigais sukurta infrastruktūra pvz. keliais, medicina, galite savo gaisrinę turėti - čia pavyzdžių galybės yra."

"Protingi", pasinaudodami mokesčių mokėtojų pinigais kelią nusitiesia į arba pro savo komercinį objektą, medicinos paslaugas "nukreipia" į savo privačią klininką, o gaisrinės inspektorių paslaugomis naudojasi surinkti tam tikrą vidinę informaciją apie savo konkurentus.

Taip sakant realybė yra gerokai sudėtingesnė, nei atrodo. Bet pritariu, kas liečia bendrapilietiškumą, turi susiformuoti socialinė sąnkloda apie reikalus, kas yra bendra, o kas yra privatu. Skirtingos valstybės, skirtingi mentalitetai, skirtingos istorijos, skirtingos sąnklodos ir jų proporcijos.

Trumpai tariant 'šešėlio' į Sibirą neištremsi. Tai socialinis reiškinys.

Variantu kaip tuos pinigus panaudot yra begalybe.

Pats geriausias variantas kai tie pinigai iskeliauja i uzsieni. Ir tas daznai nutinka, nes veikejui miegot ant juodu pinigu cia vietoje nera taip jau ramu.

Kaip tada jie pasitarnauja valstybei ?

Zvejys suvardijo visus sau 'patogius' variantus



O ziurekit, netycia uzsukau i kita tema.

Koks sutapimas, kas galejo pagalvot

taip, reikia pripažinti, kad yra atvejų ir gana nemažai kada vieši resursai yra pasitelkiami privataus intereso tenkinimui ir tas ypač išplitę savivaldybiniu lygmeniu kur aikštės atstatymo konkursą laimi mero žmonos brolio įmonė. Norisi tikėti, kad su laiku tokių dalykų vis mažės. Kaip bežiūrėsi per 30 metų pažanga didžiulė padaryta skaidrumo klausimu, o netikintys tuom gali pažiūrėt kaip sėdi rusai, ukrainiečiai ir visi kiti rytų kaimynai. Ten beje ir emigruojančių nesigirdi, kad būtų. Visi nori vakarų gerovės pasisemti

Visi instrumentai reikalingi efektyviai ir skaidriai viešąjai politikai bei administravimui užtikrinti yra senai sukurti. Atrodo belieka perimti gerasias patirtis iš vakarų partnerių. Bet. Jie neimplementuojami dėl to, kad tokia yra mūsų socialinė sąnkloda. Bendrabūvis. Taip sakant 'nacionaliniai žvejybos ypatumai'. Procesai lėti, karta po kartos. Mažais žingsneliais, step by step.

Taip, pažanga akivaizdi, tai tuom ir pasiždiaukim.

As manau kad ta pazanga, tiesiog aukstesnio pragyvenimo lygio rezultatas. Prie rimtesnes krizes cia vel drebtusi viskas atgal iki rusu lygio.

Ir cia ne lietuviu problema, sita runkelio mentaliteta turi visos Rytu Europos salys, iskaitant ir tokias kaip Cekija/Lenkija.

Skiriasi tik leveliai.

Aisku didziausiais masteliais sitas reikalas issibujojo Rusijoje, ten yra ka vogt, kalbant apie gamtinius resursus. Tai tie kurie prie to prieina, vienetais skaiciuojant, ir maudosi aukse.

bet pats geresnio pragyvenimo lygis irgi savaime neatsirado. Reikėjo kažkam pradėti verslauti pagal taisykles, kurti gerai apmokamas darbo vietą, atvežti kitokią kultūrą, požiūrį ir ratas užsisuko. Valdžia irgi sudarė sąlygas atsirasti verslams, o ne trukdyti kaip kad vyksta rytuose kur jei nori kažką pradėt tai turi visiems iš eilės mokėt į kišenę ir paskui dar mokėt toliau, kad neuždarytų

Visa tai parvežė pagrinde užsienio investuotojai. Vietinės šaraškino kontoros kaip buvo gnydos taip ir liko. Pavyzdžiui, vežėjai...

Nu tai sakykim taip, papuolus i ES biski kliustejo to europietisko oro. Plius atsirado vakaru investiciju, kurios pradejo rodyt pavyzdi kaip reikia gyvent kaip zmonems.

Siaip sita sali butu galima greitai sutvarkyt, maza ji.

Bet i valdzia vien runkeliai papuola. Uzdaras ratas.


Heh lygiai ta pati su Petru parasem vienu metu..

80% šitos gnydos problemų išsispręstų jeigu būtų priimtas įstatymas, kad alga su visais priedais yra mokama tik į banko sąskaitą ir jokių grynų, bet kaip matome lobizmas yra labai didelis šitoj srity jeigu per 30 metų taip ir nesugebėjo šito klausimo sutvarkyti. Norėtųsi tikėti, kad po tyrimo (nors visos problemos buvo ir taip žinomos) pajudės ledai į priekį

Mūsų valdžia tokia: pirma išvogt kas yra, o po to statyti tipo iš naujo.
Pamenu kažkur 2006 buvo galutinai išvogtos žinybinės dujų kolonėlės, kažkaip užsilikę pas vežėjų firmas, buvusias ATĮ ir komunalininkus. O paskui transportininkai ilgai bezdėjo, kad reikia kurti dujų infrastruktūrą fūroms, reikia kaip Olandijoje o čia ir ES pinigų lyg ir duoda.
O kad tų kolonėlių dar prieš kelis metus buvo kaip priš..., reikėjo tik normaliai tvarkingai eksploatuoti ir statyti gerą vakarietišką įrangą vietoj sudilusios sovietinės.

