zinom tuos eko ukius, matom is arti eko apraisku su proziku reik sviest kai nori rast

kazkur skaiciau alia mokslininku sapaliones, kad jie ten tyre koki tai laika kokia tai nemaza imti zmoniu statuose ir priejo isvados, kad zmogus prisitaiko prie visokio perdirbto maisto, tipo evoliuconuoja po ciut ciut. tai taip perskaites pagalvojau, gal ir nebus visiskai sikna, ziurek kelintoj kartoj jau salia hemoglobino ir antibiotiku kieki krauji reiks tikrintis, ir jei jis bus zemas reiks valgyt gausiai prifarsiruotos mesos

Zinoma kad prisitaiko, tam evoliucija ir skirta. Per viena karta gali atsirast genai kurie pritaiko organizma prie tam tikru ypatumu. Pvz. eskimai ar kokie ten siaures veikejai turi genus inicijuojancius organizme vitamino C gamyba, nes jie neturi is ko ji paimt. Visi tie kurie tokiose salygose tokiu genu neturejo, paprasciausiai ismire. O geno atsiradimas gali but inicijuotas nestumo metu, kai naujas organizmas is motinos kuno negauna reikiamu medziagu. Ops - turim problemu su tam tikra medziaga. Ir pyst sekanti karta jau turi naujus specifinius genus, kuriu pries tai nebuvo ne pas viena protevi. Arba ismoks virskint pvz. kokia nors celiulioze. Aisku cia biski perdedu, bet yra panasiai. Pirmi mesedziai atsirado is augaledziu. Lakste tokie arkliai su kanopomis ir astriais dantimis.

Sitas evoliucinis mechanizmas achujiednas, ir niekas nieko normaliai apie ji nezino. Ir todel visi bludijimai kad bus galima koreguot zmogu keiciant jo genus yra bybio daina, nes jeigu kazkoki gena ir isimsi, tai jis vel gali atsirast kitoje kartoje, nes tas genas greiciausiai ir yra reikalingas labiau nei zmogui atrodo.

O apie maisto kenksminguma, taip ir gaunas kad viena karta gali nuo to nukentet, kitai jau bus px. Trumpai tariant visas tas hyp'as del sveiko maisto - perdedama visa tai. Turint omenyje prie kokios maisto ivairoves zmogus yra prisitaikes dabar. Medzioja, zvejoja visa planeta augina kruvas gyvuliu pauksciu. Ir kazkas dar nepatenkintas kad nesveikai gyvenam. Dziaukites kad isvis yra ka ant stalo padet - tik paskutinius simtus metu zmogelis atsiede, nes taip tai vaiksciojo pastoviai nedaputes.

Siaip didziausia dabartines kartos problema ir yra, ne kiek del nesveiko maisto, o del elementaraus persiedimo. Niekada nebuvo maisto tiek daug ir tokio ivairaus, pas dauguma yra istatyti riebalu kaupimo genai, kurie niekaip nedingsta nes pvz. pas moteris jie yra dar labiau reikalingi, nes reikia 9 menesius maitint nauja parazita kuris siurbia absoliuciai viska is kuno.

Taigi gaunas kad maisto per daug siais laikais ir amerikonai labai gerai ta iliustruoja. Riebalu kaupimo geno taip paprastai neismusi, reikia tiesiog maziau est ir daugiau judet. Aisku bet kokio durniaus svajone valgyt kiek nori ir lieknet. Del to iki dabar scamina idiotus su stebuklingais vaistais nuo lieknejimo

Kažkada mityboje pagrindine problema buvo tai, kad kažko trūksta, o dabar pagrindine problema tapo tai, kad daug ko suvalgoma per daug.
Aš nekaltinčiau genų, kai mes valgome ne alkio vedami, o vardan malonumo. Būtent, mes valgome, nes tai suteikia malonumą, o malonumą norisi vis pratęsti ir rezultate daugelis/dauguma mūsų reguliariai persivalgome. Aš pats toks, mėgstu skanius/saldžius dalykus. Ne genai dėl to kalti, bet gyvenimo būdas, mūsų kultūra ir masinė propaganda. Pavyzdžiui, nuolat matome reklamas per TV ir ką jos mums sako? Valgyti daugiau, vartoti daugiau, o pasekmes spręsti vartojant vaistus. Juk nerodo reklamų, kad gal šiandien nebepersivalgyk ir nebegerk papildų ar vaistų. Mes dabar esame maždaug tame etape kaip buvo antikinėje Romoje, kai žmonės valgydavo dėl malonumo, o po to specialiai išvemdavo maistą. Tik mes padarę A, nepadarome B - privalgę vardan malonumo maisto neišvemiame...

