Gerai pasakei be trenerio...o čia matai visi treneriai susirinko...nelabai kas treniruojamas "leidžiasi"...

Tame ir reikalas kad toki tiksla turi bene kas antras Tema bendrine prasme yra absoliuciai banali.

Visi pasvajoja kaip atsiseda ant pinigu maiso ir pasiuncia nx savo darbdavi. Ir priemones labai aiskios tokiam tikslui pasiekt - teleloto bilieta uztenka nusipirkt.

Apibendrinus - didzioji dalis gyventoju siekia finansines nepriklausomybes, pasitelkdami loterijos priemone. Darriusk ziurau cia vienintelis vis kazko nerimsta, turbut vis dar tikisi kad kas nors netycia jam sekminga loterijos bilieta i foruma numes.



Nu vienas is budu pasiekt fin. nepriklausomybe - mokyk kitus kaip ja pasiekt. Welcome to kijosakis world.

Tokį tikslą turi labai mažai kas. Nepažįstu nei vieno tokio.

Tokį tikslą reikia turėti jaunystėje. Jei iš tėvų negavai solidžios "paramos", vadinasi turi padaryti taip, kad sulaukęs 30ies gautum minimum 5.000 EUR/mėn atlyginimą su perspektyva jį padvigubinti.

... darriusk nebe 18kos metų ir jam tokie atlyginimai nešviečia. Taigi "nerimsta" - ne tuo adresu.

o kas nori sunkumu?visi nori cia ir dabartam ir yra P2P sukuta stai jum ir pirma priemone.pirma skausmas paskui dziaugsmasismokit atsisakyt blizguciu....

jau parašei:



Matyt ne ta publika, vaikam gali papasakoti savo svajones, jie nieko neklaus, o rimti dėdės - klausia

O atsakyų turbūt nežinai, nes matyt nebuvo parašyta Wikipedijos apibrėžime. Atsakymų ar esi finansiškai laisvas, jei svajonė netelpa į tavo finansus. Ar tuomet reikia sumažinti svajonę, ar padidinti finansus? Kaip 2x2, matematinio mastymo žmogui neturėtų būti sunku išspręsti ?

c#,mazai kas siekia,99% noretu,kad kas nors jiem duotu ta nepriklausomybepasakyk,kad 9 turkijos tai 100e i men pasyviu,tai pasius ant triju i rusija

Visi ji turi. Bet visi nori cia ir dabar.

Jeigu kalbam apie pinigu kaupima, taupyma, investavima - zinoma tokius tikslus turi mazai kas. Bet tai cia ir yra viso sito forumo tematika. Matyt del to sitas forumas ir nera populiarus. Nes tai ilgas ir rizikingas kelias, ne faktas kad pritaupes ir uzsidirbes solidzia pencija, ja islaikysi iki galo. Pats apie tai rasei. Tai nachuje gvildent ta pati apie ta pati ? Motyvacijos truksta ? Tai vaiksciok po kijosakiu seminarus. Arba savus organizuok. Arba knyga parasyk "Kaip as turejau finansine laisve", vienas pavadinimas. Arba "Finansine laisve prapisus - ismoktos pamokos". Arba "Kas paeme mano pinigus?"

Etc

Siaip norint parasyt gera mainstreamine knyga, reikia kultivuot arba super sekmes istorija, uzkabinsi ta dali auditorijos kur fantazijose gyvena, arba super-luzerio istorija, tai uzkabinsi luzerius ir tuos kurie ateis taves pagailet.

Šitoje temoje daugiau kaip 1000 postų. Nežinau nachuje, bet sukūrė žmogus temą, tai visi ir gvildena.

Visi sutaria, kad norint pasiekti finansinę laisvę reikia daug dirbti ir dar daugiau uždirbti. Tačiau kai daug uždirbi kyla tavo asmeniniai poreikiai, tam, kad juos patenkinti reikia vis didesnių išlaidų. Tai ir kiek beuždirbtumei, finansinė laisvė vis tolsta nuo tavęs. Sociumas verčia elgtis priimtinai tam visuomenės sluoksniui, kuriam priklausai. Todėl, retas sugeba pasipriešinti primestai sociumo nuomonei ir gyventi taip kaip nori.

Taip.
Kaip ir sakiau - finansinė laisvė aktuali labai nedaug kam.
Kaip c# ir sakė - visi norėtų, kad ta laisvė "nukristų iš dangaus", bet aukotis dėl jos - labai mažai kam įdomu.

Na taip, fin. nepriklausomybe yra ne abstrakti, o nepriklausomybe nuo vartojimo. Kiek pajamu begautum, visada gali rasti kazkoki iracionalu brangu pirkini. Todel geriau leisti pinigus produktyviai, tik pagal poreikius ir su mintim, kad tu is to pirkinio galetum uzdirbti (kaip sako kiyosakio megejai "aktyvas").
Siaip minimalizmas situo atveju padeda ir jeigu nemegsti tureti daug daiktu, tai tau bus paprasciau pasiekti fin. neprikl.

Zmona, seima situo atveju tikrai nepadeda tai daugelis gal ir noretu tos nepriklausomybes ir net galetu ja pasiekti, bet yra "tretieji" asmenys, del kuriu ta fin. laisve gali labai nutolti.

