Galvojau kaip čia gavosi, kad lygtai Lietuva energetikoje darė idėjiškai teisingus žingsnius, bet netikėtai gavo blogą išsigimusi rezultatą. Ir, atrodo, supratau, kur klaida ir kokie turi būti teisingi sprendimai.

Pirmas idėjiškai teisingas žingsnis buvo vartojančių gamintojų įvedimas. Pasistato žmonės saulės elektrinių, gamina sau, bet, pirma, pas juos gali likti perteklinės pagamintos energijos, o, antra, gamybos grafikas nesutampa su vartojimo grafiku. Negi išmesi tokią gerą žaliąją energiją? O akumuliatorių naudojimas per brangus ir neefektyvus. Todėl geriausias būdas yra juos paremti įjungiant į bendrą tinklą ir leidžiant tokius energijos mainus. Visiems gerai.

Antras galbūt neblogas žingsnis buvo leisti atsieti gaminimo ir vartojimo vietas. Įsivaizduoju taip, kad koks nors didmiesčio gyventojas savo sodyboje ar sode pasistato saulės jėgainę, bet, didžiąją laiko dalį leidžia didmiestyje, kuriame ir vyksta jo pagrindinis vartojimas. Čia galima padiskutuoti, bet tiek to, priimkime šį sprendimą.

Trečias puikus žingsnis, kuris rodo jau tam tikrą brandą, buvo šio rugsėjo pradžioje paskelbtas pirmasis technologiškai neutralus aukcionas, kuriame dalyvaus vėjo, saulės, biodujų ir biomasės energija paremtos technologijos. Jei anksčiau chaotiškai parama buvo skiriama tai saulei, tai vėjui, tai dar kam, tai dabar paramą gaus konkurencingiausia technologija, geriausi projektai. Toks paramos būdas yra pats efektyviausias ir pats šiuolaikiškiausias.

Ir staiga nonsensas - viešumon išlenda Igničio saulės jėgainių parkas. Kaip čia taip gavosi, kad vieni gamintojai turi dalyvauti aukcione, siūlyti mažiausias kainas, o kiti be jokios konkurencijos patyliukais išvysto didelį projektą ir gauna ES paramą?! Bet juk pagal visas prognozes saulės jėgainės nėra efektyviausia technologija, ne ji laimės daugumą kvotų minėtame aukcione. Tad kodėl šis projektas egzistuoja iš viso, kodėl jis, pasakysiu tiesiai, švaisto mūsų pinigus ir bando pasirodyti „lygesnis“ už kitus? Pagal visuotinai pripažįstamą turinio viršenybės prieš formą principą akivaizdu, kad šis Igničio parkas:
1) nėra smulkusis gamintojas. Skaidymas į "virtualias jėgaines", įrangos ar paslaugų pardavimas esmės nekeičia;
2) nėra gaminantysis vartotojas. Koks jis vartotojas, jei viduje nieko nevartoja, o viską tiekia į bendrą tinklą kaip bet kuri didelė elektrinė?
Ir todėl:
1) šiam parkui negali būti skiriama ES parama, skirta remti smulkiesiems gaminantiems elektros vartotojams;
2) jei nori gauti paramos, šis projektas turi vienodomis sąlygomis su kitais projektais dalyvauti technologiškai neutraliame aukcione. Bet šiuo atveju, pirma, abejotina ar ši nekonkurencinga technologija gali laimėti, o, antra, net laimėjimo atveju parama būtų kur kas mažesnė nei yra skelbiama.

Kodėl mane piktina šis projektas? Lietuva laisva šalis ir visi asmenys, tiek privatūs, tiek juridiniai turi teisę vystyti jų norimus projektus. Nematau jokios problemos, kad Ignitis savo rizika vysto tokį projektą. Visa problema tame, kad šis projektas planuoja gauti ES paramą apeidamas technologiškai neutralų aukcioną ir išsemdamas smulkiesiems gamintojams skirtą paramą! Aukciono apėjimo atveju pasekmėje gauname paprasčiausią lėšų švaistymą naudojant neefektyviausias technologijas, o panaudojant smulkiesiems gamintojams skirtą paramą pažeidžiami keli principai. Dideliems ir smulkiems objektams taikomi skirtingi reikalavimai. Smulkieji gamintojai labiau remiami dėl to, kad jų atveju gauname decentralizuotą gamybą, didžioji dalis energijos suvartojama vietoje, yra geografinis išdėstymas ir pan. Akivaizdu, kad Igničio parko atveju neturime nė vieno iš išvardintų požymių, tad kodėl turėtume remti šį parką?! Yra sugalvotas gaminimo ir vartojimo atsiejimas, bet gal nereikia apsimetinėti visai kvailais ir prisidengiant žodžiu “virtuali jėgainė” pažeidinėti visus šiuolaikinius atsinaujinančios energetikos rėmimo principus?

