Įdomu, kokioje sferoje dirbi, kad verkiantieji pasakoja tamstai savo istorijas ? Psichologas turbūt ?

Šita tema psichologams turėtų būti įdomi tuo aspektu, kad čia rašantys "projektuoja" savo samprotavimus kaip realius faktus. Kitose temose tas irgi populiaru, bet NT - realus dalykas, tai tas ypač krenta į akis.

Nors man niekas ant peties ašarų nelieja, bet esu iš tų, kuris įspėju, kad investicijas reikia daryti gerai apgalvojant. Žemiau tekste nebus nė žodžio skirta tiems, kurie aptekę turtais.
Nežinau, gal dzūkelio genai, gal vyriausio sūnaus kompleksai ar kitos nesąmonės visą gyvenimą niukina pasirūpinti ar bent jau įspėti silnesnį ar mažiau išprususį.
Šitas laikmetis man šviečiasi tyla prieš audrą. Net nesvarbu kokia dozė pandemijose/karantinuose tikrumo, o kiek dirbtinumo arba vadybos klaidų. Galingiesiems tai visvien komanda Fas -eilinė galimybė sudalyvaut svieto perdalinime. Tie keli trilijonai, kuriuos per 10 min nupaišė FED-as ir ECB matyt turi apsukti vieną kitą ratą, kol vistiek nusės magnatų sąskaitose. Nesu tokio lygio ekonomistas, kad nubraižyčiau tikslius ateities scenarijus akcijų rinkose, pramonėje, sociumuose, NT sektoriuje, atskiruose pasaulio regionuose ir t.t. Bet mane situacija žiauriai neramina. Todėl savo nuogastavimą skiriu pirmiausia tiems, kurie planuoja prisiimti kreditų ir kitokių fin įsipareigojimų. Net turėdamas dešimt pagalvių amortizuojančių smūgius dabar nerizikuočiau. Kadangi NT ciklai yra ilgalaikiai, todėl čia ir parašau, apie nerimus.

Kažin ar čia yra planuojančių investuoti į NT. Ir dar su paskola.
Nu bet kadangi daug metų investuoju, daugiausia į NT, tai pritariu spektrui, tik siauresniame, Lietuvos kontekste.
T.y. investuoti į NT šiai dienai bendru atveju nėra geras sumanymas.
Kažkaip jau perdaug keistai viskas vyksta: butus, namus perka kaip šviežias bulkas. Ne vienas perka išvis šiaipsau - ai, tipo tegu būna butas geroje vietoje, galbūt prireiks. Emigrantai perka vien tam, kad kartą per metus atvažiavę porai savaičių turėtų kur gyventi. Argi ne absurdas - investuoti 150.000 tam, kad naudotum butą porą savaičių į metus ??

Kai tokia keista situacija ir NT perkamas šiaipsau, kad "gal kada prireiks", neinvestuočiau į butą/namą nuomai. O turintiems daugiau pinigų - yra geresnių variantų negu NT.

... aišku, kalbu apie investicijas. Sau pirkti butą/namą reikia tada, kai reikia. Rinkos būsena nesvarbu.

"Emigrantai perka vien tam, kad kartą per metus atvažiavę porai savaičių turėtų kur gyventi"

Jie perka su perspektyva i cia sugrizt. Issidirbi uzsienyje sociala/pensija, ir grizti i LT pigiai gyvent. Ne pats durniausias sumanymas. O turint omenyje kokios NT kainos vakaruose.. Vienu zodziu dar primetus nostalgijos efekta, tai labai naturalus dalykas.

Beveik visi tikisi infliacijos. Beveik visi tikisi, kad akcijos ir visa kita augs. Beveik visi tikisi, kad šikpopieriaus spausdinimas kels kainas. dauguma euforijoj. beveik visų asetų grafikai burbuluose. Akcijų kainos nieko bendro su realiais rodikliais seniai neturi. Skolų burbulai.

Manau, kad didelis šansas pamatyt defliaciją. Didelį kainų kolapsą. Ir prakeiktas kešas tokiu atveju bus safe heaven ir atvers galimybes pigiai visko nusipirkt, NT taip pat. Tikrai reikia neatmest tokio mažai kam tikėtino scenarijaus.

Pirkome dabar busta Vilniuje su paskola ir brangiai.. Pagrindinis argumentas - masinis pinigų spausdinimas. Banko palūkanos ~2%, reali infliacija turbūt bus ~5-8%. Lygininat nuomą su pirkimu, pirkimas gaunasi ~2 kartus pigiau.

