Čia ir yra didžiausias kabliukas - niekas, naudojantis daug elektros, neperka jos po 0.13 eur/kwh !!! O paskaičiavimuose jie būtent, kad ima tą 13ct. Visi, kas naudoja daugiau energijos, ima planą "Namai", arba "Namai plius", bei, priklausomai ar daugiau energijos vartoja dieną, ar naktį - renkasi vienos laiko zonos arba dviejų laiko zonų skaitiklį (tarifas tada nuo 8,7ct iki 11,4). Mano atveju, dabartinis vartojamos elektros kainos vidurkis yra 10,5ct, o gaminantis ją nuotolinėje elektrinėje, imant vien Ignitis priežiūros kainą, bei galios mokestį, pati elektra kainuotų 4,898 ct (neskaitant investicijos kaštų ir galimų papildomų išlaidų, bei imant jog 1kw per metus pagamins 1000 kwh). Taigi atsipirkimas, net su ES parama, gaunasi jau virš 10 metų. Pridėjus ir kitas būsimas išlaidas (didėjantį tarifą likusiai elektrai arba nesunaudotos elektros nuostolius, ateityje didėsiantį perdavimo tarifą, būsimus gedimus bei rizikas, diskonto normą) tas atsipirkimas nusikeltų į 15 metų ribą. Visiškas šnipštas ten gaunasi. Nors iš pradžių irgi buvau užsikepęs investuoti

4,898ct kaip suprantu uz 1kw irengtos elektrines galios:
1. 25,99 €/kW pasinaudojimu tinklu mokestis
+
2. 23 €/kW prieziura vystytojui.
= 48,99 € /1000 ir gavai, kad vienas kWh kainuoja 4,898.

Labai teisingai, kad skaiciuoji pagal savo asmenine dabartine situacija, o ne naudojiesi pateikta Ignitis skaiciuokle. Kadangi cia kalbam apie ~5% atsipirkima, tai keli pasikeite kintamieji zenkliai keicia visa sitaucija. Mano atveju, svarstau apie pirkima sodybai, kur, pagal mano vartojimo patternus, elektrinis sildymas galimai butu pigiau uz biokura ir ateities kainos labiau nuspejamos.

Sildomos grindys + oras vanduo.

Sprendžiant iš skaičių ekvilibristikos ir to entuziazmo su kuriuo temoj blusinėjamasi darytina išvada, kad "publikai" tai aktualu. Man taip pat. Bet vertinu sekančiai: Saulės panelių tema sakyčiau dar tebėra trendo pradžioje. Dabar į sektorių vykdomos milžiniškos investicijos praktiškai į visas sudedamąsias technologijos/jų grandis. Neabejoju, kad po kelių, o juo labiau keliolikos metų atsipirkimas turėtų kristi iki 3- metų vietoj dabartinių 8-21 metų (pagal Jūsų pateiktus skaičiavimus). Toddėl elementariai ir atsakau pirmiausia gamintojų distributoriams į jų agitacijas pasinaudoti visokiomis a la lengvatomis: Kiek kainuos morališkai pasenusių "geležų" pakeitimas naujomis? Į tai gaunu krūvą demagogijos. Todėl ir sakau. Neskubėkim. Juo labiau jeigu elektra gamins ir išmanūs namai, išmanios gyvenvietės ir daugybė IŠMANIŲ DAIKTŲ bus sukurtos bei adaptuotos šiam sektoriui NUOTOLINĖS DUOMENŲ SURINKIMO IR VALDYMO SISTEMOMOS per serverį arba debesų serverį, mažiesiems gamintojams bus galima atsisakyti monstriškų ESO centralizuotų tinklų ir mokesčių jiems, o (tikriausiai) blokchaino technologijos pagalba keistis energija tarpusavyje. Tai išvada paprasta - Palaukim kelis metus. Saulės energetikos reikale grožio bus ženkliai daugiau.

Gal turi info, kaip Australijos atsinaujinančios energijos fanams sekasi taikyti blokčeino kriptą power ledger? Tai būtų dalis atsakymo į tavo ateities įžvalgas.

Esmę parašiau dėl ko nesiskubinu. O detalių kurių neminėjau labai daug. Bet visi žinom, kad daug technologijų labai sparčiai ko ne kasdien papildo mūsų kasdienybę. Pagal tai orentuojuosi ir pozicionuoju savo veiklas. Tai ką Tu paminėjai gaėtų būti įdomu tik tuo atveju jeigu finansuočiau panašų verslą, dabar to nedarau.

Kelios mintys:
1) sia tema man idomiausias yra dabar Lietuvoje vykdomas aukcionas elektros gamybai is atsinaujinanciu saltiniu nepriklausomai nuo technologiju. Jo rezultatai parodys, i ka Lietuvoje verta investuoti pirmiausia, kas yra konkurencingiausia technologija musu salygomis. Speju, kad rezultatai parodys, jog investicijos i saules jegaines yra pinigu svaistymas.
2) nebus taip, kad atsipirkimas nukristu iki 3 metu. Jei isties technologijos taip patobules, ko neatmetu, tai to tikroji pasekme bus ne atsipirkimo drastiskas sutrumpejimas, o energijos atpigimas. Beje, toks dalykas kelia didele rizika dabartinems investicijoms i saules jegaines, kurioms atsipirkti reikia dabartiniu kainu issilaikymo bent 10 metu.
3) gamybos decentralizacija turi savu pliusu, bet siam momentui Lietuvoje tokia ideja is smulkiu decentralizuotu gamintoju degradavo iki centralizuotos "virtualios" jegaines, kuria pastate su ESO susijusi bendrove.

