Autorius | Žinutė |
2019-06-26 10:02 #602226 | |
Tą patį norėjau rašyti, tik nuėjęs į PK puslapį žiūriu nerodo likučio bandant pildytis. Pagalvojau pasivaideno ir neberašiau.
Bet tai, kad jie mums nebeatvaizduoja likučio ekrane nereiškia, kad ir toliau nesiurbia perteklinių duomenų iš banko sąskaitos |
|
2019-06-26 10:02 #602227 6 | |
karsyz [2019-06-23 20:18]: kokiose patformose investuojate? Pagrinde PK, tačiau dalis portfelio yra finbee verslo paskolose bei mintos užsienio šalyse. FINANSINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ IKI 40-IES.
|
|
2019-06-26 10:08 #602228 | |
liniokas [2019-06-26 10:02]: Tą patį norėjau rašyti, tik nuėjęs į PK puslapį žiūriu nerodo likučio bandant pildytis. Pagalvojau pasivaideno ir neberašiau. Bet tai, kad jie mums nebeatvaizduoja likučio ekrane nereiškia, kad ir toliau nesiurbia perteklinių duomenų iš banko sąskaitos Nieks neverčia naudoti mokėjimo įnicijavimo paslaugos, kur kažkodėl prašoma el. banko prisijungimo duomenis įvesti trečios šalies svetainėje. Man apskritai nesuprantama, kaip bankeliai toleruoja tokią saugumo spragą, kai jų klientų el. bankininkystės duomenys vedami pas trečias šalis. Man asmeniškai tokia praktika visiškai nepriimtina. Tą pačią praktiką taiko ir Manogilė (ESO), todėl visad moku pavedimu per el. bankininkystę. Common sense is not very common
|
|
2019-06-26 10:13 #602230 | |
^la [2019-06-26 10:08]: liniokas [2019-06-26 10:02]: Tą patį norėjau rašyti, tik nuėjęs į PK puslapį žiūriu nerodo likučio bandant pildytis. Pagalvojau pasivaideno ir neberašiau. Bet tai, kad jie mums nebeatvaizduoja likučio ekrane nereiškia, kad ir toliau nesiurbia perteklinių duomenų iš banko sąskaitos Nieks neverčia naudoti mokėjimo įnicijavimo paslaugos, kur kažkodėl prašoma el. banko prisijungimo duomenis įvesti trečios šalies svetainėje. Man apskritai nesuprantama, kaip bankeliai toleruoja tokią saugumo spragą, kai jų klientų el. bankininkystės duomenys vedami pas trečias šalis. Man asmeniškai tokia praktika visiškai nepriimtina. Tą pačią praktiką taiko ir Manogilė (ESO), todėl visad moku pavedimu per el. bankininkystę. Bankai yra įpareigoti atidaryti prieigą prie duomenų pagal PSD2 direktyvą Pagal PSD2, kiekvienas sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas (angl. Account Servicing Payment Service Provider - bankas, kredito unija ar elektroninių pinigų įstaiga, kuriuose atidarytos viena ar kelios mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitos), teikiantis paslaugas internetu, turi parengti atvirojo ryšio sąsajas (angl. Application Programme Interfaces arba API) trims skirtingoms tarpininkavimo paslaugoms - mokėjimo inicijavimo (angl. Payment Initiation Service Provider), sąskaitos informacijos (angl. Account Information Service Provider) ir lėšų pakankamumo patvirtinimo. Plačiau: ">https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/03/12/psd2-atviroji-bankininkyste---galimybe-ar-issukis#ixzz5rw6Humod Ir šiaip, tokie dalykai yra ateitis, kai turėsi sąskaitą banke, o tą sąskaitą naudosi n kitų platformų. |
|
2019-06-26 10:17 #602231 | |
stogdengys [2019-06-26 10:13]: su sąlyga, jei duodi sutikimą