Gal aš klystu, bet mano supratimu greitai apturėsime milžiniška infliacija, po 5-6metų 100K už būstą bus juokinga kaina.

Reikia skaičiuot procentą kiek moki nuomos ir mokėtum palūkanų. Dažnai brangus NT duodą mažą kapitalo grąžą, ir dažnai apsimoka nuomotis. Dar reikia nepamiršt, kad dabartinės žemos palūkanos istoriškai yra labiau anomalija nei norma. O jei paskola 30 metų ir dar max kokią žmogus gali gaut. Tai per 30 metų visko gali nutikt. Gali įmoka bankui padidėt 2x. Taip, kad čia tas gajus masėse pasakymas: "jei nuomoju, tai pinigai vėjais, o va jei bankui moku palūkanas tai ne" Tai nevisai taip yra.

arba milžinišką defliaciją.

Taip, prispausdinta labai daug pinigų. Ekonomika šiuo metu yra išbalansuota. Tam, kad vėl būtų sugrįžta į balansą, pinigai turi būti vienu ar kitu būdu "sudeginti":

1. Infliacija. Toks būdas dažniausiai taikomas besivystančiose ekonomikose. USA ir EU tokios praktikos per istoriją nebuvo linkusi taikyti. Toks būdas sukelia maištus. Labai nepalanku vyriausybėms.

2. Akcijos, NT, kitos turto klasės nuvertėja. Kai sprogsta burbulas, visiems pirkusiems už aukštas kainas pinigai "sudega". Tikslas pasiektas. Pinigai, atvirkšiai net nežymiai defliuoja, nes žmonėms reikia gyventi ir svarbiausia neina į gatves, kad pabrango nebepakeliamai maistas ir mokesčiai.

as nusipirkau pernai ( pirkimo preliminaria pasirasiau 2019 gruodi, o notarine ir hipoteka tik 2020 spali, kazkaip ilgai visas procesas su bankais ir turto vertinimais tempsesi + karantinai...). pag. argumentas ar nuoma ar pirkimas - pinigai is kisenes abiem atvejais, tik pirkimo atveju - turtas po n metu liks tau. nuomos ir pirkimo santykis jau buvo palankesnis pirkimo atveju. puikiai suprantu, kad palukanos gali buti pakeltos... bet turiu garantuotu pajamu iki mirties ir tu pajamu jau dabar kaip tik uztenka padengti siandienos banko imokas, todel ir pasirasiau pirkimui. taip infliacijos rizika yra, kaip ir to kad turto kaina trumpu 1-3 metu laikotarpoiu gali pakristi irgi yra. mano sprendimas buvo pirkti sau ir atsisakyti nuomos. buto kaip investicijos net nesvarstau, nes mano nuomone daug paprasciau ir efektyviau suinvestuoti i kelis REIT, nei sumarinuot babkes i fizini betona... mano akimis labiausiai rizikuoja perkantis su paskola nuomai...
burbulo siuo metu nematau: LB patvirtines atsakingo skolinimosi nuostatas + privalomas gan nemazas pradinis. beje, kalbant apie pradini cia bankai irgi labai atidziai ziuri. kaip pvz. mano butas Vilniuje, nauja statyba, geras rajonas - pradinis 15%, kolega pirko buta Kaune, butas senos statybos, rajonas vidutinis - tas pats bankas jau paprase 30 % pradinio...

Kiek žinai milžiniškų defliacinių periodų istorijoje? Defliacija yra toks procesas kurį sustabdyti yra ypač lengva tiesiog papildomai prispausdinus naujo šikpopierio rulonų. Bet kuri valžia sus dideliu džiaugsmu tą daro.

biski off topic,bet ryskiausia pvz. japonija. jau beveik 30 metu bando birzos grizti i rekordinius lygius ir vis nepasiseka, o babkiu tiek prispausdino per ta laika, kad japonijos dabar diziausias skolos ir BVP santykis.
tiketina, kad ES irgi stos i sitas vezias.

1929m, 2009m. 2020 kovas. Ypač lengva? Yapč sudėtinga sustabdyt nesugriovus visos sistemos, nesukėlus hyperio ir t.t.