Tad sutinku, kad mūsų pirmoji priežastis yra elementarus persivalgymas. Bet toliau sakyčiau, kad ir su maistu yra problemų. Visgi dabar pramonė maistą gamina tokį, kad jį valgant vis norėtųsi valgyti toliau, o ne tai, kad truputį suvalgęs pasijustum sotus ir to užtektų. Aš su savim pastebiu, kad valgau ir norisi valgyti toliau, kažką geriu ir norisi gerti toliau. Tai nelabai normalu. Kita vertus, negaliu sakyti, kad parduotuvėse negaliu nusipirkti, pavyzdžiui, burokėlių ar obuolių, bet visgi nuolatos reklamuojami ir mums maistui įteiginėjami ne burokėliai. Todėl, norint išties sveikiau maitintis, reikia ne plaukti pasroviui, o sąmoningai pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasirinkimą.

Trečias dalykas būtų, kad net tie patys mano minėti burokėliai ir obuoliai yra menkaverčiai, kai jie yra masinės gamybos vardan pelno produktas.

Sportas arba kaip šventieji raštai moko - pasninkas. Šiais laikais tai vadinama protarpiniu badavimu. (angl. intermittent fasting). Aišku, idealu - abu.

Beje, pastarojo šalininkai vis garsiau kalba, kad cholesterolis, atsparumas insulinui, letinis uždegimas - jau nebe problema.

Žinoma, kaip ir su sportu - reikia tik šiek tiek valios.

Išeitis - valgymas 1 kartą per dieną: gali apsiryti, nereikės vemti, nereikės sportuoti, ir turbūt nereikės protarpinio badavimo (nebent tai ir yra)

Aš pabadauju laikas nuo laiko, ypač sirguliuodamas. Daugeliu atveju tikrai galima greičiau ir efektyviau išgyti paprasčiausiai nustojus valgyti, o ne geriant vaistus įskaitant antibiotikus. Badaujant ateina suvokimas, kiek persivalgome, kiek pervertiname organizmo poreikius maistui, kokį šlamštą dažnai valgome.

Dėl sveikatos turbūt geriau daug įvairaus judėjimo, o ne santykinai monotoniško trumpalaikio ir intensyvaus sporto. Bet, mūsų didmiesčių gyventojams labiau prieinami sporto klubai, nei koks nors, pavyzdžiui, sodininkavimas.

Berods BalticMustache rašė apie jį nustebinusį vilnietį, kuris skirtingai nuo daugumos ėjo neskubėdamas ir grožėjosi medžiais. Mes visi galime dabar pat sustoti, neskubėti ir grožėtis, bet kas iš mūsų tai daro? Ne, mes galvojame, kad geriau tai darysime tada, kai pasieksime "finansinę laisvę ar nepriklausomybę", o kol kas toliau bėgame kaip voverės ratu.

"Aš nekaltinčiau genų, kai mes valgome ne alkio vedami, o vardan malonumo."

Tai genetika, maisto malonumas yra labai paprastas dalykas - nedidelis kiekis alkoholio kuris issiskiria virskinant. Todel alkoholizmas yra naturali priklausomybe, zmogelis tiesiog ismoko isskirt ta naturalu malonuma gryna ir dideliais kiekiais.



Visi gyvunai dievina alkoholi. Popas su alaus skarbonke tiesiog yra biski modernesnis girto babuino variantas.

Kanopas taip patiesti galima. Jau matau kaip standartinis pilietis visa sita interpretuoja - badavimas plius sportas tuo paciu metu kad dar daugiau numesti svorio.