R&D kainuoja milžiniškus pinigus, jei nebus į sektorių investuojama dabar, korporacijos neturės už ką vystyti technologijos. (čia jau neskaitant subsidijų iš mokesčių mokėtojų). Taip kad procesas negali sustoti makro lygiu, na o mikro lokalios bendruomenės ar individo lygiu pritariu Spektrui. Niekas nedega, o netolima ateitis žada daug.

Pritariu. Degradavusią dalį manau gyvenimas (arba Europa) gal sunormins.

Taikyti sekasi visai neblpogai - visa atsinaujinancia energija sunaudoja kriptoms kasti, plius dasiperka 3x energijos pagamintos is iskastinio kuro.

Korporacijas reikia dusinti. Būtina grįžti į vadinamąją inžinierių diktatūros epochą, kai valdė Symensas, Dyzelis, Edisonas, broliai Filipsai ir pan. Tai yra pirma darom laboratorijoj išradimą tada kuriam firmą, statom fabriką ir gaminam daiktus. Tada steigiam trestą einam į biržą ir pan. Esant reikalui valstybė išperka ir perduoda viešuomenei. Korporacijos viską gadina, iškreipia ir tampa stabdžiu. Džiaugiuosi Prancūzija ir ES, kad duoda gūglui ir panašiems per ragus.

O jeigu be trolinimo? Juk jis sukurtas kaip elektros darytojų instrumentas elektrai, o ne kriptoms gaminti.

Petrai, nebūk kva. Vienam sakiny sugebi suplakti kogel mogel iš šimto reikalų. Kokia dar tau inžinierių diktatūra. Vyrus, kuriuos mini ir kurie darė fundamentalius dalykus laikas taip nespaudė. Buvo kita epocha. Pasiskaityk dar kartą įdėmiai Bill Bryson "Trumpa istorija beveik apie viską" arba jos pagrindu parašytas įvairių lietuviškų ir ne tik akademikų knygas. Ypač pasibrauk tą info, kad dešimtys vyrų padarę šimtmečio atradimus jais visiškai nepasinaudojo; dar daugiau nenorėjo tapetintis autorystės ir jokios garbės. Dabar trečio kurso studentas pora mėnesių pasikrapštes su 3D spausdintuvu, mikrokontroleriu arba kokiu dronu jau reikalauja iš lietuviškų firmų tūkstantinio kontrakto. Negavęs po mėnesio-kito priduoda dūšią olandui/vokiečiui/ect. Jei dar rimčiau, tai Lietuva kaip inžinierių valstybė mirusi-nėra jokos valstybės politikos, jokios konkurencinės aplinkos. Visokioms inovacijoms esu pasimaišęs, priinvestavęs kalnus. Pz konkreti. Laisvų biochemikų, kurių dar nenupirko amerikonai ir Izraelis, kurie neuždaryti buvusiame fermente, kurie negali dalintis jokia info apie tai ką ten laboratorijose makalioja ir kurių gal pusantro ir surastai galinčių užsiiminėti pvz. mėsos iš kamieninių ląstelių auginimu, pieno be karvės gamyba ir dešimtimis kitų pažangių dalykų. Temą nenoriu tęsti, nes skaudi iki kaulų čiulpų. O analfabetai nervina.

Siauras požiūris. Aš apie korporacijų trūkumus ir žalą progresui.

Del to, kad zmones nebutu isspirti is darbo rinkos, progresas yra stabdomas ir zalojamas ivairiausiais budais. Pagrindine ir veiksmingiausia priemone tai mokesciai.

Eee..., kas galėtų apšviesti kaip tai vyks? Šiuo metu nežinau kitos padorios technologijos, kad galėtume keistis/gauti elektros energiją, nei elektros tinklai. Tiesim savo tinklus nuo namo iki namo?

Lygiai taip pat kaip gauni internetą..

dar vienas naujas projektas nuotolinei saules elektrinei ir vel kitokie skaiciai: https://saulesbendruomene.lt/skaiciuokle/

Tokiomis sąlygomis labiausiai vertėtų įsigyti gabaliuką "virtualios" vėjo elektrinės. O gal kas norėtumėte gabaliuko "virtualios" atominės elektrinės?

Šių metų rugsėjo pradžioje paskelbtas pirmasis technologiškai neutralus aukcionas, kuriame dalyvaus vėjo, saulės, biodujų ir biomasės energija paremtos technologijos. Valstybės skatinamąjį tarifą užsitikrins tie dalyviai, kurie pasiūlys palankiausią elektros kainą. Prognozuojama, kad didžioji dalis numatytų kvotų atiteks vėjo energijos projektų plėtotojams, kurių siūloma technologija šiuo metu yra viena konkurencingiausių.

Dėl tobulėjančių ir pingančių technologijų vėjo elektrinių patrauklumas ateityje turėtų dar labiau išaugti. Todėl dėsninga, kad būtent ši technologija turėtų tapti pagrindu plėtojant vietinius elektros gamybos pajėgumus.