Nereikia pamiršt C-19 lockdownų. Realioj ekonomikoj bankrutavo daug verslų, jie užsidarė ir neatsidarys. Bedarbių padaugėjo. Galima spausdint iki apsišikimo, bet nepadės. Žlugęs verslas nemokės mokesčių, netik valstybei, bet ir kaip gradininė reakcija kitoms įmonėms. Bedarbiai negalės išmokėt paskolų. Ir čia tik pavyzdžių.

Nulinės palūkanos laikytos per ilgai. Išsipūtė skolų ir kainų burbulai. Taip, kad nebūčiau toks jau ramus, kad nebus krešo. Krešas gali būt. Ir kaip visada užklups daugumą nepasiruošus.

Ir tradiciškai užduodu klausimą, o nuo kada masės teisios? Jau kirpėjo kalba, kad spausdina pinigus, bus infliacija, reikia pirkt akcijas, nt.

Mano pazistamas runkelis irgi sneka kad viskas tiktais branGz. Sakyciau kad runkeliu indikatorius jau snypsia dumais.

Kaip minimum turetu rinkose dengt koks naujas flashas.

Taip Todėl reikia ruoštis ir krešo scenrijui. O ne sėdėt euforijoj su rožiniais akiniais.

Tu suveli viską į viena: ekonomiką, būsto kainas, mokesčius, bedarbystę ir t.t. Aš kalbu apie defliaciją. Pasižiūrėk kokia defliacija buvo kriziniais laikais, maksimum 1-2%.

Krizės dažniausiai yra lydimos didžiulės infliacijos, nes valdžia bandydama kaišyti biudžeto skyles masiškais spausdina pinigus.

Dabartinė krize spendžiama lygiai taip pat - masiškai spausdinami pinigai. Taip, būsto kainos gali kažkiek pakristi, bet didelės defliacijos ekonomikoje nebus.

Spausdinimas pats savaime kainų nekelia, centriniai bankai 'spausdinami' tiesiog pakeičia visuomenės turimo turto sudėtį, kompoziciją. Mažiau likvidų į likvidų.

Kainas kelia išlaidos. Visuminės. Tai yra verslo išlaidos, gyventojai ir valdžios sektorius. Kadangi Europoje neturim pilnavertės vlastybės (federacijos), ECB gali kiek nori 'tarkuoti' palūkanas į neigiamą teritoriją, jei verslo ir gyventojų lūkesčiai dėl viruso ir galimų jo mutacijų, ty potencialių ateities lockdownų, bus prasti, jie pristabdys/atidės savo išlaidas. Tai jau defliacinis veiksnys. Reiškia, valstybės narės, turi imti proaktyvių veiksmų, drąsiai 'skolintis' ir užpildyti išlaidų vakumą. Pageidautina investicijomis per viešąsias programas.

JAV tai negresia, tai federacija. Jie gali hyperi kad ir rytoj padaryti. Pvz. iždo vadas paskelbia, ryt 9:30 Niujorko laiku, kiekvieno piliečio sąskaita bus papildyta 1 milijonu dolerių.

O Eurozona, dėl skirtingų šalių narių interesų, politikų, nedrasaus, nesavalaikio veikimo ir netinkamai sukritus pandemijos kortoms gali atsidurti defliacijoje.

Sėdėčiau USA bučiau ramus kaip belgas NT apsikabinęs, printeris sukasi populiacija didėja poreikis bus. Lietuvoj pinigų printerio tik trupiniai lieka, populiacija mažėja, NT Avulio prineriai spausdina butus su vėjeliu. Todėl parduot investicinį butelį neatrodo jau tokia bloga mintis asmeniškai.

Smagiai pasijuokiau iš šitos sentecijos

Sėdėti euforijoje dag geriau negu sėdėti laukiant nelaimės. Nes belaukiant nelaimės gali visas gyvenimas praeiti. Tai gal geriau sėdėti euforijoje, nes tikimybė, kad visą gyvenimą joje ir būsi - ne mažesnė už krizės tikimybę.

O jeigu rimtai - kam išvis "sėdėti" ??? Reikia veikti, dirbti, investuoti .... gyventi o ne sėdėti.

Nu blin... kaip tie pinigai sudega? Vat aš tau pardaviau 100 vnt. akcijų po 10 EUR. Tai aš turiu 1000 EUR, o tu popierius vertus 1000 EUR (sandorio dieną). Rytoj akcijų kaina nukrito iki 1 EUR. Tai aš vis dar turiu tuos 1000 EUR ir jie niekur nesudegė. Ar aš kažko čia nesuprantu, kaip su akcijom yra deginami pinigai?