Gal kur netiksliai išsireiškiau, galite taisyti mane ir galime argumentuotai diskutuoti toliau.

Mano nuomone kitokia.
1.Energetika turi buti valstybes rankose. Zinoma, daug kas noretu buti gudresni - pasistayti maluna, pardavineti energija kitiems, o pats sedeti ant sofkutes, nieko nevekti, parazitauti ir postringauti apie finansine laisve
2.Mazos jegaines neturi privalumu pries dideles. Visiskai kitokia irengimo ir prieziuros kaina, is to ir energijos kaina. Ji gali skirtis net ir kartais.
3.As is viso pries tokias ir kitokias dotacijas. Tai iskraipo rinka. Kad kazkam kazkiek duoti, reikia pirmiausia is kito atimti, tada atsiriekti sau ir savo aplinkai, tada kazkiek numesti. Tai grobio dalybos.
4.Ignicio projektas sudaro salygas bet kokiai bobutei tureti nors ir virtualia bet jegaine, ko ji niekada negaletu pasistatyti. Suprantu realiu smulkiujiu gamintoju inirsi - jie netenka pranasumo pries tokias bobutes, negales pasigirti kad turi jegaine, nes ir bobute turi.

PS as pats (ir mano aplinkiniu ratas) nedalyvauju ir neplanuoju dalyvauti sitame Ignitis projekte. Jei domintu verciau nusipirkciau Ignicio akcijiu, jei tik tokios yra.

VK, situaciją apibūdinai teisingai. Palietei sektorių į kurio visas grandis (gamybą, vartojimą, dalijimąsi, saugojimą, perdavimą, apskaitą ir kt.) per artimiausius metus ir dešimtmečius tekės trilijonai pasauliniu ir dešimtys-šimtai milijonų lietuvišku mąsteliu. Tikriausiai žinai/turėtai žinoti, kad tokiuose srautuose vabalų niekas neklausinėja. Geriausiu atveju pagalvojama iki kokio lygio sukramtytą košelę jiems pateikti. Daugybėje sričių nuo nuosavybės teisių į išlikusių teisių grąžinimo (kilnojimo/skraidymo), bankinio sektoriaus, skirtumo apmokestinimo nuo parduoto turto (buvo 1 metai dabar 10) ir t.t.buvo tik taip ir niekada žmoniškai. Todėl pagalvok ko nori: -kovoti su vėjo malūnais?, ar uždirbti iš ilgalaikio trendo.

Kalbejau su saulesbendruomene.lt pardavimu vadybininku. Norejau gauti galutine sutarti ar jos pavyzdi, kurioje butu nurodyta visos salygos, kainos, remontas pogarantiniu laikotarpiu ir t.t. Kolkas tokios sutarties jie neturi ir, kaip ir Ignitis, su zmonem pasiraso preliminaria sutarti ir ima rezervacijos mokesti (per 14d. gali grazinti, veliau - ne). Ka idomaus paminejo vadybininkas, tai kad metines prieziuros islaidos yra indeksuojamos. Klausiau, prie ko indeksuojamos, tai negalejo pasakyti (sake mazdaug "nu kaip ir prie valstybes indeksu").

Mano verdiktas praleidus kokia 12h domintis situo dalyku: VENGTI. Kol nera galutiniu sutarciu, atsipirkimo laikotarpis yra visiskai neaiskus.

Rašai visiškas pievas. Ar nutolusios elektrinės, ar įrengtos ant bobutės stogo 1 kW kaina ta pati. Na beveik ta pati.

Paciam ir iki pievu toli, pats supranti.

O mano nuomonė tokia:
- Energetika neturi būti valstybės rankose. Jeigu Balbierišky šildymas savas, vanduo iš grežinio, nuotekos "į Traidenį", tai ir elektra puikiausiai gali būti sava. Privati smulkiųjų elektros gamyba tik didina visos šalies energetinę nepriklausomybę, mažina monopolistų pelnus, mažina atskirtį tarp oligarchų ir viduriniosios klasės.

Monopolistai ( Ignitis ) aišku gina savo monopolistinius interesus. Kaip nekaip Lietuva - oligarchų ir monopolininkų šalis. Smulkieji gamintojai čia nepageidaujami ir visokeriopai "dusinami".

Neaktualu, sito "laisva valia" atsisakem.