Visoj ekonomikoj gal ir nereikėtų, užtenka pradėti nuo vežėjų. Būtų geras pavyzdys: ateini pas turgininkus arba restoranininkus ir sakai "jūs čia arba sutvarkot skaidrumą, arba bus kaip su fūrom".

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1197861/po-grill-london-skandalo-prabilo-kitu-restoranu-vadovai-viesa-paslaptis-kad-taip-elgiasi-ne-vienas

o gal vis tik reikia iš karto uždėti ir viskas, nes problemos ir čia labai jau įsisenijusios

„Šiame sektoriuje tai buvo turbūt seniai žinoma tiesa, bet kas labiausiai yra jautru ir skaudina, tai kad neskaidrioje konkurencijoje, ypatingai dabar, yra labai sunku. Sunku samdant darbuotojus, sunku kalbant apie išgyvenimą tolimesnį ir turbūt, kas labiausiai skaudina, tai nebaudžiamumas“, – sakė O. Bložienė.

Matai, reikalingas ne tik rimbas, bet ir meduolis. Potencialiems nedorėliams reikia pasakyti, kad arba jie ten tarpusavyje padaro liberalią savireguliaciją, arba bus kaip tiems, kuriems įvykdyta vieša finansinė-mokestinė egzekucija.

nemanau, yra labai nemazai uzsienio ragave, ir jau niekaip neatragaus atgal. plius per tiek metu nauja karta uzaugo, kuri apie sovietus tik is kalbu zino, apie kombinacijas is po prekystalio is vis sunkiai suvokia, ir t.t. ir panasiai. aisku kresteltumem kazkiek atgal, nes dar pilna kam virs 40 ir kurie savom akim mate viska, ir jau i mokyklas ejo, ir 90 isgyveno, isgyvenimo igudziai nedingo. bet taip smarkiai nesiplotume.

Šešėlinės ekonomikos mastas ir įtaka šalies ekonomikai yra mažesnis, kuriose santykinai žemi mokesčiai, mažiau įstatymų ir teisės aktų, nusistovėjusios teisės normos. Ekonomikos nuosmukio metu, augant nedarbui ir mažėjant užimtumui, didėja suinteresuotų piliečių susirasti darbą šešėlinėje ekonomikoje. Šešėlinė ekonomika tampa svarbus pajamų šaltinis, o tai skatina bendrųjų pajamų augimą oficialiai apskaitytoje ekonomikoje, atitinkamai didėja pajamos į biudžetą iš vartojimo mokesčių ir tai teigiamai ir stabilizuojančiai veikia šalies ekonomiką. Jeigu reikia mokslininkų pavardes galiu išvardinti...



Šešėlinės ekonomikos reiškiniams nagrinėti atidaviau 10 metų akademinėje aplinkoje. Apsigyniau ir bakalaurą, ir magistrą. Po temos ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ĮTAKA ŠALIES EKONOMIKOS STABILUMUI: LIETUVOS ATVEJIS , gavau pakvietimą ruošti šį darbą mokslų daktaro laipsniui apsiginti.
Mano akademinės žinios ir perpintos praktinėmis žiniomis. Dirbant su klientais nuo Japonijos iki Amerikos, vis labiau įsitikinu, kad : šešėlinę ekonomiką šiuo požiūriu – tai žalingas ir nepageidaujamas reiškinys, slepiama nuo šalies institucijų ekonominės veiklos dalis: 1) kurianti pridėtinę vertę; 2) duodanti pelną ; 3) didinanti apyvartą; 4) mažinanti sąnaudas; 5) vykstanti legalioje, nelegalioje ir neformalioje ekonomikoje; 6) išsauganti verslumą; 7) daranti teigiamą įtaką darbo rinkai; 8) išlaisvinanti kūrybiškumą ir išradingumą; 9) priemonė vengti mokesčių; 10) „maitinanti“ įvairaus sunkumo baudžiamus nusikaltimus, kuri būtų apmokestinama arba uždrausta, nes vykdoma ne pagal šalies įstatymų visumą.

Apibendrinant šešėlinės ekonomikos pasekmes, daugelyje visuotinai pripažintų teiginių šešėlinė ekonomika siejama su neigiamomis pasekmėmis ekonomikai, nors vertinti šešėlinės ekonomikos poveikį šalies ekonominiam stabilumui vien neigiamomis pasekmėmis, yra veikiau būdas išvengti diskusijos apie teigiamas pasekmes ekonomikos stabilumui, ko aš ir siekiu.