Kol kas internetiniame puslapyje (lrytas.lt) šio straipsnio nėra (tik laikraštyje), kai bus - įdėsiu.

Jau y ra:

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/01/11/news/atvers-slaptus-snoro-dokumentus-rade-iseiti-ruosiasi-atskleisti-naujas-detales-13190562/

Tikiu, kad "Ponia" ir Jos vasalas su liemene kada nors sulauks kažkokio teisingumo. Vis tiek Karma yra kalė. LAWIN visur tik LAWIN... Nu net debilui tai turi sukelti abejonę, o protingam atskleisti tiesą..

Visi laukia, kad po rinkimų grįžtų savi....O tada vėl ta pati melodija, plaunant smegenis....Gerai bent tuo užsiima tarptautinis arbitražas...Kitaip gautume informacijos vakumą...

Vagys valdzioje bus ivardinti.

Bet kaip, kodel, kas?

Juk Lietuva "teisine ir demokratine valstybe" (D. Grybauskaite). Na, kokia dar teise kai sazines ubagai valdo! Slykstynes.

Vieni kitiems ieškinius kepa... https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/snoras-sveicarijoje-is-julius-baer-siekia-prisiteisti-335-mln-euru-663-1263064

pas mus (kaip sovietmetyje) vis dar neįprasta daiktus vadinti tikraisiais vardais - iš tikro, tai valstybė per savo Snoro banką pateikė ieškinį. Manau šis ieškinys neturi perspektyvų, nes BUVĘ Snoro savininkai gavo paskolas, už kurias jų BUVĘS bankas garantavo savo turtu. Pagal šią schemą buvo "prichvatizuotos" beveik visos stambios Lietuvos įmonės (vsio zakono). Jei valstybei užteko proto "nacionalizuoti" banką, tai ji turėjo suprasti, kad perima ne tik Snoro turtą, bet ir jo įsipareigojimus, o taip pat, pagal galiojančius LT įstatymus, prisiima įsipareigojimą NEDELSIANT atsiskaityti su akcininkais už "nacionalizuotas" akcijas pagal "nacionalizacijos" momentu galiojusią jų rinkos kainą.
Jei valstybė po to "nacionalizuotą" banką subankrotino - tai čia jau jos, o ne BUVUSIŲ savininkų problema...

"Teisinės valstybės" teismai (konkrečiai - Vilniaus apygardos teismas) byloje dėl delspinigių išmokėjimo Snoro investuotojams eilinį kartą patvirtino, kad jie patys, kaip juridiniai vienetai, NĖRA NEPRIKLAUSOMI, nes sprendimus priima ne remdamiesi galiojančiais LT ar ES įstatyminiais aktais, objektyvumo ir sąžiningumo kriterijais ir pan., o vadovaudamiesi TIK KITŲ LT valdžios INSTITUCIJŲ arba, "blogiausiu atveju" ES institucijų (ESTT) nuomone ir sprendimais...

Išrašas iš 2020.02.11 VAT nutarties byloje dėl palūkanų (delspinigių) priteisimo iš VĮIID:

4. Šioje byloje apeliacine tvarka yra sprendžiamas ginčas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Skundžiamu sprendimu teismas atsisakė ieškovams iš atsakovo priteisti jų prašomas palūkanas. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovams draudimo išmoka turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 22d. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teigia, jog negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, todėl nėra praleidęs draudimo išmokos išmokėjimo termino.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme Civilinių bylų atrankos kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Nr. 3P-1523/2019 priimtas nagrinėti atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-400-330/2019 (kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018-06-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2857-340/2018) dėl teisės gauti indėlio draudimo išmokas pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis (civilinė byla Nr. e3K-3-58-611/2020). Kasacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, priteisdami procesines palūkanas iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, neteisingai vertino ir nustatė momentą, nuo kurio VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiranda prievolė mokėti indėlių draudimo išmoką, todėl nepagrįstai konstatavo esant pagrindą priteisti procesines palūkanas. Kasatorius VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ skunde akcentuoja, kad nėra praleidęs indėlių draudimo išmokos išmokėjimo termino, todėl procesinės palūkanos priteistos nepagrįstai. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų, kasacinio teismo priimtoje nagrinėti byloje ir šioje civilinėje byloje yra sprendžiami iš esmės analogiški teisės klausimai, todėl kasacinio teismo bylos išnagrinėjimo rezultatas bei joje suformuoti išaiškinimai turėtų esminę reikšmę, atliekant šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinę kontrolę (CPK 302, 320 straipsniai).
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą, neprieštaringumą, daro išvadą, kad yra tikslinga ir būtina sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-286-560/2020 (CPK 164 straipsnio 4 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Sustabdyti civilinę bylą Nr. e2A-286-560/2020 iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-58-611/2020.

Ech, abi istorijas (tiek UKB, ties SRS) prisimenu su žmogišku liūdesiu. Aišku, prisidengė ten visokiais formaliais kapitalo nepakankamumais ir pan., o realiai užraukė du didelius bankus, numovė kelnes daugybei žmonių, pirkusių akcijas dar iki 2008 m. krizės, pusvelčiui atidavė klientų bazę Šiaulių bankui, o stadioną dabar statys patys už 150 liąmų... na, šiai dienai tiek kalbama, pagyvensim pamatysim, ar apskritai kada nors pastatys. Spėju nauji skandalai prasidės anksčiau.
Tai čia tik tai, ką gero tiesiog palaidojo. O kur dar naujai sukurtos problemos? Tuščias indėlių draudimo fondas, begalė ieškinių ir jų baigtis tikrai dar nėra aiški. Naivu manyti, kad Baranauskas išmestų milžiniškas investicijas bylai, kuri neturi perspektyvų.
Taip, kad, pasekmės štios "abra kadabra" yra tokios pat neapibrėžtos, kaip besipučiančio Corona viruso.