Zodziu reik uzdirbt kaip amerikietis, o leist kaip zydas, tada bus rezultatas

Na jei visi taupytu, investuotu ir siektu tos fin. nepriklausomybes kaip cia visi raso, tai pareitu pizdec siuolaikinei ekonomikai, kuri pagrinde ir sukasi ant vartojimo. Ir kuo daugiau ten prigalvojama kaip parduot visokio nereikalingo slamsto tuo geriau.

Sugebantys taupyt atsiduria auksciau finansu hierarchijoje, uz tuos kurie islaidus. Vartojantys yra savotiski siuolaikiniai vergai kurie negali atsispirt pagundoms, o tie kurie taupo ir nesitasko, is esmes gyvena tu vergu saskaita. Nes vergai uztikrina sistemos stabiluma ir gyvavima. Trumpai tariant vieni be kitu negali.

Без лоха жизнь плоха, kaip rusai sako.

Krist zemyn i piramides apacia ir degraduot iki vartojancio vergo yra labai paprasta. Kilt aukstyn ir pasipriesint bendram vergu trendui visada sunkiau.

Man įdomu, ką kiekvienas iš mūsų (ir kokiais instrumentais) darome, kad gyventume finansinėje nepriklausomybėje?

Taip, bet jei tie vergų sąskaita gali apkeliauti aplink pasaulį, kai vergai - tik iki UK ir atgal. Tuomet tų sąskaita kažkas dar geriau gyvena. Užburtas ratas. Manau finansinė laisvė pradžioje turi susiformuoti smegenyse, ne sąskaitoje.

Nu neiseis vartojimo iki 0 sumazint ne vienam deja. Kartais perdetas taupymas gali virst labai rimta patologija.

O keliaujantys aplink pasauli, yra tokiu veikeju kurie turi toki hobi. Jeigu tai yra keliones su padarytais namu darbais, apsilankyt visokiose istorinese vietose ir pan., arba bent jau su geru gidu. Nieko blogo tame nematau. As asmeniskai nemegstu kelioniu, bet yra kam to reikia. Turistu srautai i turkijos papludimius - apie tokius mes turbut nekalbam.

Iki 0 nereikia.

Jei gyveni kažkieno sąskaitą - esi nuo jų ir priklausomas. Galima tik sumažinti priklausomybę, sumažinus savo poreikius (svajones) iki minimumo. Bet kad nenusiristi iki bomžo ir išlikti XXI amžiuje, tas minimumas turi būti paremtas kūno poreikiais, bet ne proto - tik kas norės gyventi neprotingai?

Kelionės, tai rudimentas, likęs nuo anų laikų, kai žmogus dėl natūralios ekspancijos apgyvendindavo vis naujas vietoves. Tik skirtumas su šiais laikais, kad anais - šios kelionės buvo būtinos išgyvenimui, t.y. kūnui. Šiandien - kūnui reikia matyt tik tos dalies, kuomet išlipi iš auto/lėktuvo ir pėstute nukulniuoji iki kelionės tiklso galutinės stotelės

Kaip jau minejom su kitu kolega, jei nori atsikratyt nepriklausomybes, turi gyvent miskuose, arba pasidaryt toki zemes uki, kur viska pats uzsiaugintai. Jeigu vaikstai i PC pirkt maista - tu jau priklausomas nuo sociumo.

Zmogus deja socialus gyvunas, vieniso vilko modelis ne jam, su itin retom isimtim. Pirmykstese visuomenese zmones gyvendavo grupemis, o ne po viena. Tai buvo mazos grupes, bet visviena grupes.

Pvz. senoves Graikijoje but isvytam is miesto-polio reiske pacia baisiausia bausme. Sokratui siule rinktis - nuodai arba tremtis. Pasirinko nuodus

C# mintys gal labiausiai artimos mano supratimui. Visi niekada negali taupyti, nes nebus ką taupyti. Daiktų ir pojūčių vergai tarnauja mažumai, kuri, gali būti, tuos poreikius jiems per tv ir fb kemša į galvas visą parą. Tie, kas užsisakinėja maistą, nes sunku kiaušinį namuose išsikepti, matomai nepagalvoja, kad kitiems malonu kepti, bet nesmagu kažką užsakinėti, laukti, gal net skambučių į duris nekenčia. Nereikia kitų mokyti gyventi jūsų svajonių gyvenimus už tų kitų pinigus.

Visos tos keliones daugumai zmoniu yra tik labai brangus laisvalaikio praleidimas. Prisiziuri filmu, instagramu ir pradeda issimoketinai keliaut. Kelione turi tureti kazkokia prasme, pvz darbo reikalais, aplankyt giminaicius ir panasiai.

Pavalgyti Paryziuje su vaizdu i Eifelio boksta aisku yra geras tikslas, bet kol zmogus dirba nuo ryto iki vakaro ir turi tik 4 savaites per metus laisvadieniu, tai manau prioritetas turi buti atidet tuos pinigus.

Čia kraštutinumas. Jis teisingas - bet kraštutinumas, ne kiekvienas taip sugebės, o gyventi civilizuotai, bet pagal kūno poreikius - gali kiekvienas. Nepakanka būti gyvam, gyvenimas turi būti patogus, bet patogus kūnui - ne protui. Ir dažnai tai kas patogu kūnui, visai nepatogu protui ir atvirkščiai. Juk klausyti kūno yra šimtus kartų išmintingiau, nei proto. Proto atmintis kiek? 10, 100 metų, na pasitelkus istorinius šaltinius 1000m? O kūno atminits - milijonai metų.