Kažkada vienam jaunam žmogui sakau: o norėtum kada nors nebedirbti ir būti finansiškai laisvu žmogum?
Tai tas sako: o tai ką aš tada veiksiu?

Jei žmogus yra gimęs vergu - pakeisti jo mąstymą praktiškai neįmanoma. O kitiem dirbti net ir patinka, nes neturi kitų tikslų gyvenime, kaip tik bėgti žurkės rate ir paskui į grabą.

Kažkokia iškreipta tavo logika. Mano įmonė "nesiuntinėja" klientų, nutraukiame konsultavimo sutartį su klientais:
a) kurie man yra nepelningi;
b) kurie laiku nevykdo įsipareigojimu.
Su geru klientu - išsakome atvirai problemas ir surandame konsensusą (dėl darbų apimčių, apmokėjimo atidėjimo, valandinio ar kokrečių darbų įkainio).
Jeigu kalbi apir 60-70 metų buhalteres, kurios po 20-25 metus dirba toje pačioje įmonėje su tuo pačiu vadovu, tai gal būt - nieko nenori keisti ir rizikuoti.

P.s; nepersidirbu, maždaug 150 darbo valandų per mėn., sezono metu (kovas- balandis) iki 200-220 per mėn. (valadinis 25-30 EUR techniniems darbams, konsultacija 50-80 EUR/val.

Viską tu sudėliojai logiškai. Logika yra proto įrankis, todėl ir atrašei kaip Apci žinutėje paminėtas robotas
O kad mane suprastum ką norėjau parašyti - logiką turėtum "išjungti".

Tikrai linkiu sėkmės tavo darbuose


PS. Gaunasi, kad esi tas žmogus, kuris Valstybei mokečiais suneša pinigus, o karvsius ir kibiras iš tų pinigų gyvena. Kažkuria prasme esi jų samdomas darbuotojas ir kol dirbsi, niekaip negalėsi nutraukti tos sutarties

Aš tas kvailys, kuris nupjovė. Ir gyvenu dar vis XXI amžiuje. Džiaugtis reikia šia akimirka, dabartimi. Nežinau kaip tai padaryti, bet pradžioje matyt reikia mesti lauk visas vizijas / fantazijas / svajones, nebent ta vizija yra laisvė. Laisvė ne per nuveiktus darbus, o keičiant mastymą.

Deja kartais reikia pjaut saka, nepaisant kad tas darbas auksus tau nesha. Ne viskas pinigais matuojama, tame tarpe ir sveikata. Aisku medicina siais laikais uz pinigus gali daug ka pasiulyt.. Bet tai bus tokios sumos, kad pigiau bus nusizudyt.

Jeigu su stresiniu darbu isivarysi vezi, tai visi tavo aukso kalnai sukaupti, isgaruos pirstais spragtelejus. Kiek kainuoja gydymas galit pasidomet. Neveltui zmones kuria konspiracijos teorijas kad israst vaistus nuo vezio butu baaaaaaaaaaaisiai nepelninga

Gal nepradėkit apie lvl, o tai kitas etapas: naujas gyvenimas Tibete. :]

Apci, esame laisvi, juk galime pradėti ką tik norim

Cia biski apie skirtingus dalykus snekam. Pensija tai nera finansine nepriklausomybe. Tas tavo finansu konsultantas is banko is taves tik babkiu nori, tu jam tik vienas is milijono, kuriems paruostas "finansinis planas" pagal kuri dirbsi iki gyvenimo galo ir nesi procenta i ta banka. Niekas nera suinteresuotas, kad tu nustotum dirbt, vartot ir nesti pelna sistemai.
Turi pats suprasti, kas kaip veikia. Kitaip busi vienas is daugumos, o dauguma sistema ap*pisa.
Finansinei nepriklausomybei nereikalingi jokie planuotojai, reikalinga tik vartojimo kontrole, kuri grindziama paprasciausia logika.
Nesneku cia apie visokius palikumus, loterijas ir t.t kur pinigai is dangaus nukrenta ir gali is procento gyvent iki mirties.

į 10

kazkaip neaisku su tom valandom. Arba beveik visa para dirbi, o kartais ir abiem rankom skirtingus darbus...

150/7=21.5 val/ per diena visa savaite

220/7=31.5 val / per diena visa savaite

Mąstymas ir yra pagrindinis raktas į laisvę. O brangiausias resursas laikas. Laimę temdo pavydas. Laimę temdo, ką pagalvos kiti? Baimė daryt kitaip, nei daro kiti. Baimė būt kitokiam, nepritapti. Viskas eina per mąstymą.