^la [2019-06-26 10:08]: liniokas [2019-06-26 10:02]: Tą patį norėjau rašyti, tik nuėjęs į PK puslapį žiūriu nerodo likučio bandant pildytis. Pagalvojau pasivaideno ir neberašiau. Bet tai, kad jie mums nebeatvaizduoja likučio ekrane nereiškia, kad ir toliau nesiurbia perteklinių duomenų iš banko sąskaitos Nieks neverčia naudoti mokėjimo įnicijavimo paslaugos, kur kažkodėl prašoma el. banko prisijungimo duomenis įvesti trečios šalies svetainėje. Man apskritai nesuprantama, kaip bankeliai toleruoja tokią saugumo spragą, kai jų klientų el. bankininkystės duomenys vedami pas trečias šalis. Man asmeniškai tokia praktika visiškai nepriimtina. Tą pačią praktiką taiko ir Manogilė (ESO), todėl visad moku pavedimu per el. bankininkystę. Bankai yra įpareigoti atidaryti prieigą prie duomenų pagal PSD2 direktyvą Pagal PSD2, kiekvienas sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas (angl. Account Servicing Payment Service Provider - bankas, kredito unija ar elektroninių pinigų įstaiga, kuriuose atidarytos viena ar kelios mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitos), teikiantis paslaugas internetu, turi parengti atvirojo ryšio sąsajas (angl. Application Programme Interfaces arba API) trims skirtingoms tarpininkavimo paslaugoms - mokėjimo inicijavimo (angl. Payment Initiation Service Provider), sąskaitos informacijos (angl. Account Information Service Provider) ir lėšų pakankamumo patvirtinimo. Plačiau: ">https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/03/12/psd2-atviroji-bankininkyste---galimybe-ar-issukis#ixzz5rw6Humod Ir šiaip, tokie dalykai yra ateitis, kai turėsi sąskaitą banke, o tą sąskaitą naudosi n kitų platformų. |
|
2019-06-26 10:23 #602232 | |
Baltic Mustache
Ir kaip Finbee su verslo paskolomis sekasi??? Nezinau , gal cia tik man taip pasiseke, bet siai dienai turiu veluojanciu virs 60 d verslo paskolu apie 50% Tai jau metai kaip nusprendziau nebeinvestuoti per finbee. Portfelis:
Nepastovus ir nuolat kintantis ;) Verslo angelas.( Geros idėjos, kaip ir geri darbai daro pasaulį geresniu ) p2p.: PK, FB. NT |
|
2019-06-26 10:43 #602234 1 | |
PSD2 direktyvos įgyvendinimas tai vienas dalykas. Techninis jos įgyvendinimas - kitas. Dabartinė implementacija, kai banko el. bankininkystės prisijungimo duomenys vedami pas trečias šalis, saugumo požiūriu, man yra visiškai nepriimtina praktika.
Taip pat nėra aišku ir nėra atskleidžiama, prie kokių dar duomenų prieina mokėjimo iniciavimo paslaugos teikėjai. Kaip ir nėra galimybės klientui savo banke pasirinkti, kokius duomenis jis atskleidžia paminėtoms trečioms šalims. Būtų įdomu sužinoti VDAI nuomonę apie šios paslaugos įgyvendinimą. Trumpai sakant: - vartotojas negali pasirinkti, kokia informacija bus dalinamasi ir su kokia įstaiga - vartotojas nėra informuojamas ir nežino kokia jo informacija bus pasidalinta su trečia šalim - dėl prieš tai paminėtų priežasčių galimai vyksta perteklinis informacijos pateikimas ir panaudojimas Ir dar. Mokėjimo operacijai atlikti mokėjimo iniciavimo paslaugos tiekėjui visiškai nereikia matyti ir žinoti nei sąskaitų balanso, nei juo labiau istorinių operacijų ir dar velnias žino ko, kas prieinama per minėtą API. Common sense is not very common
|
|
2019-06-26 11:10 #602235 | |