Žydai šias problemas išspręndė- košerinis maistas ir valgymo papročiai. Pats kai buvau Izraely nustebau, kaip gerai jauties net ir prsivalgęs. Neaptingsti, yra jėgų, neriaugi kaip paršas. Taisyklė, kad negalima valgyti mėsos produktų kartu su pieno produktais irgi labai pagerina visą procesą. O apkūnių žmonių vieną kitą gal tik mačiau.

Tik nereikia čia labai kišti to košerinio maisto. Jei maitiniesi taip, kaip priklauso, subalansuotai, tai ir be košerinio maisto gausi tuos pačius rezultatus. Be to, jei ėsi trigubom porcijom, tai joks maistas nepadės numesti svorio.

Taip, reikia sveikai, subalansuotai maitintis. Prirašė čia proto bokštai 48 puslapius, maitinkis kaip priklauso ir ką čia dar sukt galvą.

Žydų mityba labiau subalansuota, nei pavyzdžiui indų (pienas+augalai), o mėsa+pienas turbūt blogiausias derinys, bet pas mus yra dar blogiau, pas mus pienas+bilekas - turbūt nėra nei vieno patiekalo be pieno produktų kaip nėra nei vieno žmogaus be ligų. Kiek nedaug reikia, kad suprasti jog pienas ir jo produktai nėra žmogaus maistas, bet kaip sunku tai pritaikyti praktiškai. IMO, nes pas įsitikinau tai savo kailiu. Lietuva, ne lietaus šalis, o pieno

is pieno produktu vartoju tik kefyra, bet dideliais kiekiais. po litra i diena maziausiai isgeriu.
niekad nebuvau linkes i nutukima( net statuose gyvendamas nepriaugau svorio. kiek pastebejau ten visi tesliai yra beveik be isimties slamtmaiscio gerbejai) tik va paskutiniais metais pastebejau jei ryju nieko neziuredamas, tai riebalas pradeda kauptis, amzius daro savo, tai sumazinau porcijas, ziuriu kiek isidedu i lekste ir niekad nekartoju. nu ir uztenka, ir svoris nedideja. tiesa valgau 5 kart i diena, valgau beveik viska kas buna paruosta bobelkos, daug nesiknaisiodamas ir neieskodams sveikuolisku patiekalu
cia kas minejo 1 valgyma per diena, tai tiesus kelias i nutukima, visu pirma tu persiryji istemdamas skrandi, o likusia paros dali badauji ir uzprogamuoji organizma kaupti medziagas kai tik ju gauna, nes vel bus badavimo periodas...

O sviestą prie kurių produktų priskirsi?

Tikrai ne prie mesos

https://www.alfa.lt/straipsnis/50048787/liudna-statistika-kas-trecias-lietuvis-netoleruoja-laktozes

Ir vel griztam prie tos pacios temos - unikalaus zmogaus prisitaikymo. Pieno virskinimui reikalingas ypatingas fermentas, ir genetika to fermento gamybai turi ne visi. Dauguma lietuviu turi, nes cia siauriniu tautu genetika, kurie jau nuo senai maitinasi gyvuliniu pienu. Viskas labai paprasta - jei turi problemu del to, tada nevartoji jokiu pieno produktu. Teigt kad pienas apskritai yra blogis yra visiska nesamone.

Asmeniskai del to neturiu problemu, nesu didelis pieno megejas, bet sviesta pvz. vartoju beveik nuolatos. Mano senelis amzinatilsi kiekviena vakara valgydavo pieniska sriuba, cia buvo nepamainomas vakarienes elementas. Numire budamas 80-ies.

Aisku kas trecias lietuvis tai yra nemazai. Is cia matyt ir atsirado mitai apie pieno blogi. Prisigeria koks vepla pas kuri nevirskina ir paskui dejuoja.

O teiginys kad nera ne vieno patiekalo be pieno produktu toks biski abejotinas. Cia gal apie pieniskas desreles kalbi ? Ar pieniska sokolada ? Visada galima paskaityt kas parasyta ant etiketes.