Artai idomiu ir teisingu dalyku rasineji. Bet vienas bet, su tokiu mastymu tapsi arba sventuoju(nusvitusiu) arba degradu galutiniame rezultate. Kaip sakant esminis nors ir nedidelis skirtumas. Tai va kiek teko matyti, tu nusvitusiu ne tiek ir daug, o degradu nemazai. Tiesa dalis kurie save laiko nusvitusiais ale tipo, nusprendzia kad pinigu tai vis tiek reikia ir tada uz pinigus kitus mokina kaip gyvent nusvitusiai ir palaimingai, tokia pelninga veikla.

Ir dar artai, jeigu nepaslaptis kokia tavo iprastine dienotvarke. kiek pinigu isleidi parasei, viskas aisku. dabar kita medalio puse, ka veiki papasakok, manau daug kam bus idomu. Nes pas mus kaip visada, klausimas kiek kainuoja populiarus, o ka uz tai gaunu ar galiu gauti domina mazai ka.

Sorry, per mėn. Standartinis darbo laikas per mėn. yra tarp 160-184 val.

O ką pagalvos ir pasakys kiti? Va ilgai laukt nereikia, nes atėjo ir parašė. Būsi, Artai, arba degradas, arba kažkoks nušvitęs Dar tiesiogiai pagalvojo, kad gyveni su šeima už 500 mėn

Nikai, degradas, šventasis, tai tik formluotės. Juk reikia kažkaip apibrėžti/suformuluoti žmogų, kuris nepavaldus protui. Jei diskretiškai vadovautis tik šiomis 2 formuluotėmis, turbūt būsiu degradas Beje, jei "šventasis" ima pinigus už pamokymus - jis jau nėra laisvas.

Dienotvarkės dar neturiu, tikiuosi ir neturėsiu, nes dienotvarkė reikalinga vėl gi protui, kūnui dienotvarkės nereikia. Bet kadangi dar pilnai neišsivadavau iš proto pančių, todėl nefilosofuosiu ir trumpai galiu pasakyti tik tiek, kad prieš 20 metų buvau samdomas darbuotojas, prieš 10 - turiu savo verslą ir kai perėjau dirbti "ant savęs" laisvesnis tikrai netapau, turbūt priešingai - atsakomybė padidėjo, o iš paskos atsakomybės sliūkina ir nelaisvė. Todėl prieš kelis metus pradėjau pjauti šaką ant kurios sėdžiu, ją dar vis pjaunu, nes matyt tam reikia daugiau valios ir drąsos, jau nekalbant apie aplinkos "palaikymą". Šiandien dar vis nežinau ką daryti su atsiradusiu laisvu laiku, prisipirkęs daug knygų, su šeima praleidžiu turbūt tiek laiko, kiek artas71 su klientais Pajaučiau, kad galiu ramiai klausyti kaip vaikai nusišneka ir nesinervuoti, su mašina važiuoti 70 km ir nesijaudinti, kad kažkur pavėluosiu ar tiesiog spoksoti pro langą ir dėlioti mintis, kurios pradžioje buvo labai toksiškos, panašiai kaip žmogus visą gyvenimą gėręs kavą - pirmą dieną be jos gali ir numirti, taip visą laiką "lėkus" gyvenimo greitkeliu ir sustojus - įvyksta savotiška detoksikacija..


Ir dar vienas dalykas. Kažkur dingo pyktis, anksčiau ar dėl įtampos, ar dėl maisto - buvau labai nervuotas, žmona sakydavo - Vaikai, tėtis pavargę, geriau neerzinkit jo (matyt kaip kokio šuns)... Bet jau vėliau, kai aš tapau tuo degradu - buvo tokia situacija kelyje. Kažkur važiavau, užsisvajojau ir pramiegojau, kad reikia persirikiuoti į 1 juostą, nes man į dešinę posūkis. Pirmoje juostoje buvo trulikas, aš pradėjau rodyti posūkį kai truliko vairuotojas, visas piktas piktas, prasisukęs langą pradėjo tiesiog staugti ant manęs, kad aš esu idiotas ir iš antros juostos suku į dešinę, mes tada su vaikais mašinoje susižvalgėm - prasukau ir aš langą, nusišypsojau, pakėliau ranką - sakau "Ačiū!", na ir ką, jis kuo maloniausiai užleido. Atrodo, kad ir pyktis žmogui dingo. Man šypsena išsprūdo natūraliai, nes pasirodė gan juokinga situacija, bet anksčiau būčiau rėkės panašiai tiek pat, kiek tas vairuotojas

Iš šono turbūt atrodo, kokia viso to prasmė ?

Tau ir yra svarbiausia ka pagalvos arba pasakys kiti. Daugeliu atveju tie kurie aiskina, kad jiems nesvarbu, tai nera tiesa jiems ir yra svarbiausia. Daugeliu atveju jeigu tu aiskini, kad pinigai tau nesvarbu, tu tipo nesi materialistas ir bla bla bla, tai yra netiesa pinigai tau svarbu.