^la [2019-06-26 10:43]: PSD2 direktyvos įgyvendinimas tai vienas dalykas. Techninis jos įgyvendinimas - kitas. Dabartinė implementacija, kai banko el. bankininkystės prisijungimo duomenys vedami pas trečias šalis, saugumo požiūriu, man yra visiškai nepriimtina praktika. Taip pat nėra aišku ir nėra atskleidžiama, prie kokių dar duomenų prieina mokėjimo iniciavimo paslaugos teikėjai. Kaip ir nėra galimybės klientui savo banke pasirinkti, kokius duomenis jis atskleidžia paminėtoms trečioms šalims. Būtų įdomu sužinoti VDAI nuomonę apie šios paslaugos įgyvendinimą. Trumpai sakant: - vartotojas negali pasirinkti, kokia informacija bus dalinamasi ir su kokia įstaiga - vartotojas nėra informuojamas ir nežino kokia jo informacija bus pasidalinta su trečia šalim - dėl prieš tai paminėtų priežasčių galimai vyksta perteklinis informacijos pateikimas ir panaudojimas Ir dar. Mokėjimo operacijai atlikti mokėjimo iniciavimo paslaugos tiekėjui visiškai nereikia matyti ir žinoti nei sąskaitų balanso, nei juo labiau istorinių operacijų ir dar velnias žino ko, kas prieinama per minėtą API. Problema ta kad bankai neturi pagaminę dar normaliu API turbū, tai ir toleruoja prisijungimą kai prisijungimo duomenys yra vedami į trečių šalių puslapius (tiksliau čia jie negali šito užblokuoti). Tokie sprendimai techniškai implementuoti naudojant "screen scrapingą" t.y. lyg už tave kas naršyklėje mygtukus spaudaliotų. Kokius duomenis susirenka kas taip prisijunginėja, tai nepakontroliuos bankas nes jam atrodo kad pats vartotojas prisijungė. |
|
2019-06-26 11:25 #602236 1 | |
Teisingai implementavus API viskas gali būtų matoma ir kontroliuojama. Kiekvienas duomenų gavėjas galėtų turėti savo atskirus prisijungimo kredencialus, kuriuos individualiai patvirtina prie el. banko prisijungęs pats klientas.
Taip PSD2/OpenAPI veikia Jungtinėje Karalystėje - kiekvienas tiekėjas turi savo atskira prisijungimą ir mato tik tuos duomenis, kuriais sutinka dalintis klientas. Negana to, kartą suteikus kažkokiai įstaigai priėjimą prie tavo sąskaitos duomenų, šį sutikimą reikia pratęsti kas 3 mėn, norint kad jis išliktų aktyvus. Taip pat klientas turėtų galėti nustatyti prie kokių duomenų gali prieiti paslaugos teikėjas, bei kokias operacijas apskritai jis gali atlikti. Pvz. jei tiekėjui leidžiama atlikti mokėjimo operacijas, reikėtų galimybės nustatyti tokių operacijų limitus per dieną, savaitę, mėnesį. Šiuo atveju tai, kaip dabar viskas realizuota Lietuvoje, arba bent jau kaip tai matosi iš išorės man kaip vartotojui, yra visiškas bankų aplaidumas ir grubus saugumo protokolų pažeidimas. Kažin kieno naudai būtų sprendžiamas ginčas, jei su trečia šalimi pasidalinus prisijungimo duomenimis įvyktų nesankcionuota operacija? Tuo pačiu reikėtų pavartyti bankų elektroninių paslaugų sutartis, ten tikriausiai net gi rašoma, kad nevalia atskleisti prisijungimo duomenų trečioms šalims ir kad tai padarius atsakomybė už visas iš to kylančias pasėkmes tenka pačiam klientui. Gal Pasklų klubas, kaip vienas iš pirmųjų šios paslaugos tiekėju, galėtų nušviesti, kaip yra viskas iš tikrųjų Lietuvoje? Common sense is not very common
|
|
2019-06-26 12:10 #602237 | |
mndgs [2019-06-26 11:10]: kodėl galvoji, kad neturi? Nejaugi manai, kad bankai skubėjo kuo greičiau paleisti nenormalų API ir tada sukandę dantis tikisi, kad pro pirštus priežiūra į tai žiūrės? Aš manau atvirkščiai, jei jau bankai paleido plačiam naudojimui, tai API buvo kruopščiai ištestuoti, n-kartų patikrinta ar atitinka visus reikalavimus ir dar n+n kartų peržvelgtos vietos, kur gali būti rizikos. Labiau reiktų baimintis ne dėl bankų, o kad tie kas prieina prie duomenų, kad naudotų tik tuos duomenis, kurie reikalingi. O už perteklinių duomenų naudojimą jau yra pavyzdžių, kurie gavo baudas.
