https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/04/04/news/nepritekliaus-uzspeisti-palangos-viesbuciai-jau-kelia-baltas-veliavas-18793472/

Palangoje ima nykti vietinio turizmo sektorius – jį galutinai uždusino antrasis karantinas. Valstybės paramos nesulaukiantys kurorto viešbučiai užsidaro ir sparčiai virsta išparduodamais daugiabučiais.
Šio tinklo viešbutis Palangoje „Best Baltic Hotel“ per pastaruosius metus buvo atidarytas tik keliems mėnesiams po pirmojo karantino. Dabar jis neveikia nuo rudens. Visą šį laiką apie 20 darbuotojų kolektyvas yra prastovose. „Per žiemą pastatą reikėjo šildyti, bent kiek apšviesti, mokėti už priklausymą kelioms programoms. Neveikiančio viešbučio išlaikymas atsieina po 15–20 tūkst. eurų per mėnesį, o pajamų – nulis. Ir tai tik vienas viešbutis. O jų iš viso yra šeši – Palangoje, Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Panemunėje. Tai sakykite man, kaip išgyventi?“ – klausė verslininkas. Z.Dargevičiaus teigimu, beveik visi šalies viešbučiai dabar išsilaiko tik iš paskolų. Bet jas kada nors reikės grąžinti.
Per visą šį laikotarpį verslininko vadovaujamo tinklo viešbučiai iš valstybės nesulaukė jokios paramos. Priešingai, iš merdinčių viešbučių visi dar siekia nulupti.
Masiškai pradėjus užsidarinėti verslo viešbučiams Lietuvą ims aplenkti turistų grupės, trauksis šalies turizmo ir jį aptarnaujančių paslaugų apyvarta. Todėl valstybė turėtų labiau stengtis išlaikyti šį sektorių. Vėliau jį atkurti bus kur kas sunkiau ir tai gerokai užtruks“, – įsitikinęs Z.Dargevičius.

Viešbučių uždarymas ir jų virtimas poilsiui skirtais daugiabučiais kelia nerimą Palangos savivaldybei.
Pirmiausia kurorte mažėja darbo vietų. Be to, savivaldybės biudžetas netenka turto, gyventojų pajamų mokesčių. Tačiau blogiausia, kad traukiasi turizmo sektorius, nukenčia jį aptarnaujantys verslai. Palangai, kuri iš esmės gyvena vien iš turizmo infrastruktūros, tai labai skausminga“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Be to, viešbučiams virstant daugiabučiais, skriaudžiamas gyvenamosios statybos verslas, kuris, statydamas gyvenamuosius namus, turi laikytis privalomų projektavimo sąlygų – geresnio pastatų apšiltinimo, garso izoliacijos, numatyti vaikų žaidimo aikšteles, žaliuosius plotus.

Per ištisus dešimtmečius lupikavimo turėjo sukaupti finansinius lašinius. Labai storus. Mano nuomone, ten reikia pusę miesto parduot iš varžytinių ir nugriaut tas ūtėlėtas močiučių trobas. Ir vietoj jų pastatyti gražias elegantiškas vilas su 20 a pr. vietinio kolorito architektūra. Padaryti Lietuvos Liepoją o ne kad būtų apdergtas šnibždokynas kaip dabar.

Tegul baigia verkti ir tegul atsisiunčia Klaus Schwab knygas (Big Reset) ir paskaito kas laukia mūsų. Gal supras, kad Naujoje Realybėje jų viešbučiai niekam nebebus reikalingi. Ten aiškiai viską rašo, kad virusas nekelia egzistencijos problemų žmonijai, tačiau jis yra geras momentas žmonijai pereiti prie naujo ekonomikos modelio, kur nebeliks vietos smulkiam verslui.
P.S . Klaus Schwab asmeniškai padovanojo savo knygas ir Borisui Johnsonui, ir Merkel, ir Trumpui, ir Putinui. Tikrai verta paskaityti.

Gal kas turi minčių kodėl vėl taip sparčiai mažėja gyventojų Lietuvoje? Praeitą mėnesį jų sumažėjo 2300. Panašiai buvo paskutinius 5 mėnesius. Anksčiau galvojau, kad dėl viruso, bet šiuo metu miršta tik po 10 per parą. Tai, matyt, ne ši priežastis lemiama. Emigracija?

Nezinau mano keli kaimynai isvaziavo per 2 menesius dirbt i Vokietija paskui savo vaikus. Neisgyvena. Darbe Lt darbdaviai sako taupo nesvietiskai, ant kiekvieno menkniekio, moteris stato i isvaziavusiu vyru vietas prie mechanizmu. Vyras gaudavo 800, jai 560 moka. O darbas ir sunkus ir rizika. Na smulkmenos. Kitas dalykas - smulkus verslai amen. Tik va pencijas kelia, cia idomu is didejanciu skolu?

O naujų butų pardavimai muša rekordus... Kaip suprast? Nebent paaiškinimas būtų toks, kad provincija masiškai emigruoja į didmiesius ir į kitas šalis. Bet nesimato NT kainų kritimo provincijoje. Tai tada nieko nesuprantu kas čia vyksta...

