Nerandu nieko forume aktualaus šia tema Įmonių bankrotai. Jei kam bus aktualu, bet nesinorės viešai klausti, parašykite į PM.

Tad surašau akcentus:

2020 metais vadovai įmonių, kurių įsipareigojimai viršija turimo turto vertę arba įmonė nevykdo prievolių, turi skubiai kreiptis į akcininkus dėl papildomų lėšų įmonei. Nepavykus sutarti su akcininkai, lieka vadovui nedaug kelių, kad spręsti situaciją su kurią susiduria nemoki įmonė.

Nesprendžiant ar nukeliant įmonės direktoriui sprendimą, įmonės vadovui gali tekti atsakyti visu savo ir šeimos turtu už įmonės skolas, jei tai įmonei ateityje bus iškeltas bankrotas.

Nesvarbu, kad yra suvokimas, kad akcininkai atsako, tik savo įnašu į įmonės kapitalą, bet nuo šiol tai gali negelbėti akcininkų ir jiems gali tekti padengti visas skolas savo kreditoriams. Po 2008 metų bankrotų lavinos Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teisminė praktika stipriai išplėtė akcininkų atsakomybės ribas.

Dažnu atveju, smulkieji akcininkai, nesidomi savo investicijomis į įmonę arba net, negali gauti tokių duomenų, vis tiek negali praleisti nemokumo situacijos įmonėje. Nes kaip ir didieji akcininkai, jie solidariai bus atsakingi už skolas prieš kreditorius. Ir iš patirties, dažnu atveju smulkieji turi sumokėti už didžiųjų akcininkų klaidas. Didieji valdydami situaciją, sugeba laiku išslapstyti savo turtą.

Daugiau nei 20 metų konsultuojant įmonių vadovus, susiduriame su situacija, kai nėra įmonėse tvarkos, kada skola pripažįstama beviltiška, nėra formuojami atidėjimai, tokiu būdu, įmonės vadovas praleidžia įmonės nemokumo momentą.

Prasidėjus Karantinui, šalyje įmonės susiduria su veiklos stabdymo nuostoliais. Gamybinės įmonės, kad išlaikyti apkrovas gamybai ir susimažintu nuostolius, ignoruos pirkėjų mokėjimų vėlavimus. Vis dar gajus versle požiūris nesidomėti gyliai savo pirkėjų finansine sveikata, kas paskui sukelia mokumo problemas gamybos įmonėje.

Verslininkai suvokdami, kad artimoje ateityje laukia sunkumai, taiko psichologinį bei neretai pasitelkdami teisininkus poveikį savo įmonių vadovams, smulkiesiems akcininkams. Iš nežinojimo, bei patirdami spaudimą vadovai ir/ar akcininkai pasirašo dokumentus ar padaro sprendimus, už kuriuos jiems tenka atsakyti finansiškai ateityje.

Dažnai vienas verslininkas turi skirtingas įmones ir vykdo veiklas tarp susijusių asmenų. Patiriant vienai įmonei sunkumus, perkeliamos iš ten veiklos į sveikas arba naujas įmones.

Vėl ateina momentas daryti labai nepopuliarius sprendimus versle. Teks ženkliai karpyti išlaidas. Valdyti įmonės dydį. Pertvarkyti įmonėje esančius verslus iškeliant į kitas įmones.

Kaip, negaudamas informacijos, sužinosi apie nemokumą?

Dažniausiai informacija apie įmones finansinę sveikatą prieinama. Taip ji kažkiek kainuoja, bet prieinama. Tiekėjų yra labai daug ir įvairių. Nemokami šaltiniai yra rekvizitai, abalt'as. Keliolika eurų kainuoja parsisiųsti įmonės balansus ir pelno nuostolio ataskaitą iš registrų centro ir t.t.

Yra įmonių, kurios neteikia finansinės atskaitomybės RC,tai tokių, duomenis gauni neoficialiai. Yra įmonių kurių duomenimis pasitikėti negali, nes ten grynai piešinys... imi kontrolines įmones ir lygini piešinį. Yra daug metodų ir sprendimų.

Jei tai jūsų pirkėjas, tiekėjas, verslo partneris - jūs privalote rinktis informaciją apie jį. Konkurentus reikia visus žinoti ir žinoti visus jų pagrindinius veiklos rodiklius, bei lyginti su savais.

o paprasčiausiai, tai turėkite specą, kuris aprūpins jus, jums reikalingais duomenimis... tik nepiktnaudžiaukite

Per 2008-2009 krizę visi išmoko , prekė-pinigai ir jokių skolų. Kas duos prekes į kreditą, tas bankrutuos. Nebūtinai, kad oirkėjas apgaus tiekėją specialiai, bet jei pirkėjas duos kažkam į kreditą, tai pirkėjas gali bankrutuoti ir ne iš blogos valios. Paprasčiausiai bus nemokumo grandinė. Krizės laiku net bankas banku nepasitiki, tai ką kalbėti apie eilinę įmonę.