^la [2019-06-26 10:43]: PSD2 direktyvos įgyvendinimas tai vienas dalykas. Techninis jos įgyvendinimas - kitas. Dabartinė implementacija, kai banko el. bankininkystės prisijungimo duomenys vedami pas trečias šalis, saugumo požiūriu, man yra visiškai nepriimtina praktika. Taip pat nėra aišku ir nėra atskleidžiama, prie kokių dar duomenų prieina mokėjimo iniciavimo paslaugos teikėjai. Kaip ir nėra galimybės klientui savo banke pasirinkti, kokius duomenis jis atskleidžia paminėtoms trečioms šalims. Būtų įdomu sužinoti VDAI nuomonę apie šios paslaugos įgyvendinimą. Trumpai sakant: - vartotojas negali pasirinkti, kokia informacija bus dalinamasi ir su kokia įstaiga - vartotojas nėra informuojamas ir nežino kokia jo informacija bus pasidalinta su trečia šalim - dėl prieš tai paminėtų priežasčių galimai vyksta perteklinis informacijos pateikimas ir panaudojimas Ir dar. Mokėjimo operacijai atlikti mokėjimo iniciavimo paslaugos tiekėjui visiškai nereikia matyti ir žinoti nei sąskaitų balanso, nei juo labiau istorinių operacijų ir dar velnias žino ko, kas prieinama per minėtą API. Problema ta kad bankai neturi pagaminę dar normaliu API turbū, tai ir toleruoja prisijungimą kai prisijungimo duomenys yra vedami į trečių šalių puslapius (tiksliau čia jie negali šito užblokuoti). Tokie sprendimai techniškai implementuoti naudojant "screen scrapingą" t.y. lyg už tave kas naršyklėje mygtukus spaudaliotų. Kokius duomenis susirenka kas taip prisijunginėja, tai nepakontroliuos bankas nes jam atrodo kad pats vartotojas prisijungė. |
|
2019-06-26 12:48 #602241 | |
vaju [2019-06-26 12:10]: mndgs [2019-06-26 11:10]: kodėl galvoji, kad neturi? Nejaugi manai, kad bankai skubėjo kuo greičiau paleisti nenormalų API ir tada sukandę dantis tikisi, kad pro pirštus priežiūra į tai žiūrės? Aš manau atvirkščiai, jei jau bankai paleido plačiam naudojimui, tai API buvo kruopščiai ištestuoti, n-kartų patikrinta ar atitinka visus reikalavimus ir dar n+n kartų peržvelgtos vietos, kur gali būti rizikos. Labiau reiktų baimintis ne dėl bankų, o kad tie kas prieina prie duomenų, kad naudotų tik tuos duomenis, kurie reikalingi. O už perteklinių duomenų naudojimą jau yra pavyzdžių, kurie gavo baudas.^la [2019-06-26 10:43]: PSD2 direktyvos įgyvendinimas tai vienas dalykas. Techninis jos įgyvendinimas - kitas. Dabartinė implementacija, kai banko el. bankininkystės prisijungimo duomenys vedami pas trečias šalis, saugumo požiūriu, man yra visiškai nepriimtina praktika. Taip pat nėra aišku ir nėra atskleidžiama, prie kokių dar duomenų prieina mokėjimo iniciavimo paslaugos teikėjai. Kaip ir nėra galimybės klientui savo banke pasirinkti, kokius duomenis jis atskleidžia paminėtoms trečioms šalims. Būtų įdomu sužinoti VDAI nuomonę