Liaudis turi pinigu. bet nera kaip isvengt kainu didejimo ir praradimu perkamosios galios stagfliacijoj. Tik du budai tokiu atveju NT, brangmetaliai. Na dar crypto. Auksas jau sukas virsun, crypto jau uzaugo, NT irgi rodo tendencija. O psichologinis momentas narodas mato kaip finansistai pelnosi is zaliavu, Nt, akciju augimo ir supranta kad juos padarys. Taigi belieka paskui juos sokti i birzas, tapti Ntsnikais, cryptosnikais. Todel per praeitus metus rekordiskai daug nauju saskaitu pas brokerius ir kitur. Nes bandyti uzdirbt vis tiek reikia, o cia dar corona, bandyt reikia dar stipriau. Aisku viskas baigsis asaromis, bet kapitalizmas. As bandysiu zemyn trenda ant BTC, akciju gaudyt, greiti ir dideli pinigai cia buna. Bet kol kas nera to.

Neapsimesk kad nesupranti. Per praėjusius metus atspausdino dolerių daugiau nei per 12 metų nuo 2008. Prieš savaitę USA 1,9 trilijono atspausino, dar 3 trilijonus žada artimiausiu metu. ECB irgi eurus spausdina, dar kalba apie didelius spausdinimus kai pandemija baigsis. Tai arba auksą pirk, arba dar ką, bet nelaikyk kalno grynais.

Prieš komentuodamas ar bent pasiskaitei kelis komentarus aukščiau? Ar komentuoji tik tam, kad komentuoti?

MMMmmm taigi:

Per metus Lietuvos gyventojų indėlių bankuose suma išaugo nuo 15 iki 18 milijardų. Vidutiniškai vienam gyventojui – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Pagrindinis santaupų augimo šaltinis – papildomi pinigai, kurie didžiąja dalimi valstybės buvo pasiskolinti užsienyje.

Puiki iliustracija, kaip veikia pagrindinis kapitalizmo dėsnis: turtingieji turtėja sparčiau, negu neturtingi visada, bet ypač krizės sąlygiomis. Turtingieji turtėja vargingesnių sąskaita.

Jeigu valstybė pasiskolina pinigų, jie pirmiausia patenka į turtingiausių kišenes. O kai tą skolą reikia gražinti - vargingesnieji visada atiduoda daugiau.

Neabejotina, kad šitas besaikis skolinimasis smarkiai padidins socialinę atskirtį.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/mylima-veikla-del-karantino-nutraukiantis-verslininkas-neslepia-nuoskaudos-25-metu-idirbi-sudraske-i-gabalus.d?id=86961945

Geroves valstybei vel krachas sviecias kazkur uz kampo. Parama verslui labai proporcinga.

Bet tai poxui, uzsienis cia pat, kaip senais gerais laikais visi nepatenkinti i norges, airijas, ir pas grand i londe vistu pesiot.

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/04/17/news/itampa-kyla-verslininkai-nesupranta-kodel-vyriausybe-kiekviena-valanda-keicia-savo-nuomone-19040644/

Smulkiesiems leis atsidaryt 2 savaitem veliau, kad didieji pelna nusiimtu. Ka padarysi, oligarchai siauteja

Siandien pajutau 3 karmos lygi. Kai paklausiau kaimyno. Jam liko 20 metu paskolos uz buta. Siandien sugalvojo dar imti masina lizingu uz 30 000. Uzdirba 1200. Na primena 2007. O dar btc taip sukasi zemyn, panasu bus didelis bum

Nežinau ar į šitą temą pataikiau, bet tiesiog paliksiu šitą straipsnį čia, nes aš tai prilyginu krizei Lietuvoje Ką manot?
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausia-salyje-investiciju-portfeli-valdantis-lietuvos-bankas-pernai-uzdirbo-13-mln-euru.d?id=87061213

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/04/28/news/ragina-ivertinti-palukanu-kitimo-rizikas-kokiu-paskolu-turetojai-pokycius-pajus-labiausiai-19167794/

Sita sventoji trejule gulas kryzium ir vos neprisiekineja, kad palukanos nekils bent 2 metus. Ko cia jie taip ardosi, aiskina kad infliacijos ner? Kazkaip yra ji ir ne vienzenkle. Valstybei aisku patogu, paisant maza infliacija prisukti dideli bvp. Bet jauciasi kad palukanos vis tiek saus. O tada ir sitiems kitu pasaku reiks rinkt


https://www.cnbc.com/quotes/DE10Y-DE

– Kalbant apie skolą, yra keletas ekonomistų požiūrių. Lietuvos skola šiemet bus 52 proc. BVP, pranešė Finansų ministerija. Aišku, turbūt nėra kitos išeities. Gąsdina galbūt dinamika. Per pusantrų metų skola paaugo nuo 39 proc. iki 52 proc., bet Graikijos lygio dar nepasiekėme. Vieni ekonomistai į valstybės skolą žiūri griežčiau, kiti yra labiau atsilaidavę. Kaip jūs žiūrite?