Elementaru yra tai, kad kai tau kazkas is tiesu nesvarbu apie tai negalvoji ir net nekalbi.Cia dabartinis toks kietumo trendas visiems pareiksti, kad tau nesvarbu ka kiti apie tave galvoja. Apgaudinekit save ir toliau. Tai ka parasiau artui netaikau.

O tau losejau trumpai. degradas arba nusvites tai ne tai ka apie tave sako, o vidine busena kaip jautiesi, taip kad nepataikei apskritai.

Artai prasmė yra individualus dalykas ir labai svarbus. Jeigu aš matau prasmę jachtoje, reiškiasi matau, jeigu kažkas nemato reiškiasi nemato. Jeigu tu matai prasme savo gyvenime puiku, man tik buvo įdomu o koks tai gyvenimas, kiek kainuoja aišku. Kol kas jis pas tave labiau panašus į poilsio fazę.

O pasakoti apie tai kaip puiku nenuėjus keliu iki galo yra trumparegiška. Tik gale savo kelio galėsi pasakyti ar tai buvo ok ar ne. Kol kas tau atrodo ok, nereiškia kad taip atrodys po to. Kai pradedi gerti irgi gali atrodyti ok, kol neateina pachmielas. Nieko prasmingo neveikimas tiesus kelias į degradaciją, labai gerai jeigu savo gyvenime tokiame į kurį eini matai prasmę. Net tą patį mąstymą ir savęs stebėjimą galima apibudinti kaip tam tikrą darbą ir beje labai nelengva, nors pradžioje gal ir viskas fine atrodo.

Nikai, vėl proto žaidimai, kiekvienas nori įprasminti savo beprasmius pirkinius, juk reikia sau ir kitiems paaiškinti kodėl man reikia naujausio telefono, didžiausio laivo, gražiausio namo. Nėra subjektyvios prasmės, yra tik subjektyvūs poreikiai ir tie poreikiai labai dažnai prasilenkia net su sveiku protu. Paradoksas, nes poreikius formuoja žmogaus protas. Prasminga, jei tu pagamini kastuvą, jį parduodi ir nusiperki maisto. Bet gaminti 100 kastuvų ir nueiti į restoraną - neprasminga. Galima visaip save apgaudinėti, kad man žiauriai patinka gaminti kastuvus, bet tas "noras" užmaskuotas už noro nueiti į restoraną.

Manau, kad žmogaus kaip atskiro individo mastymas evoliucinuoja (arba mutuoja) ir grįžimo atgal nėra. T.y. priėjęs tokį tašką, kai supranti, kad darbas ir kaip to pasekmė pinigai yra didžiaja dalimi nereikalingi - atgal kelio jau nebėra. Jei grįšiu atgal, tuomet tai jau galima pavadinti degradacija. Panašiai galima kalbėti apie žmogų metusį gerti, kad jis "poilsio fazėje", bet jei jis vėl grįš prie gėrimo - jis degraduos.

Tu, kaip ir aš rašom čia, norėdami gauti patvirtinimą arba paneigimą savo pasirinktam gyvenimo keliui. Tik skirtumas tarp mūsų yra tas, kad aš jau buvau tavo atkarpoje, tu mano - ne (na aš taip spėju). Todėl aš galiu palyginti šias dvi būsenas ir papasakoti kaip jaučiuois, tu - gali tik numanyti arba interpretuoti. O interpretuoja dažniausiai protas, o jis nieku gyvu nenori į tą kitą būseną, kuomet tavo kūnas atsisakys klausyti proto

Losejui tai itin svarbu ka apie jo shitcoina ir apie ji mano zmogeliukai, nes tuoj kimba i atlapus kiekvienam kas tik drista pakritikuot ta shuduva.

Ir dar kitas jo take'as idomus kad laikas brangiausias. Nu vienu zodziu eilinis motyvacinis slamstas kurio pilnas internetas. Laikas brangiausias, bet svaisto ji kazkokiam shudui kaip crypto-valiuta.

Kai neturi ka veikt tai to laiko daugiau negu kad reikia, ir visiems jis teka skirtingai. Laika labai pradeda vertint tie, kurie jo amzinai neturi, lekia per penkis darbus, ir paskui sielojasi, jauciasi kalti pries vaikus ir pan. As pvz. turiu laiko per akis, ir man jis ne brangiausias.

"Daugeliu atveju jeigu tu aiskini, kad pinigai tau nesvarbu, tu tipo nesi materialistas ir bla bla bla, tai yra netiesa pinigai tau svarbu"

Is esmes gana kvaila apie tai kalbet investavimo/finansu forume, sutinku. Cia susirinke pagrinde zmotai, kurie del kapeikos gali gerkle kitam perkast. Tokiu veikeju pasisakymus apie tai kaip jiems nesvarbu auksas zibantis, greiciau vertinciau kaip eiline dviguba morale, uz kurios jie slepia savo tamsia, supuvusia, materialistinio parsho siela.