4-as klausimas neteisingai suformuluotas, turėtų klausti "ne kokių bankų klientų yra", o "kokių bankų klientu esate".

5-as klausimas irgi geras, įdomu kaip sureaguotų atsakius, kad objektyvių priežasčių nėra ir yra tik subjektyvios priežastys.

Daug reikalų vertybinius popierius persimesti iš SEB į SWED. Ką tik irgi po 12metu atsinaujinau SWED, dabar reikia permigruoti.

Jei jums atrodo, kad informacija perteklinė, turite teisę rinktis neturėti santykių su minėta institucija.

Reikalavimai greičiausiai susiję su 5-ąja AML direktyva (AMLD5).

Nereikia kavos tirščių burtų. Norisi žinančio žmogaus konkretaus atsakymo, ar bankas turi teisę pareikalauti visų kitų bankų sąskaitų išrašų už visus praėjusius metus. Gal kas nors net gali įvardinti pagal kokį įstatymą ir kokį punktą to gali pareikalauti, nes https://www.infolex.lt/ta/60123 Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme konkrečios priemonės nėra nurodytos.

Dar galima pacituoti http://www.infolex.lt/ta/12755:str6.914

"3. Bankas neturi teisės atsisakyti atidaryti sąskaitą, jeigu jos atidarymo galimybė yra nustatyta įstatyme, banko veiklos dokumentuose arba bankui išduotoje licencijoje, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą leidžia įstatymai."

Bankas neatsisako. Jūsų teisė atsisakyti pateikti informaciją, jei jūsų netenkina banko keliami AML/KYC reikalavimai. Tačiau tokiu atveju bankas turi teisę nepradėti su jumis dalykinių santykių arba nutraukti jau esamus ir palinkėti jums geros dienos. Taip pat, bankas tam tikrais atvejais turi pareigą apie jūsų atvejį pranešti FNTT. Čia tuo atveju, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl jūsų lėšų kilmės ir pervedimų tikslų.

Atsakant į Jūsų klausimą, taip, bankas turi teisę pareikalauti išrašo. Ir ne tik išrašo, bet ir sutarčių, kuriomis būtų galima pagrįsti finansines operacijas (pvz. atsiskaitymą už suteiktas paslaugas). Taip pat bankas gali paprašyti detaliai paaiškinti operacijų turinį ir motyvus. Ką ir kiek detaliai paaiškinsite - tai vėl gi jūsų pasirinkimas.

Jūsų teisė rinktis! (su kuo bendrausite)


P.S. komentaras parašytas remiantis asmenine patirtimi su vienu iš LT bankelių.

vitia, kad supaprastinti sau gyvenimą - tiesiog neinformuok banko apie kitas turimas sąskaitas ir tiek reikalų. Išrašus - 99proc, kad negali. Aš į diskusiją nesigilinau, bet sunkiai suvokiu kokiais tikslais ir kokias operacijas atliekant gali prireikti bankui tokių duomenų. Rašyk oficialų užklausimą valstybinei duomenų inspekcijai, o ne "treiderių" forumui ))

Bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir vykdydamas nacionalinių bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje, tęsdamas dalykinius santykius su klientu taiko rizikos vertinimu pagrįstą metodą. Dėl Bankui nepriimtino rizikos lygio bankas turi teisę neatidaryti sąskaitos ir jei yra atidaryta, ją uždaryti .

Lietuvos bankų priežiūros tarnybos išaiškinimas:

Pažymėtina, kad, vadovaujantis PPTFPĮ, finansų įstaigos, įskaitant Banką, ir kiti šiame įstatyme numatyti įpareigotieji subjektai (toliau – Įpareigotieji subjektai) yra įpareigoti tinkamai pažinti savo klientus, įskaitant, bet neapsiribojant, nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktus dokumentus, duomenis ar informaciją (siekiant užtikrinti, kad minėta informacija yra tinkama ir aktuali) bei vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną. Įpareigotieji subjektai, siekdami tinkamai valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, privalo įdiegti rizikos vertinimu pagrįstą metodą, t.y. atsižvelgiant į prisiimamą riziką, veiklos mastą ir pobūdį, nustatyti adekvačias vidines rizikos valdymo, vertinimo ir mažinimo priemones, kuriomis remdamasi jie gali reikalauti informacijos iš savo klientų (reikiamų dokumentų ir duomenų), kuri yra būtina tinkamai pažinti klientą (tiek prieš pradedant dalykinius santykius su klientu, tiek ir dalykinių santykių eigoje, siekiant užtikrinti, kad kliento atliekami sandoriai yra įprasti jo veiklai ir (arba) atitinka finansų įstaigos turimas žinias apie klientą).