– Aš būčiau prie tų griežtesnių. Gal JAV nuo skolinimo nenukentės, tačiau apie mažąsias valstybes to pasakyti nebūtų galima. – O kas blogo gali nutikti? – Visų pirma, kai auga skola, rinka nepasitiki, išauga palūkanos. Šiuo metu JK skolos aptarnavimui išleidžia 3 kartus daugiau negu policijai. Vadinasi, tuos pinigus būtų galima skirti policininkų algų didinimui, samdyti daugiau darbuotojų. Skola mums kainuoja. Ateityje tuos pinigus vis tiek reikės grąžinti, todėl neišvengiamai laukia mokesčių didinimas. Padidinus mokesčius lėtėja ekonomikos ir algų augimas. Mokesčius mokės ateities karta. Ar tikrai norime ją šitaip praskolinti? Kita vertus, sutinku, kad šiuo metu pasirinkimų skaičius yra ribotas. Klausimas, ar pinigai, kuriuos skolinasi valstybės, nueina tiems, kuriems jų labiausiai reikia, ar jie lekia pro šalį, kaip neretai būna su biudžeto pinigais.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/04/news/k-numa-ispeja-kad-isaugusi-valstybes-skola-tures-skaudziu-pasekmiu-ar-tikrai-sitaip-norima-praskolinti-ateities-karta--19235889/

Taip neblogai per metus prasiskolinome kaip per 10

ES vidutiniškai skola nuo bvp didėjo 40% 2020 metais
Lietuvos tik 13%
Pasako A, tačiau nepasako B.

"Visų pirma, kai auga skola, rinka nepasitiki"
Ką norėta čia pasakyti?

Viso pasaulio vyriausybės išlaidauja.
Tie išlaidaujami pinigai juda visomis kryptimis, visose srityse. Pradedant statybomis, baigiant maitinimu.
Kuriamos ir išlaikomos darbo vietos.
Šiuo metu grįžę daug emigrantų. pvz. JK išlaidauja, ten darbuotojų trūkumas susidarys greičiau nei LT, todėl emigrantai vėl pradės išvažinėti.

Lietuva, jei nori neprarasti žmonių turi didinti išlaidavimą bent iki ES vidurkio.

Ar ne įliejami pinigai mums (Lietuvai) davė ekonominį augimą pastaruosius 20 metų? Kas taip katapultavo ekonomika, kad pasivijome ar net aplenkėme kai kurias ES šalis? O dabar norima įjungti atbulinį bėgį?


O dėl grąžinimo. Skolinamasi 20-25 metų vyriausybinėmis obligacijomis.
Grąžinti reikės po 25 metų.

Įsivaizduokite kaip šiandien gyventumėte, jei uždirbtumėte šiandieninį darbo užmokestį, o už kurą, elektrą, maistą, restoranus mokėtumėte kainomis, jei galėtumėte statyti namą, gamyklą ar sandėlį kainomis, kurios buvo 1996 metais.
taip pat bus ir su skola. Infliacija pasibels nepriklausomai ar Lietuva išlaidaus ar neišlaidaus.
Mano manymu ateinantį dešimtmetį deginsime skolas padidintais tempais.
Pakolkas pralošinėja taupantys.

Mintis tame kad tos skolos kada nors atsirugs tokiai valstybei kaip LT.

As galvoju kad atsirugt gali jei ir toliau turesime bekiausiu valdzia. Jeigu bus kokie normalus veikejai, tai pasius skolintojus i viena puse.

Del infliacijos ateinanti desimtmeti nebuciau toks tikras. Bus korekcine krize tikrai, kuri atmes kainas atgal. Klausimas kokio gylio.

O kada, tai net neverta uzdavinet tokiu klausimu. Krizes buna kai buna.

Iš 18 VVP aukcionų - 15 rezultatas FAKTINĖS NEIGIAMOS PALŪKANOS, t.y teoriškai grąžinti reikės MAŽIAU nei pasiskolinai. Kur čia skolos aptarnavimo išlaidų didėjimas, nematau.
https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/vyriausybes-vertybiniai-popieriai/vvp-aukcionai/vvp-aukcionu-rezultatai
Atrodo tikrai nekvaila moteris Kaetana, bet į VIEŠAI prieinamus skaičius nežiūri.
Paanalizavus VVP rezultatus matome, kad:
- nominalas VVP 805 mln;
- GAUTA LĖŠŲ -814,470 mln.

T.y PRIMOKĖJO 9 liamus už pinigų pasaugojimą, kuriuos Valstybė grąžins pagal kiekvienos emisijos patvirtintą pelningumą ir terminą.

Utriruotai: primoki 9M, kad valstybė pasaugotų tavo 805M, ir tau per 6,5 metus (emisijos trukmė average 2381 diena) gražins 8M.
P.s: tie, kurie rėkia kad infliacija 10% metinė, rėkia kad ir skolos aptarnavimo kaštai didėja kartais.

https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2021/05/04/news/turgaus-prekeiviai-skescioja-rankomis-savaitgali-dirbti-neleista-toks-sprendimas-gali-buti-prazutingas-19249287/

O savaitgaliais uzdraude dirbt, godumas neispasakytas