Na, buvo ir gerų dalykų:
praktiškai susipažinom su partškoline "nacionalizacija", pamatėm, kaip atrodo gupiokų-kambariokų vykdoma "kova su oligarchais ir korupcija", susipažinome su "teisinės valstybės" teisėjų naudojamais "sąžiningumo ir protingumo" kriterijais ir jų įtaka tolimesnei tų teisėjų karjerai ir "lietuviško teisingumo" formavimui, išsiaiškinom partškolinių etikos ir moralės "dimensijas", o taip pat kaip jie "rūpinasi" Lietuvos mpkesčių mokėtojų interesais, švaistydami dešimtis milijonų eurų frykliams su kuperiais ir jų "konsultantams", pamatėme, kaip partškoliniai dėl mūsų gerovės skolinosi su milžiniškomis palūkanomis (čia, aišku, irgi mokesčių mokėtojų labui), jau beveik dešimtmetį džiaugiamės, galėdami nepertraukiamai bylinėtis su savo mylima "teisine" valstybe šalies ir ES teismuose, ir tt. ir pan. visų gerų patirčių ir neišvardinsi...

ugu tuo metu liaudis nelegalius pavežėjus ant kapotų demaskuoja ir kaimynus už parkavimą ant žolės perpildytuose kiemuose skundžia ))

ar yra kokie terminai/datos kada bus pradeta/baigta nagrineti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinė byla Nr. e3K-3-58-611/2020?

Nėra. Bylinėjamės jau beveik 10 metų.

kas per byla?

Nu baranauskas ir antonovas (antonovas tai geras mafijozas kaip jo tėvas, bandė "stogus" daryti senamiestyje, juos nusodino "agurkiniai", antonovas-snorinis liko LT o tėvui teko varyti na..x..ui į rusiją. Kur jį kaip "mėsgalį" ( kuris nieko nesprendžia yra šūdas ir visiems painiojasi po kojomis) nušovė.
Baranausko (tas irgi geras banditas) toks pats likimas - tikrai nudės (gal jau nudėjo).

Va tokius bankus ir Lietuvoj "prapisom" - du banditai, ir klaunas valdimir romanov.

Kur atsakomybė tų, kurie leido jiems įsiveisti? Jaunas žmogus perka lietuviško banko akcijas, įsivaizduodamas kad investuoja į Lietuvos ekonomiką. Dar jis perveda pinigus bankui suteikiančiam galimybę prekiauti “forexe“ įsivaizduodamas, kad prekiauja “forexe“. Čia apie DNB, jis gi Luminor. Negali klientas būti ir ekonomistas ir saugumas ir Lietuvos bankas viename asmenyje.

Buvo bylinėjimasi dėl pinigų, investuotų į neišplatintą "nacionalizuoto" Snoro akcijų emisija ir obligacijas. LT teismai nusprendė, kad investuotojų pinigai "nacionalizuoti" teisėtai - vsio zakono būdu, nors LT VP rinkos įstatymas sako, kad neišplatinus emisijos, pinigai investuotojams turi būti grąžinti nedelsiant (dėl to šis įstatymas taip pat numato, kad investuojami pinigai turi būti kaupiami neutraliame banke, kad platinantis emisiją bankas, kol jos neišplatino, negalėtų tais pinigais naudotis). Kadangi pinigus investuotojams pvyko atgauti tik po septynių bylinėjimosi Lietuvoje metų, ir tik įsikišus ESTT, investuotojai dabar teisėtai reikalauja išmokėti jiems LT įstatymais numatytas palūkanas (delspinigius) už laiku neįvykdytą prievolę. Valstybė, kaip matome, tam vėl aktyviai prieštarauja ir, matyt, dar reikės septynių metų ir pakartotino ESTT įsikišimo...

Sulaikė pinigus už neišplatintą emisiją, kad niekam nekiltų mintis prašyti kompensacijos už akcijas. Čia panašiai kaip rusai, okupavo Donbasą, kad visi užmirštų apie Krymą.

pinigų grąžinimas už neišplatintą naują Snoro akcijų emisiją ir jau išplatintų "nacionalizuotų" Snoro akcijų įvertinimas bei apmokėjimas už jas - tai atskiros, nesusiję bylos.

Snoro palūkanų už pavėluotai išmokėtą IIDF draudimo sumą byla bus atnaujinta gegužės 26 d., ir panašu (išeinant iš jau išnagrinėtos analogiškos bylos), kad bus priimtas sprendimas išmokėti palūkanas ne nuo prievolės atsiradimo dienos (kai buvo "nacionalizuotas" Snoras ir septynis metus "tempiama guma"), o tik nuo palūkanų bylos pateikimo teismui, 2018m. pabaigoje, t.y nuo palūkanų bylos "iškėlimo teisme dienos"..