Būtina pažymėti, kad kiekvieni dalykiniai santykiai yra vertinami atskirai, atsižvelgiant į esamų aplinkybių visumą, egzistuojančią riziką bei priemones, kurių Įpareigotasis subjektas imasi patiriamai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikai valdyti ir prevencijos reikalavimams tinkamai įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad PPTFPĮ nenumato konkrečių priemonių galimoms pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikoms valdyti, darytina išvada, kad dėl tokių priemonių ir (arba) jų taikymo apimties bei priimtinos rizikos lygio Įpareigotasis subjektas turi teisę spręsti individualiai, kiek tai nepažeidžia kitų Įpareigotajam subjektui taikomų teisės aktų imperatyvių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kliento arba naudos gavėjo tipas (fizinis ar juridinis asmuo), rezidavimo vieta (Lietuvos Respublika, kita Europos Sąjungos narė ar užsienio valstybė), kliento veiklos specifika, valdymo struktūra ar kitos su klientu ir (arba) jo naudos gavėju susijusios aplinkybės (pavyzdžiui, inicijuojamos mokėjimo operacijos, sudaromi sandoriai ir pan.) bei kliento prašomų suteikti paslaugų pobūdis gali turėti tiesioginės įtakos Įpareigotųjų subjektų taikomoms priemonėms, skirtoms užtikrinti PPTFPĮ ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų vykdymą.

Siekiant, jog Įpareigotojo subjekto vykdoma prieš tai paminėtų rizikų prevencija būtų efektyvi ir pasiektų jai keliamus tikslus, ypač tais atvejais, kai nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizika, Įpareigotasis subjektas privalo imtis visų kryptingų ir proporcingų priemonių patiriamai rizikai mažinti ir valdyti; tokios priemonės gali apimti ir, pavyzdžiui, tam tikrų paslaugų ar operacijų ribojimą, papildomos informacijos užklausas, įsitikinimą dėl kliento taikomų rizikos valdymo priemonių ir procedūrų, dalykinių santykių su klientu nutraukimu ir pan. Nustačius galimai įtartinas kliento atliekamas operacijas, sandorius ir (arba) kitus veiksmus, kurie neatitinka kliento rizikos profilio, dalykinių santykių užmezgimo metu nurodyto tikslo ir numatyto pobūdžio ir (arba) esant kitiems rizikos indikatoriams, Įpareigotasis subjektas turi imtis atitinkamų priemonių, kurios leistų patiriamą riziką valdyti ir mažinti ir (arba) ją eliminuoti. Minėtų priemonių apimtis ir intensyvumas kiekvienu atveju gali skirtis, priklausomai nuo egzistuojančios rizikos bei priemonių, kurių Įpareigotasis subjektas jau ėmėsi šioms rizikoms valdyti. Pažymėtina, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalis bei 16 straipsnio 2 dalis numato Įpareigotiesiems subjektams PPTFPĮ pareigą, nustačius jog klientas galimai atlieka įtartiną piniginę operaciją ir (arba) sandorius, kaip jie apibrėžti įstatyme (pvz., klientui atliekant dalykiniuose santykiuose su Įpareigotuoju subjektu neįprastas mokėjimo operacijas, kurios neatitinka kliento Įpareigotajam subjektui prieš tai pateiktos informacijos apie Įpareigotojo subjekto teikiamų paslaugų naudojimo tikslą ir (arba) tokių paslaugų naudojimosi apimtis, ir kt.), sustabdyti tokios operacijos vykdymą, o 18 straipsnis numato teisę, vadovaujantis Įpareigotojo subjekto vidaus politika ir vidaus kontrolės procedūromis, atsisakyti vykdyti kliento inicijuotas pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti tokį sandorį ir netgi dalykinius santykius su tokiu klientu.

Pažymėtina, kad už PPTFPĮ nustatytų reikalavimų pažeidimus Įpareigotųjų subjektų atžvilgiu gali būti taikomos PPTFPĮ numatytos poveikio priemonės (PPTFPĮ 36, 39, 40 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Banko ir (arba) kitų įpareigotųjų subjektų taikomos priemonės, skirtos PPTFPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams vykdyti, turi ne tik atitikti PPTFPĮ siekiamiems tikslams, bet ir būti proporcingos tokiems tikslams pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis PPTFPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, pinigų plovimu laikoma bet kokia veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę.

koks gi čia išaiškinimas... teisės aktų perrašymas praktiškai. Svarbiausia vieta čia "Įpareigotasis subjektas privalo imtis visų kryptingų ir PROPROCINGŲ priemonių". Bet šiaip iš to pinigų plovimo gryną cikrą padarė. STT neleidžia žmonių stebėti, o čia visą info apie save kaip ant delno turi pateikti ))

