Manau, kad pietų Europa - Italija, Graikija, Ispanija, Protugalija daugeliu atžvilgių gyvena panašiai ar netgi prasčiau nei LT. Ten galbūt pensininkų situacija geresnė, bet jaunimui manau Lietuvoje yra žymiai geriau.

ALN, argumentu galima?

pagal išvežtą turtą iš kolonijų turtingiausia turi būti ispanija , o portugalija gerokai turtingesnė nei olandija. o realybėje, šiandieninė gerovė ir įvykiai vykę prieš 500 metų nekoreliuoja. geriausias įrodymas portugalija ir olandija.

skirtumus lemia visiškai kiti dalykai....

Išlindai kaip Pilypas iš narkotinių kanapių ir gavai adekvatų atsakymą.

O tas kolega kur teigia kad 2000 čia pas mus nėra daug, tai biškį prisvaigo. Mokėk tuos du gabalus už atitinkamus darbus, tai prie mūsų kainų į Lietuvą važiuos dirbti dažnas vokietis ir prancūzas, nekalbant apie ispanus, kad italus ir pan. "šušarą".

Toks įspūdis, kad žmonės ką tik baigė sovietinę mokyklą. Nes kalba apie kolonializmą iš "marksistinių-lenininių" pozicijų.

Nors "kolonijos" reiškia užjūrio kraštus, bet vistik Rusija tokių pačių kolonijų turėjo ir tebeturi ne ką mažiau kaip Portugalija ar Ispanija kažkada. Tai dar vienas įrodymas, kad šiandieninė gerovė nekoreliuoja su tolima praeitimi. Kaip kad ir dabartinės Lietuvos gerovė nekoreliuoja su didžiausia kažkada Europoje valstybe - LDK

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/nuosavybes-nelieciamybei-iskilo-gresme-stambus-investuotojai-galetu-paimti-zmoniu-zeme.d?id=80189173

hm, nuosavybes nera, vaikai ne tavo, algos negausi, verslai tik saviems... Ir gink tu tokia teritorija..

as anksciau jau minejau kad nelyginu vilniaus oslo ar dar kokios sostines, kur visai kitokios taisykles ir paniatkes ir ikainiai. vilniuj ir vidutine alga turbut virs 1000eu

po 2k geri meistrai uzdirba ir kretingoj cia jokia paslaptis. maisto prekiu kainos tai beveik susilygino su skandinavija, o kitos ir persoko, darbu ikainiai dar gan toli nuo skandinavu

fiznis auksas, sidabras, geriasuia deimantai, dar del visa ko BTC. Tai dalykai kuriuvaldzia neatims, gali susikraut ir begt. O zeme, piigai saskaitose, aktyvai, butai - valdzia gali atimi bet kada ir spyga tau zmogau...

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/pvm_maistui_mazinti_ar_ne/

Beje, kaip tik žiūrėjau naujausius duomenis, - lenkiška vištiena 40 proc. pigesnė nei lietuvių. Kodėl jie gali pigiau parduoti? Pirmiausia, yra 15 proc. mokesčių skirtumas, nes Lietuvoje - 21 proc. PVM, Lenkijoje - 5-6 proc. Mokesčių sistema suveikia per visą grandinę. Energetika Lenkijoje pigiau, plius ten paukščiai auginami nedideliuose integruotuose ūkiuose, kur „iškrenta“ atlyginimo klausimas. Lenkų paukštiena pigiausia Europos Sąjungoje.“

Užauginti daržoves mažesnėmis sąnaudomis lenkams pavyksta ir dėl mažesnio PVM žemės ūkio sąnaudoms. „Be to, lenkų smulkiam verslui yra labai palankios sąlygos. Pamenu, kai buvo parama gamintojų grupėms ir ES davė 50 proc. paramos, kita 50 proc. dalis iš principo turėjo būti augintojo lėšos, bet Lenkijos vyriausybė dar 25 proc. parėmė savo daržovių augintojus. Tai labai didelė parama, kai tau telieka investuoti 25 proc.“, - pasakojo daržovių augintojams atstovaujanti Z.Cironkienė.

https://www.lrytas.lt/bendraukime/man-rupi/2019/01/24/news/estams-dirbantis-lietuvis-pasake-ka-is-tiesu-tolimi-kaimynai-galvoja-apie-mus-8971853/