apie šios paslaugos įgyvendinimą. Trumpai sakant: - vartotojas negali pasirinkti, kokia informacija bus dalinamasi ir su kokia įstaiga - vartotojas nėra informuojamas ir nežino kokia jo informacija bus pasidalinta su trečia šalim - dėl prieš tai paminėtų priežasčių galimai vyksta perteklinis informacijos pateikimas ir panaudojimas Ir dar. Mokėjimo operacijai atlikti mokėjimo iniciavimo paslaugos tiekėjui visiškai nereikia matyti ir žinoti nei sąskaitų balanso, nei juo labiau istorinių operacijų ir dar velnias žino ko, kas prieinama per minėtą API. Problema ta kad bankai neturi pagaminę dar normaliu API turbū, tai ir toleruoja prisijungimą kai prisijungimo duomenys yra vedami į trečių šalių puslapius (tiksliau čia jie negali šito užblokuoti). Tokie sprendimai techniškai implementuoti naudojant "screen scrapingą" t.y. lyg už tave kas naršyklėje mygtukus spaudaliotų. Kokius duomenis susirenka kas taip prisijunginėja, tai nepakontroliuos bankas nes jam atrodo kad pats vartotojas prisijungė. Taip, Bankai visiškai nesuinteresuoti šituo, jei parodysi kuris bankas normaliai viska implementines ir dar kad vartotojai neverktu kad po savaites nulužęs būna, gausi medali. Pvz https://openbanking.siauliubankas.lt/p/news Turi sandbox'a, apie Live kazkaip nei zodzio tai nesuprantu kaip cia Ka dabar siūlo Paysera/mistertango/etc nera implementuota OpenBanking API ar isvis kokiu nors API, o tik paprasčiausiai naudojant interneto bankininkystes screenscrapingą. Jei butu naudojant OpenBanking, butu redirektinama i autorizacijos puslapius (panasiai kaip Banklink veikia), galetum veliau revokinti accessa ir pan. To nera |
|
2019-06-26 13:48 #602243 | |
Šiuo metu esu išvykęs, kai grįšiu, pakomentuosiu.
|
|
2019-06-26 14:35 #602245 4 | |
Pylipukas [2019-06-26 10:23]: Baltic Mustache Ir kaip Finbee su verslo paskolomis sekasi??? Nezinau , gal cia tik man taip pasiseke, bet siai dienai turiu veluojanciu virs 60 d verslo paskolu apie 50% Tai jau metai kaip nusprendziau nebeinvestuoti per finbee. Į verslo paskolas investavau gan nedidelę P2P portfelio dalį (~10%). Kol kas default nėra, tik 3 paskolos iš 100, kurios vėluoja iki 30d. Bet čia netikri skaičiai ir jais remtis neverta, nes portfelis dar per jaunas. Po metų pakomentuosiu plačiau. Bet kokiu atveju, į paskolas verslui investavau tik jeigu buvo fizinio asmens užtikrinimas, B ir didesnis reitingas. Taip pat, apribojau sumą iki 10k, bei terminą iki 18 mėn. Pačiam labai įdomu kaip seksis, tinklaraštyje būtinai aptarsiu. FINANSINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ IKI 40-IES.
|
|
2019-06-26 14:41 #602246 4 | |
Reikia tiesiog uzklaustibanku per ju platformas, kokius duomenis pateikia tarkim neo finance ar paysera darant pinigu inesima...