Nu jei kalbi apie krosnelių stumdymą - tada tikiu, kad pirma eurai, o po to krosnelės. Tuo tarpu didesniuose versluose, o ypač didmenoje - be atidėjimų hrėn parduosi. Neduosi atidėjimo - trys ar penki kiti eilėje, kurie su mielu noru duos. Life is life tskant... Nors tiesą pasakius, nemanau, kad pats krosneles iš gamintojų taip jau už išankstinį mokėjimą gauni

Labai mažai verslų, kurie turi ryškų konkurencinį pranašumą, už kurį jų verslo partneriai yra pasiruošę mokėti iškarto už jų tiekiamas prekes ir paslaugas. Dažniausiai yra mokėjimo atidėjimo grandinė. Kur tarpe dažnai būna vienokios ar kitokios finansinės institucijos ar privatūs skolintojai.

Verslai pastatyti taip, kad nuolatos reikalinga tolygi pardavimų apkrova. Prie turimos apkrovos ir sudėliotos išlaidos. Staiga (netipiškai arba kaip dabar dėl karantino) krentant pardavimams, staigiai nesumažinamos išlaidos. Įmonės vadai turi arba dirbtinai apkrauti duodant kreditus pirkėjams, dirbant į sandėlį arba prisiimti išlaidas, kurias ateityje mėgins atidirbti.

Dar vienas rūpestis, kai staiga sutrinka rinka, labai greitai keičiasi perkamų prekių nomenklatūra, dėl ko susiformuojama sandėliuose potencialus nelikvidas.

Tokiame rūke, daryti teisingus sprendimus yra tikras iššūkis daugeliui įmonių vadų.

toliau net neskaičiau - elementari reklama, bandant pasinaudoti sumaištimi ir gąsdinant dėl mistinės smulkiųjų ir direktorių atsakomybės už verslo nesėkmę. Apgailėtina.

jeigu užtektų rekvizitų duomenų, tai visi bankai nesinaudotų Creditinfo duomenų baze apie Juridinius subjektus. Šiai dienai kiek žinau jie turi daugiausiai duomenų rinkoje apie juridinius subjektus

Ar jūs turite verslą ? Ir jūs tikriausiai turite milžinišką patirtį, kaip elgtis sunkmečio laiku. Tokių žmonių yra apie 7 proc...

Būtų labai gerai, kad parašytumėte, kaip jūs spręsite situacijas, jei turite verslą. Nes daug verslininkų stigmuoja susidurę su tokio lygio klausimais. Jie nėra kvaili ir kartais tarp mūsų pasisakymų eilučių ras sprendimus sau. Taip mes galime prisidėti prie jų sėkmės istorijų.

Gal vieni gali padėti gydytojams nuperkant kaukes, kiti su 3D printeriu atspausdinti skydus, aš konkrečiai galiu pasidalinti čia savo patirtimi, jei ji yra kam aktuali.



Aišku neužtenka rekvizitų, dažnas net nemoka skaityti balansų. Taip Creditinfo yra puikus instrumentas. Bet mano logika yra sekanti, pirmiausia naudoti nemokamus arba racionalius sprendimus masiniam tikrinimui. O jei susiduriate su vienetiniais riešutukais, tada jau naudoti brangią artileriją, tam kad pramušti sau aiškumą. Taškytis resursais neracionalu ir ypač dabar, kada reikia sverti ar tikrai dabar galiu mokėti...

Reklama tikrai neelementari. Ji agresyvi, gasdinanti, klaidinanti. Po šitų žvejo rašinių turėtų peršikti grikiais ir kruopom visi kas tik turi bent kelias lietuviško verslo akcijų. Pagal jį dabar bus pz visiems mažiesiems -praras visą šeimos turtą iki paskutinių triusikų, kad tik padengti įmonių ir versliukų didžiųjų akcininkų ir vadų makles ir ištratintas babkes po visokias tenerifes. Bijokit visi, nes žvejas suformavo tokią teismų praktiką, IR KUO SKUBIAU SAMDYKIT ŽVEJĄ KAIP JURIDINĮ KONSULTANTĄ.

Tam tikrų žmonių tamsumas yra beribis. Tai yra natūralu. Ir nieko smerktino. Galima juk ignoruoti problemą, paskui šauktis pagalbos. Tūkstančiai lietuvaičių išvyko su reikalais iš Lietuvos, o grįžti nebegali. Jei kas būtų jiems apie tai sakę, būtų nukryžiuoti.

Spektras surašyk klausimus, kurie tau neaiškūs ir galėsiu paaiškinti. Samdyti manęs nereikia, atsakinėsiu čia viešai. Kad būtų netik šiai dienai, bet ir ateičiai. Verslas nuolatos susiduria su problemomis ir mūsų visų surašyti klausimai, įžvalgos bei sprendimo būdai galės pagelbėti ne vienam.

Prašymas visų, kas turi konstruktyvius klausimus, įžvalgas, situacijas būtinai parašykite. O likusiems kuriems neaktualu yra daug temų, kur galima dergtis...