Aš sau seniai pasakiau, kad lietuviškoje įmonėje gyvenime nedirbsiu. Ir ne tik dėl amoraliai mažų algų, bet ir dėl vergiškų darbo sąlygų bei dėl „bardako“. Lietuviška vadyba – tai chaosas, darbo sistemos nebuvimas. Įmonėje dažnai nebūna nei kavos aparatų, nei poilsio zonų ir pan. Buvau komandiruotėje Latvijoje, ten dirbo Lietuvių kilmės latvė, šiek tiek mokanti lietuviškai. Aš jai sakau, tu gali dirbti lietuviškoje įmonėje Latvijoje. Jos akys padidėjo: „Ne, Ne.“ Ten jau žino lietuvių požiūrį į pavaldinius. Išnaudok iki paskutinio, o jei bus šansas, apskritai algos nemokėk arba mokėk kiek galima vėliau.
O tas vadovas vėliau tuos papildomus pinigus švaisto užsienyje ir taip remia kitų šalių ekonomikas. Latviai pajuokavo: „Lietuvis tai ne tautybė, o profesija“. Šykštūs prekeiviai.
Vėlgi, estų komentaras man: „Jūs, lietuviai, egoistai.“ Ir taip gaunasi. Pas estus kaip pas vokiečius požiūris, jei žmogus dirba daug, jis turi užsidirbti. Apskritai reikia uždrausti lietuviams būti vadovais ne tik dėl tokio mentaliteto, kuris nekvepia Skandinavija, bet dar ir dėl provincialumo.
Estai nemėgsta turėti neinvestincinių skolų. Jei kažką skolinasi, tai apskaičiuoja, kad ta paskola atneštų didesnę naudą nei palūkanos. Dabar Estijos skola yra apie 8 proc., dauguma pinigų buvo išleista investinciniams projektams, kurie neša pelną. Lietuvos skola – apie 45 proc BVP, didžioji dauguma pinigų buvo išleista valgymui ir fejerverkams. Girdėjau, kad Lietuva per metus išleidžia apie 400 mln. eurų tik palūkanoms, kurių daugumai kreditas neatnešė jokio pelno. Čia iracionalumo chrestomatija. Estai neiškentė ir pavadino lietuvius kvailiais. Taip buvo.
Dabar man estas taip pareiškė, mes tiesiog koncentruojemės į Šiaurę, kad išvengtume intrigų su lietuviais. Taip, kaip lietuviai iracionaliai elgiasi, estus varo į neviltį. Tuomet jie mus pavadina negražiai. Dėl to lietuviai pyksta. Tiesiog mes per daug skirtingi, vieni skandinavai, o kiti slavai pagal temperamentą ir mentalitetą. Lietuviai, palyginti su estais, nesilaiko taisyklių ir nežiūri į ženklus. Estų nuomone, kuo mažiau reikalų su lietuviais, tuo mažiau intrigų. Atsimenu, man dėstytoja pasakojo, kad kai sovietiniais metais buvo minimas VU įkūrimo jubiliejus, buvo skirta solidi pinigų suma sukakčiai paminėti. Už tuos pinigus buvo švenčiama, šokama ir dainuojama. Aišku, kaip suprantu, ir tų laikų fejerverkai.
Jei kyla klausimas, kodėl Vilniaus senamiestis niokojamas ir nuolat iškyla modernūs šlykštūs pastatai senamiestyje, kurį mes kūrėme beveik 700 metų, tai inžinieriai kalba puse lūpų, kad Vilniuje veikai statybų mafija. Su jais tame klane susiję ir miesto architektai. Ten jokių vertybių. Svarbu suniokoti Lietuvos paveldą, bet už tai paimti į kišenę. Pastaba: su estais lengviau dirbti, jokių „padkolkių“, intrigų, racionali tvarka, no „nonsence“. Viskas koncentruotai, efektyviai, šaltas protas. Ką dar pastebėjau pas estus, tai, kad jie skuba sumokėti sąskaitą, kai lietuviai dažnai tempia iki paskutinės minutės. Jie taip pat skuba dosniai atsilyginti už gerai atliktą darbą, kai lietuvis nudirbs paskutinę odą ir mokės minimalią algą dar bambėdamas, kad ukrainiečiui būtų reikėję sumokėti dar mažiau.

pagaliau išdrįso viešai pasakyt šiaip jau visiems besigaudantiems istorijoje senai žinomą faktą - lietuviai yra slavai

"pagaliau išdrįso viešai pasakyt šiaip jau visiems besigaudantiems istorijoje senai žinomą faktą - lietuviai yra slavai"

O turetu but kitaip, tiek laiko pragyvenus tarp dvieju slavu - lenko ir ruso ? Ir dar vienas slavas (lenkas) tvirtina kad jis geresnis uz kita slava (rusa), ir reikia butent jo klausyt Klounu krastas.

"Girdėjau, kad Lietuva per metus išleidžia apie 400 mln. eurų tik palūkanoms, kurių daugumai kreditas neatnešė jokio pelno. Čia iracionalumo chrestomatija. Estai neiškentė ir pavadino lietuvius kvailiais."

Tie kur sitas skolas uzkrove visai valstybei ant kupros, nera kvailiai. Jiems tiesiog px. Uztat jie protingi del savo shkuros.

Skolos ir BVP santykiai (grubiai):
Estija: valstybės 10%, namų ūkių 40%, įmonių 85%. Iš viso 135%
Lietuva: valstybės 35%, namų ūkių 25%, įmonių 45%. Iš viso 105%


Kas svarbiau: skolintis, kad gauti pelno ar skolintis ir išlaidauti, kad neleisti badauti pensininkams ir viešojo sektoriaus darbuotojams?

dej deja..mes esame vis dėl to rusai, tik kalba kitokia. Latviai irgi rusai. O estai yra suomiai.