95% - P2P, pelnas iš P2P virš 100%
|
|
2019-06-26 14:58 #602247 | |
kikas [2019-06-26 14:41]: Reikia tiesiog uzklaustibanku per ju platformas, kokius duomenis pateikia tarkim neo finance ar paysera darant pinigu inesima... Kam spėliot: https://www.paysera.lt/v2/lt-LT/sutartys/mip-taisykles ... 2. Paysera teikiama Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia Mokėtojui galimybę per Paysera sistemą prisijungti prie savo asmeninės elektroninės bankininkystės, pateikti automatiškai suformuotą mokėjimo nurodymą savo MPT ir jį patvirtinti (autorizuoti). T.y. Mokėtojas inicijuoja ir pateikia Mokėjimo nurodymą, jungdamasis ne tiesiogiai prie savo elektroninės bankininkystės, o per Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo sukurtą programinį sprendimą. Praktiškai gal ir nedaro nieko daugiau (bet Mistertango darė, e.g. užsisaugodavo net susirašinėjimo žinutes su suportu) bet teoriškai/ar kam kenkėjiškai prisijungus nulaužus Paysera/ jie gali daryti ką tik nori ką galėtum daryti pats prisijungęs prie bankininkystės |
|
2019-06-26 15:59 #602250 | |
mndgs [2019-06-26 14:58]: kikas [2019-06-26 14:41]: Reikia tiesiog uzklaustibanku per ju platformas, kokius duomenis pateikia tarkim neo finance ar paysera darant pinigu inesima... Kam spėliot: https://www.paysera.lt/v2/lt-LT/sutartys/mip-taisykles ... 2. Paysera teikiama Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia Mokėtojui galimybę per Paysera sistemą prisijungti prie savo asmeninės elektroninės bankininkystės, pateikti automatiškai suformuotą mokėjimo nurodymą savo MPT ir jį patvirtinti (autorizuoti). T.y. Mokėtojas inicijuoja ir pateikia Mokėjimo nurodymą, jungdamasis ne tiesiogiai prie savo elektroninės bankininkystės, o per Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo sukurtą programinį sprendimą. Praktiškai gal ir nedaro nieko daugiau (bet Mistertango darė, e.g. užsisaugodavo net susirašinėjimo žinutes su suportu) bet teoriškai/ar kam kenkėjiškai prisijungus nulaužus Paysera/ jie gali daryti ką tik nori ką galėtum daryti pats prisijungęs prie bankininkystės Nepadarys ko tik jie nori, jei atlikai mokėjimą ne su kodų kortelėmis. Užtat visi kas vis dar naudojatės kodų kortelėmis marš greičiau jas išmesti ir pradėti naudotis SmartID, m. parašu arba kodų generatoriumi. |
|
2019-06-26 16:00 #602251 4 | |
mndgs [2019-06-26 14:58]: kikas [2019-06-26 14:41]: Reikia tiesiog uzklaustibanku per ju platformas, kokius duomenis pateikia tarkim neo finance ar paysera darant pinigu inesima... Kam spėliot: https://www.paysera.lt/v2/lt-LT/sutartys/mip-taisykles ... 2. Paysera teikiama Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia Mokėtojui galimybę per Paysera sistemą prisijungti prie savo asmeninės elektroninės bankininkystės, pateikti automatiškai suformuotą mokėjimo nurodymą savo MPT ir jį patvirtinti (autorizuoti). T.y. Mokėtojas inicijuoja ir pateikia Mokėjimo nurodymą, jungdamasis ne tiesiogiai prie savo elektroninės bankininkystės, o per Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo sukurtą programinį sprendimą. Praktiškai gal ir nedaro nieko daugiau (bet Mistertango darė, e.g. užsisaugodavo net susirašinėjimo žinutes su suportu) bet teoriškai/ar kam kenkėjiškai prisijungus nulaužus Paysera/ jie gali daryti ką tik nori ką galėtum daryti pats prisijungęs prie bankininkystės Cia ir esme kad darant deposita tu nori kad darytu tik monimum operaciju kuriu reikia depozitui ivykdyt...o ne daug daugiau... 95% - P2P, pelnas iš P2P virš 100%