O jei atsakyti paprastai žodžiais, tai ŠIANDIEN -

- bankai dėl mažiausios reputacinės rizikos nei atidarys sąskaitos ir bet kada ją uždarys...
- visų bankų skyriai atsakingi už prevenciją dėl PPTFPĮ yra nepavaldūs jokiam banko vadybininkui. Jie turi didžiausius įgaliojimus. Ir jei jiems yra nors kokia abejonė - viskas yra uždarome nesigilinant kiek pas tave mln sąskaitoje ir koks tavo verslas...
- bankai turi žodinį susitarimą su Centriniu banku kiek nerezidentų sąskaitų VIENETAIS gali turėti ir kiek ne daugiau gali nerezidentai daryti apyvartos procentaliai. Jei nerezidentas nors kiek neaktyvus ir neatneša tinkamo pelno , jo sąskaita uždaroma, kad galėtu atidaryti pelningesniam nerezidentui.
- bankai geriau surinks perteklinę info, nei gaus nuobaudą patikrinimo metu
- centriniam bankui dabar neaktualu, kad verslas bei veiklas vykdantys fiziniai kenčia dėl neapibrėžtumo . Tikriausiai laukia kol pati rinka susireguliuos. Verslas ir aktyvus fizinis susiras naujus sprendimus šiai problemai spręsti.

Tai vyksta visoje ES ir gan griežtai. Čia LT neišskirtinė.

Paprašė pagal įstatymus, tai ir žmogui atsakiau ką tiksliai prašė.

Paklausiau Šiaulių banko, ar ketina sumažinti įkainius atsakydami į Swedbank žingsnį, tai atsakė, kad "šiuo metu prekybos įkainių keisti neplanuoja".

Banko interpretacija (sukurtos savo taisyklės), iškraipant įstatymą (PPTFPĮ), dėl tikslių gairių nebuvimo, taip pažeidžiant žmogaus privačias teises.
Griežtos prevencinės priemonės yra taikomos, tačiau tik tračiųjų šalių asmenims ir įstaigoms kurios neatitinka bendrųjų ES saugumo reikalavimu.
Bankų duomenų centralizacija (kuri turi įstatymiškai realizuota š. m. rudenį) supaprastina šia veikla, nors kiek man yra žinoma bankai turi bendradarbiavimo sutartis duomenų dalinimuisi jau dabar. Todėl reikalavimas apie išrašų pateikimą (asmeniniai duomenys) atrodo kaip perteklinis ir pažeidžiantis konstitucija. Prašyti konkrečių duomenų būtų galima, bet tik remiantis PPTFPĮ.
Bankas sau susikūrė platesnius įgaliojimus nei FNTT ar STT .
O dėl bankų neatsisakimo suteikti, o jums atsisakyti jai netinka. Viską apibrėžia įstatymai. Bankas yra įpareigotas įstatymo atidaryti sąskaitą ir jo keliami reikalavimai neturi pažeisti Konstitucijos.

P. S. Lietuvos įstatymų leidimo praktikoje buvo įtvirtinti įstatymai kurie laikui bėgant paaiškėjo prieštaraujantis Konstitucijai ir buvo keičiami arba naikinami

Ar tiesa, kad dabar nesklandumai prekyboje per swed?
Dabar veiksmų neatlieku, bet kabo pranešimas, kad stabdomas pavedimų teikimas, blogai veikia banko telefonai susiskambinimui.

bandantis jungtis prie swedo:

Dėmesio! Dėl techninių nesklandumų laikinai yra stabdomas vertybinių popierių pavedimų perdavimas į akcijų rinkas. Atsiprašome už nepatogumus.

Dėmesio! Dėl mobiliojo ryšio operatoriaus sutrikimų laikinai gali nepavykti prisiskambinti trumpaisiais banko telefonais. Esant reikalui, skambinkite ilgaisiais numeriais: +370 5 268 4444 (privatiems klientams), +370 5 268 4422 (verslo klientams). Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Neatvaizduojama nei Estijos, nei Latvijos birža. Lietuvos biržą rodo, pavedimus taip pat leidžia pateikti

Jep, yra bėdu su pavedimais ir man.

Sakyciau labai pavede, tokiomis svarbiomis dienomis

Idomu ar verta su jais gincytis kad aukciono metu neivykde pavedimu kurie turejo praeiti pagal kaina,nei po to leido atsaukt.Sandorius turiu nusifotografaves.Viena po valandos uzskaite,kiti taip ir liko kaboti.Cia liecia estus ir latvius.kai skambinau i banka tai sake viskas veikia ,tik apie 13h parase kad yra problemos...

Visada verta parodyt savo stubura ir pakovot uz savo babkes, nes tos bedos kainavo tik tau ne bankui, po seb pakeitimu man nusiuntimas ju nax... Ir pretenziju surasymas dave 0,1 pr ir 1 euro minimalu mokesti. Zmones kartais isivaizduoja kad bankai tai kazkas axujeno, be tavo saibu jie niekas.

tai aišku, kad verta. Ne tai, kad verta, bet būtina. Teikiant tokias paslaugas būtinas nenutrūkstamas paslaugų teikimas. O tu iš savo pusės dar gavai progą atgauti dalį prarastų pinigų, jei teigsi, kad norėjai parduoti, bet va, negalėjau.
Štai tau ir nemokama prekyba ))))