Ir labai gerai, kad atsisakėm. Visa ta LeoLT afera susėmė gal milijardą gal dar mažiau. Atominis monstras Lietuvai, kurios elektros suvartojimas ne didesnis už Berlyno, visiškai nereikalingas. O milijardų būtų susiurbęs ojojoj kiek.

... nuo Ignalinos AE uždarymo kiek "nubyrėjo" į atitinkamų asmenų kišenes - OHOHO. (Vien gerai žinomo Dariaus namas Gulbinų "rezervate" ko vertas ! ) O kiek dar pats uždarymas kainavo - fantastika.

As ne apie LeoLT afera, o apie Ignalinos AE.

Jei nebutu valstybes rankose, tai butu kaina taip uzlenkta, kad neturintys galimybes pasigaminti nugrimztu i gudzius viduramzius. Va tada tai suklestetu monopoliai. Tik deka valstybes ir ivyko elektrifikacija.



Nereikalinga vista dedanti auksinius kiausinius.

Tai ir sakau - tokiajėgainė Lietuvai nereikalinga. Aišku senoji dar galėjo padirbėti. Nu bet ką jau čia dabar - uždarėm tai uždarėm.

....O vk teisus...

Kodėl nereikalinga? Galima tapti eksportuotoju - stambiu žaidėju, o galima drastiškai atpiginti elektrą ir pritraukti gamybos investicijų.
Menu, 90-aisiais vienas iš Lietuvos investicinių privalumų buvo nemokamas vietinis telefono ryšys.

Bendru atveju ir mano tokia pati nuomonė. Bet, deja, turime klimato šiltėjimą ir negalime gyventi kaip įpratę, kažkaip turime keisti gyvenimo būdą, įskaitant "žalesnį" elektros gaminimą. O visokios tokios dotacijos pagreitina perėjimą prie naujų technologijų. Todėl sutinku, kad geriau būtų išvis be dotacijų, bet kadangi be dotacijų negalime išsiversti, tai tos dotacijos turi būti efektyvios ir tikslingos - skirtos realiai konkurencingiausioms technologijoms, o ne pinigų įsisavinimui.

mažai turiu laiko. Pažiūrėk

https://sc.bns.lt/view/item/215581

ir aplamai apie energijos internetą ir energijos dvikrypčių mikrotinklų kūrimą

Gražiai viskas skamba, bet kokio velnio reikalingas tas blokchainas ten? Manot, kad užfiksuosit kur teka jūsų elektronai? Nebent visi turės po automatizuotą įvadą, kuris skaičiuos, kiek ten elektronų pratekėjo. Ir tai bus problemų su apskaita. Turės būti vieši duomenys kiek kas padavė į tinklą, o kiek kas sunaudojo. Iš karto kyla apmokėjimo klausimas. Plius, ką daryti su nuostoliais?

Vienintele vista dedanti auksinius kiausinius Lietuvoje yra mokesciu moketojai. Ir panašu, kad ilgai bus. R. Žilinskas būtų pastatęs. Lietuviai tik pasvajojo garsiai, baltarusiai - lydekai paliepus, jums panorėjus, štai prašom.

Na ne baltarusiai pastate - o RU ideja, vietos parinkimas , pinigai ir specialistai.

Priminsiu, kad ideja buvo iskelta pastatyti 2 AE - Baltarusijoje prie Vilniaus ir prie Nemuno Kaliningrado srityje, kad uzgesint Lt nora statytis AE su japonais. Kaliningrado srityje apsiribojo tik aiksteles isvalymu. Nes 1 - elektros ten tiek niekam nereikia. 2 Tinklai visiskai nepritaikyti tokiam galingumui ir apkrovoms - reiketu visa infra el perdavimo isnaujo pastatyti.

Ir dabar Baltarusija turi problemu kur ta energija det. Teks savo silumines stabdyt ir laikyt siltam rezerve - kainuoja.

Ateitis parodys ar ta višta, AE, Lietuvai buvo reikalinga, ar ne. Per 2018 metus Lietuva 50 proc. visos sunaudotos eletros energijos importavo iš Rusijos ir Baltarusijos - 5,6 TWh. Kas dengs ateityje šį kiekį ir kokia bus kaina?

Tikėtina, kad mūsų deficitą dalinai gali dengti baltarusių AE, kurie elektrą pardavinės rinkos kainomis, kurios gali būti mažesnės už jų savikainą.
Į Kaliningrado AE buvo nemažai investuota, ten ne tik aikštelė pravalyta, bet daug lėšų ir į betoną sukišta.