|
|
2019-06-26 16:35 #602254 | |
stogdengys [2019-06-26 15:59]: mndgs [2019-06-26 14:58]: kikas [2019-06-26 14:41]: Reikia tiesiog uzklaustibanku per ju platformas, kokius duomenis pateikia tarkim neo finance ar paysera darant pinigu inesima... Kam spėliot: https://www.paysera.lt/v2/lt-LT/sutartys/mip-taisykles ... 2. Paysera teikiama Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia Mokėtojui galimybę per Paysera sistemą prisijungti prie savo asmeninės elektroninės bankininkystės, pateikti automatiškai suformuotą mokėjimo nurodymą savo MPT ir jį patvirtinti (autorizuoti). T.y. Mokėtojas inicijuoja ir pateikia Mokėjimo nurodymą, jungdamasis ne tiesiogiai prie savo elektroninės bankininkystės, o per Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo sukurtą programinį sprendimą. Praktiškai gal ir nedaro nieko daugiau (bet Mistertango darė, e.g. užsisaugodavo net susirašinėjimo žinutes su suportu) bet teoriškai/ar kam kenkėjiškai prisijungus nulaužus Paysera/ jie gali daryti ką tik nori ką galėtum daryti pats prisijungęs prie bankininkystės Nepadarys ko tik jie nori, jei atlikai mokėjimą ne su kodų kortelėmis. Užtat visi kas vis dar naudojatės kodų kortelėmis marš greičiau jas išmesti ir pradėti naudotis SmartID, m. parašu arba kodų generatoriumi. Nepadarys to kam reikia pakartotinio SmartID/mparaso autentikavimo. Bet gali i rinka tavo akcijas papigiai priduot pvz, nes bent swedbankis nereikalauja patvirntinti birzos pavedimu su smart ID Ir gali paimti visa info apie saskaita, kokius kreditus turi, kokias bankines operacijas atlieki, etc. Naudokites tokiom "paslaugom" i sveikata jei jum cia viskas ok, baigiu pamokeles. |
|
2019-06-26 16:43 #602255 3 | |
o gal kas nors bandet skolinti bitcoin per tam tikras platformas su palukanom?
|
|
2019-06-28 11:57 #602376 2 | |
Apie mokėjimo inicijavimo paslaugą galima paskaityti LB paaiškinimus čia: https://www.lb.lt/uploads/documents/files/musu-veikla/mokejimai/mokejimo-paslaugu-vartotojams/DUK%20PSD2%20naujos%20licencin%C4%97s%20paslaugos.pdf
Neo finance šiai veiklai turi LB išduotą licenciją; draudimą nuo galimos žalos kaip reikalaujama gaunant licenciją; teikdamas paslaugą nesaugo jokių duomenų, autentifikacija vyksta per saugų kanalą su banku; Bankai turi IP adresus ir žino, kad mokėjimas daromas automatiniu būdu per MIP. NEO Finance laiksi naujo mokėjimų įstatymo reikalavimų. Mokėjimų įstatyme nurodyta: 31 straipsnis. Prieigos prie mokėjimo sąskaitos reikalavimai teikiant mokėjimo inicijavimo paslaugas 2. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas, teikdamas mokėjimo inicijavimo paslaugą, privalo: 8) laikydamasis duomenų apsaugos reikalavimų nerinkti, nenaudoti ir nekaupti jokių duomenų kitais tikslais, negu siekdamas suteikti mokėjimo inicijavimo paslaugą; Siekiant atlikti mokėjimo operaciją būtina patikrinti sąskaitos likutį, kitaip mokėjimo operacijos nebūtų galimybės vykdyti. Šiuo metu paslauga teikiama screen scrapping būdu (taip pata kaip jas teikia Trustly, Sofort). Rugsėjo mėnesį, kai visi bankai pagal PSD2 reguliavimą bus paruošę savo API, paslauga bus teikiama per API, tokiu atveju nebus net teorinės galimybės prieiti prie kitokios informacijos, kuri nereikalinga mokėjimo operacijai įvykdyti. Tada šiomis paslaugomis naudositės visi, nes bank-link paslaugos palaipsniui turėtų nebelikti. Teoriškai elektroninės parduotuvės turėtų uždirbti didesnius pelnus, nes sumažės atsiskaitymo kaštai internete. |