Taigi..., visų labui. Pradžioj prašau pavyzdžių iš realaus gyvenimo ir Teismų praktikos iliustruojančių tą bauginačią situaciją, kurią pateikei pirmoje šios temos žinutėje ir kur finansiškai nuostolius savo turtu turėjo atlyginti mažieji akcininkai padengiant įmonių vadovų ir didžiųjų akcininkų padarytas klaidas nekompetingą valdymą arba nusikalstamą veiką.

Byla 2A-480-241/2016
Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, nes nė vienas iš atsakovų neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės akcininkai nesidomėjo įmonės veikla, o vadovas, žinodamas ieškovės turtinę padėtį, taip pat be svarbios priežasties veiklos nestabdė, didino ieškovės įsiskolinimus kreditoriams ir žalą atsakovai padarė bendrais veiksmais (CK 6.6 str. 3 d.).

Ieškovė BUAB „Amber Golf Village“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės direktorės pareigas vykdė atsakovas P. B. N., o įmonės akcininkais buvo S. B., kuriam priklausė 20 procentų įmonės akcijų, ir UAB „Melchiorsen House“, kuriai priklausė 80 procentų įmonės akcijų. Ieškovė nurodė, kad įmonė jau 2009 buvo nemoki, tačiau nei įmonės vadovas, nei įmonės akcininkai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Tai nulėmė aplinkybę, jog ieškovės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų įmonei padaryta žala laikytina UAB „Amber Golf Village“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 297 979,05 Lt, kurią atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovei dėl jų neteisėto neveikimo.

T.y. akcininkai atsakys solidariai. Tas kas turi sumokės, o kas ne liks anam skoloje ...

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendė, jog daugumos akcininkas laikytinas sužinojusiu apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti, su sąlyga, kad akcininkas faktiškai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau.

Pagal LAT išaiškinimus pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

LAT vadovavosi anksčiau suformuota praktika, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti įmonei padaryti nuostoliai.

Teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai nenustatoma aplinkybė, kad akcininkas faktiškai žinojo apie nemokumą, spręstina, ar jis neturėjo pareigos apie tai žinoti. Nors pagal bendrąją taisyklę, bet kuris akcininkas turi teisę išlikti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu jei bendrovė turi vadovą ir šios teisės įgyvendinimas neturi užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės, tačiau, atsižvelgdama į iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ 5 straipsnyje įtvirtintos akcininko pareigos turinį, į tai, kad savininkui buvo nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylą, LAT teisėjų kolegija konstatavo, jog vienasmenis akcininkas turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti minėtoje ĮBĮ normoje nustatytą pareigą. Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Pataisykit jei klystu, bet kuo tai liečia smulkiuosius investuotojus? Čia panašiau į tai, kad priešingai, jei esi stambus, tai tada turi rūpintis?

Tai pirmoj byloj nutodyta, kad atsakomybe tenka ir smulkiam akcininkui 20 proc. kapitalo.
Velesniam poste daugiau situacija, kai akcininkas yra nusamdes direktoriu ir nesidomi imones financine situacija, nors turi pareiga tai daryti.

20% nelaikyčiau smulkiu investuotoju. Tai jau pakankamai nemažas paketas. Aišku, dar priklauso ir nuo įmonės, bet 1/5 tai ne 1/100 ar dar mažiau.

Perskaitykite teismo sprendimą. Ten nėra nieko pasakyta apie akcijų kiekius. Apskritai esi akcininkas atsiranda pareiga. Nors turėsi 0,0000001 proc nuo kapitalo, bet bus ką iš tavęs paimti ir paims.

Tas kuris turi įmonės 0,000001 proc akcijų ir sąskaitoje 1 mln eur ir tas kuris turi 99,999999 proc atitinkamai 100 eur, sumokės sekančiai Kreditoriui reikalaujant 1 mln. 0,000001 proc - 999.900 eur ir 99,999999 proc - 100 eur. Žinoma paskui iš akcininko smulkusis galės reikalauti 999.899,99 eur kad būtų atlyginta.

Skaitykite įdėmiai. Tiesa ir teisingumas du skirtingi dalykai. Todėl ir sakau, kad reikia plėsti akiratį ir suvokimą ...

Valdininkai ruošiasi Lietuvoje perimti kai kuriuos verslus

Šią savaitė Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti verslo finansavimo klausimus, buvo pasiūlyta idėja, kad reikia steigti fondą. Invegos valdomas fondas galėtų pritraukti iki 3 mlrd. eurų ir iš jo būtų finansuojamas įmonių akcijų ir obligacijų pirkimas, taip sprendžiant bendrovių mokumo problemas. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai – reikia pinigų, o jų mes turime. Bet šioje visas gerumas ir pasibaigia, nes realizacija yra nusikalstamai baisi.

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1037219/marius-dubnikovas-svarbus-ispejimas-valdininkai-ruosiasi-perimti-kai-kuriuos-verslus

Mes tikri rusai, zmogai pofig, tiktai sau viska