"Kas svarbiau"

Ne kas svarbiau, o geriau sakyk kad LT buvo priversta prisiskolint nes butu krantai ateje.

O del Estijos namu ukiu ir imoniu skolu - taigi jie pagal normalu kapitalistini amerikoniska modeli gyvena. Daugiau paskolu fiziniams-juridiniams tai viskas sukasi. Daugiau paskolu valstybei uz neprotingas palukanas ant pravalgymo - didejantys mokesciai visiems.

Gi ne karta irodinejot kad Amerikoje yra viskas gerai, kurios ekonomika yra viena didele skola. O visokie ten rusai kurie beveik nesiskolina ir turi teigiama prekybos balansa, tai sedi shude. Ir tas yra dalinai tiesa, nes paskolos lieja pinigus i eko, kurie veikia kaip tepalas varikliui.

Tai apsispreskit beretiniai su kuom einat, ar su amerikonais ar su rusais. Panashu kad LT pasirinkus viena is shudiniausiu modeliu - valstybines paskolos ant pravalgymo, o fiziniams-juridiniams bankai laiko uzspaude arba duoda visiskai chujovomis salygomis, kad geriau iskarto pasikart, nei imt tokia paskola.

Vnz vidus kaip pas rusus, o isore kaip pas amerikonus, tik kad ant pravalgymo

"Slavai" - tai tik kalba. Viskuo kitu slavai labai skirtingi. Netgi priešiški. Dar visai neseniai slavai žudė slavus Balkanuose su tokia neapykanta, kad toliau nėra kur. Karo nusikaltėlių ten ne vienas ir ne du.

Bet šiaip žinoma straipsnio autorius teisus. Lietuviai - tai tie patys rusai, tik "kitos rūšies". Skiriasi kalba, bet ne mentalitetu. Todėl ir šitam forume pilna rusų pasaulį ginančių "kovotojų", nes tas pasaulis jiems brangus ir savas.

... gal gerai tik, kad pačius lietuvius tas mūsų rusiškas mentalitetas nervina ( tokių straipsnių daug). Gal su laiku pasikeisim ?

Beveik visi slavai buvo papuole po sovietiniu bloku ir visi jie turi panashumu. Neveltui youtube pilna memu su 'slav', 'slavs', kuriuose ne tik rusai, bet ir lenkai, ir cekai ir kas tik nori. Gali cia giedot lenke savo giesmes.

ispustas burbulas ta estijos sekmes istorija,
pasiseke su vakarietisko tipo kaimynais ir tiek,kurie ir patempe uz ausu estus,

o kas liecia ju neva didelias algas, tai ju ir islaidos didesnes


Grynasis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (pakoreguotas pagal pragyvenimo išlaidas) :
estu 2005 doleriu
musu 1912 doleriu

https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_European_countries_by_average_wage

Kad neleisti badauti reikia UŽSIAUGINTI MAISTO LIETUVOJE tiek, kiek reikia žmonėms pavalgyti.

Pinigai bado problemos Lietuvoje ne tik kad nesprendžia, bet varo į dar didesnį badą.

Pažiūrėkite į Venesuelą. Pinigų gali Venesuela kaip ir kiekviena valstybė atsispausdinti ar pasiskolinti, bet pinigai maisto pakankamumo neužtikrina. Pinigai, skolos veda į dar didesnį badą.

Negi visi esate visiškai nesusivokiantys? Apsauga nuo bado yra maisto auginimas. Jei karai bei visokios "laisvės kovos ir revoliucijos" pažeidžia maisto auginimo procesus - ateina badas ir badmetis.
Šitą ir turim Lietuvoje. Lietuva sugriovė tarybines 1975 - 1988 metų Maisto auginimo ir aprūpinimo būstais TSRS valstybines planavimo sistemas ir pasipylė Lietuvoje badaujantys ir benamiai.

Pasiskaitykite spaudą - vien per vieną šaltesnę naktį kiek badaujančioje benamių Lietuvoje sušalo mirtinai ar nušalo kojas iki amputavimo .

--------------------------------

Planinis valstybiniu mąstu maisto auginimas išsprendžia bado problemą bet kurioje šalyje.
Jei žinoma, kiek žmonių ir šunų Lietuvoje gyvena, tai tiesiog būtina suplanuoti reikiamo maisto užauginimą Lietuvoje šunims ir žmonėms.

Bent istorija pasidomėtum, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos planinės ekonomikos rezultatais, Kinijos situacija valdant Mao, ar kolūkiečio Lukašenkos valdomos Baltarusijos žemės ūkio rezultatus palygintum su Lietuvos žemės ūkio rezultatais.
Bet tau tai akivaizdžiai per sudėtinga.

Valstybių skolos (Sovereign debt) yra tvaresnės už privataus sektoriaus. Taip pat ir pigesnės. Pasakos apie aukštas palūkanas. Šiuo metu visos LT valstybės skolos svertinė palūkanų norma apie 2% metinių. Lygiai tiek pat kiek greituose kredituose. Tik per mėnesį.