Mitas, niekas gamtoje nesimaitina 5 kartus į dieną, bet ir nutukusių gamtoje nebūna - tik žmogus. O žmogus, kaip taisyklė, maitinasi 3-5 kartus į dieną, arba dar dažniau. O jei ir sugebėsi suvalgyti tiek, kad organizmas "pasiliko maisto" kitai dienai, tai tas maistas bus tikrai panaudotas. Pabandykite tokį eksperimentą, nevalgykite ryte (jei sugebėsite) pusryčių (na 5 kartus maitinantis tai turbūt ir priešpiečių su pietumis) ir sulaukite tokio momento kai gurgia pilvas (įprastai stipriausias gurgimas būna 12-13val.), palaukite bent valandą ir nustebsite, po gurgimo (maisto įsiurbimo) - valgyti nebenorite. Kas tuo metu vyskta jus baba mokino, kad tai alkis, bet ji klydo. Beje, kas esate badavęs bent 3 dienas taip pat žino, kad sunkiausią būna pirmą dieną, antrą jau valgyti nebenori, beje badavimas, pataisykit jei klystu, įrašytas visose religjose, kodėl šiandien badavimas ir retas maitinimasis nepropoguojamas? Nes 5 kartus maitintis yra patogiau nei 1, todėl ir argumentų rasti lengviau. Argumentų ras visi: ir maisto pardavėjai, ir maisto augintojai, ir technikos gamintojai, ir statytojai, ir logistai, ir žinoma medikai - turbūt nėra pramnonės šakos, kuriai nenaudingas dažno maisto vartojimas. 1 kartą maitintis kai esi vaikas - netinka, kol kūnas auga dažnas maitinimasis žąlos nepadarys, bet visai kitaip kai tau per 4'dešimt ir darbas ne su rankiniu pjūklu.

Nera vienareiksmio atsakymo kiek kartu maitintis ir kiek valgyt. Jei jau imi gamta kaip pavyzdi, tai zoledziai eda ilgai ir kiek telpa, pas juos maistas niekur nebega. Pas plesrunus maista reikia pagaut, todel jie eda nereguliariai, kai turi nudobta auka. O zmogus yra visaedis, kuris jau senai negyvena medziokles salygomis, todel dabar priprates valgyt kazkokiais tai reguliariais intervalais.

Gyvunai naturalioje gamtoje netunka, nes daznai gyvena nepritekliaus salygomis + naturali atranka. Nutukus antilope nepabegs nuo liuto. Nutukes liutas nepasivys antilopes ir t.t. Taciau jeigu gyvuna istatai i salygas panasias kaip zmogaus - neribotas maistas, jie nutunka labai greitai. Nutukusios kates ir sunys senai ne naujiena.

O alkis ir troskulys yra daugiau fantominiai jausmai, cia tame nieko naujo nera. T.y. organizmas ima i prieki tiek vandeni tiek maista. Jeigu alkio jausma suzadintu tik tada kada kunui realiai reiketu nauju medziagu, tai butu rizika kad organizmas butu per daug issekes - maista naturaliomis salygomis kazkada reikejo medziot/surast, o tai reiskia kad gali pritrukt jegu. Tas pats su troskuliu, zmogus daznai geria per daug, o paskui laksto i tulika nuleist pertekliu.

Alkis formuojas tomis valandomis kuriomis buni priprates valgyt. Ir kiek kunui duosi, tiek jis ims. Cia ir problema visu nutukimu.

Galima maitintis ir 4-5 kartus, bet visas maitinimasis turi sutilpti į 4 val paroje. Likusios 20val -organizmo apsivalymas, galima gerti vandenį. Tas reiškinys, kai organizmas suvirškina kraujagyslių apnašas, apmirusias lasteles vadinamas autofagia. 2016 Nobelio premija japonui Yoshinori Ohsumi. Galima maitintis ir įprastai nuo ryto iki vakaro, bet tada 1 dieną savaitėje pabadauti. Patirtas praktinis efektas - prašviesėja akyse, jaučiasi lengvumas. Esu badavęs ir savaitę, šiek tiek pasilpsta raumenys, pasijaučia sportuojant, tai ką aš žinau.