ESO zada sutaupyti apie 100 000 - 150 000 Euro per metus del sandeliu ukio optimizavimo
smulkmena,bet vistiek i pliusa...
o visumoje ESO akcijos kaina jau yra ant tiek nukritusi,kad darosi patraukli...ypac zinant kad 2019-2020 metai bus tarifu auginimo metai

Priedo dar ir krizes atveju ESO yra gynybine akcija, o pajamos/pelnas per krize neturetu nukenteti, nes tarifai reguliuojami. Nebent valdzia liaudziai noretu itikti sunkiais laikais ir tikslingai sumazintu tarifus.

Net ir ginybines akcijas verta pirkti ne pries krize, o jai isibegejus, nes prasidedant krizei pakris visu akciju kainos.

priesh krize tik cash$, bet ta cash jau reikejo nuo 2014metu laikyti pagal visus analytikus

Kaip suprantu is rinkos logistikos centras is 4 men rezultatai neikvepe pirkeju

Is finansines puses - ziurint i Q1 pelninigumus gryztama prie 2017 marzu (dar tiesa truksta ~1%) -> jeigu taip ir su metu pabaiga ir vadovybe nedarys imantriu zingsniu -> turetu gryzti i nrm div kelia.

atslugus karciams ir smegenims vel pradejus veikti - diskusija - kaip manote kiek itakos ESO turi/turejo/tures karsti vasaros orai? (kad tures teigiamos itakos manau nesigincysite del padidejusio el.perdavimo kiekio? )

vedinimai/saldytuvai/vejeliai/baseinai/laistymo sistemos/kondicionieriai ir t.t.

Kol kas su rekordiniais kasciais, tiketina, kad suvartojimas augs. Nors labiausiai idomu sulaukti nauju tarifu paskelbimo 2020 metams - kaip ten bus su 2018m. nuostoliu uz elektros pirkimo didesnius kastu) kompensavimu 2020m. tarifuose.

Del karsciu poveikio elektros vartojimui poveikis Lietuvoje bus gana mazas ir del sios priezasties geriau pirkti Kauno vandentiekio akciju - ten vandens truksta ir galima kaina trigubai padidinti.
Pritariu Djavolui, man irgi sis klausimas idomus.
Musu monopolines imones labai politizuotos, vien ekonominiu argumentu neuztenka, kad numatyti ju ateiti. Sakyciau, kad anksciau ju marzos buvo per dideles, veliau jas eme priverzineti, o kas bus ar gausis toliau - tai turbut mazai kas zino.

Del 2020 tarifu tai Makstenas puse zodzio uzsimine, kad pelningumo rodikliai turetu mazeti ateinanciam laikotarpiui. kad 2018 kompensacija butu itraukta - sunku tiketis ( 2020 rinkimu metai nesaus sau i kojas Gamdru partija)

kas cia per ralis vyksta ? netiketa...
bene skelbs naujus tarifus neuzilgo ?

Insideriai prieš naujienas užjudėjo ar Litgrido susirinkime gal kažkas nuskambėjo, sunku pasakyti.

Kaina pakelta keliais paskutiniais sandoriais be didesnės apyvartos, tad neskubėkite daryti išvadų.

Tai turėtų būti nepolitinis kainų komisijos klausimas. Ten yra daugiamečiai skaičiavimai, pagrindimai, taisyklės. Jei staiga imti ir jų nebesilaikyti - tai galėtų kilti rimtas skandalas. Tad tikrai įdomu, kas įvyks šiuo klausimu.

o gal zinot, kada mazdaug ESO turetu skelbti naujus tarifus ? Litgrid (ar LNR) berods jau skelbe.

Siandien atrodo, kad tiesiog atejo stambesnis fondas per pora poziciju ESO/APG ir uzsipirko (abiejuose pozicijose jokiu ziniu, ar naujienu)

del tarifu - butu idealu, kad kompensuotu y2018 netekimus, taciau ir tie exceliukai ir pajudinami. Plius LE CEO per viena is seminaru minejo, kad pelningumo rezis taip stipriai nesikeis kaip duju sektoriui, taciau gali nezymiai mazeti.

tai pelingumo rezi nezymiai gali sumazinti, bet pagal mane tai skirtingas dalykas nei kompensacija uz 2018 "nuostoli" ir sis kompensavimas turetu buti pridedamas "on top" (?) nepriklausomai nuo naujo pelningumo targeto?

Ponai, apie koki kompensavima cia kalbate? Kaip galima kompensuoti kazka per tarifus jei veikla is kurios buvo gautas nuotolis nebevykdoma. Tarifu nei pakelti nei sumazinti nera galimybiu, nes tokie daugiau neegzistuoja, nes neegzistuoja ir veikla. Ka galima padaryti tai , kad ta imone kuriai buvo perleista veikla pervestu tarkim kokius 45 mln. eur ESO. Viskas.

Manau i eso db patraukliausiai investuoti

Pagal paskutinių keturių ketvirčių rezultatus, eliminavus vienkartinius veiksnius, ESO iš tiesų atrodo bene patraukliausiai, ypa2 lyginant su estiškomis.

Palyginimui pateikiu "dividendinėmis" laikomų Baltijos biržos bendrovių daugiklius:

P/E - EV/EBITDA - ND/EBITDA - Div %

TVE: 9,3 - 8,3 - 1,4 - 6,7%
ESO: 9,9 - 7,0 - 3,6 - 2,1%
LNR: 10,3 - 6,8 --0,8 - 6,3%
TEL: 12,0 - 6,1 - 1,1 - 7,1%
TSM: 13,8 - 9,3 - 2,2 - 6,7%
KNF: 19,1 - 12,3 -8,1 - 8,0%
TAL: 20,7 - 8,9 - 3,9 - 11,3%

Pastabos:
- dėl IFRS 16 finansinės skolos ir EBITDA dydžiaui radikaliai keitėsi nuo 2019 Q1, todėl negalima tiesiogiai lyginti su ankstesniais periodais, o atitinkamų daugiklių interpretacija su laiku turės įgauti naujus standartus.
- tai tik "pliki"daugikliai, po kiekvienu iš jų yra atskiros interpretacijos
- TVE pigumą lemia koalizija su Estijos kainų reguliuotoju. Šiandien gali būti skelbiamas tarptautinio arbitražo sprendimas
- ESO skola antra pagal didumą, bet baimintis nereikėtų, nes už pečių yra motininė LE grupė (iš kurios ir skolintasi daugiausiai). Dividendai, atsistačius pelnui, jau šiemet turėtų sugrįžti į ankstesnius lygius.
- TEL nuosekliai praradinėja rinkos dalį, todėl net ir patrauklius daugiklius reikia vertinti atsargiai
- TSM yra šiemet kol kas lėčiausiai augęs uostas iš viso regiono, nedaug skolos, daug plėtros variantų
- KNF neturi vadovo, smunka naftos produktų krova ir pelnas, netrukus bus pakabinta didelė skola laivo išpirkimui, panašaus dividendų pajamingumo sunku tikėtis
- TAL yra bene brangiausia pagal daugiklius akcija. Tam padėjo vienkartiniai diviodendai, bet kitąmet jie grįš į ~5% lygį. Vežimo apimtys ir pajamos beveik smunka, bet padėtį gali pataisyti ką tik 25% sumažintas alkoholio akcizas.

p.s. ESO div yield (kad jau ESO temoje) reiketu patikslinti, nes cia paimtas praeitu metu lygis. Uz siuos metus visi kraunasi teigiamu emociju ir isivaizdavimu, kad div yield grys i 2017 m lygi (5-7% priklausomai nuo uzejimo kainos)