Į antrinę rinką, skelbims išstatyti parduoti savo investicijas, galima išstatyti automatiškai pagal pradelsimą. VIenu pardavimu parduoti negalima, nes nėra kolkas tokio pirkėjo. O jei parduosite su keliais proentais nuolaidos, tikėtina nupirks ir taip.

O gal yra kas virs metu jau investuoja i p2p ir galetu pasakyti kokie rezultatai? daug velavimu gavosi per metus? Briedis3 tavo zodziuose yra logikos, bet reikia ziureti konkreciai situacija, nes buna kad ima 300eur ir kur pajamu ir isipareigojimu santykis tik 10% tai nemanau kad cia max kiek jam duotu. Skirtingi variantai zodziu.

labai nedetalizuojant mintos 30%, PK 28%, estatte guru 12%. Estateguru tik paskutinius menesius pasipyle velavimai pries tai tik viena kabėjo kuri jau defaultino ir dabar varžytinėse.

Paskolų klubas pateikia visą savo paskolų portfelio statistiką "vintage" tipu pagal reitingus, kurioje matoma kokia paskolų dalis vėluoja iš 2016, 2017 metų, su laiku ši ataskaita darysis vis informatyvesnė:
"Paskolų statistika pagal metus" https://www.paskoluklubas.lt/statistika

Priminsiu, kad ši statistika rodo paskolas, ne investicijas, tad joje neatsispindi nei Užtikrinimo fondo, nei "buyback" įtaka.

Paskolų klubui tiek dėl teikiamos statistikos informatyvumo, tiek dėl išieškojimo eigos/atliekamų veiksmų, tai tikrai didžiulis didžiulis pliusas.

Klausimas "Paskolų klubui".

Kodėl paskolų statistikoje pagal metus dingo info :
1. grąžinta kredito dalis po sutarties nutraukimo;
2. apmokėta palūkanų po sutarties nutraukimo.

Cia velavimai , graza ar portfelio paskirstymas?

Ačiū už klausimą.
Todėl, kad programuojame atskirą išieškojimo ataskaitą ir tie duomenys bus naujoje ataskaitoje.

Neseniai pradėjau naudotis Paskolų klubu. Dar ne į viską įsikirtau. Turiu keletą pastabų ir klausimų.
1. Kartais paskolų ėmėjai, kad greičiau surinktų norimą sumą, savo skelbimuose ima kelti palūkanas. Prie žalios rodyklėlės privedus pelę, matosi ant kiek pakėlė. Kartais būna ir kokiais 4 proc.punktais. Bet štai ką pastebėjau – pakėlus palūkanas, neatvaizdauojama pasikeitusi mėnesinė įmoka, taip pat ir leistinas pajamų ir įsipareigojimų santykis. PK, manau kad šioje vietoje turėtų būti pataisymai. Nes kitaip yra klaidinami paskolų davėjai.
2. Paskolos gavėjo pajamos – Individuali veikla arba verslo liudijimas – veiklai prekyba, pirkimai – tiekimas. Pajamų patvirtinimas - pajamų mokesčio deklaracija. Klausimas toks – šiuo atveju PK atvaizduoja visas pajamas ar gryną pelną (t.y. pajamos minus prekių savikaina ir kitos sąnaudos)?
3. Jeigu gaunate informaciją apie paskolos gavėjo netvarias pajamas, ar negalėtumėte prie jo pajamų nurodyti apie jas kokią informacinio pobūdžio pastabą. Pavyzdžiui, kad per paskutinius vienus ar du metus turėjo dividendų, palūkanų, pašalpų, alimentų ar pan. Na sutikite, jei paskolos gavėjas nurodo pareigas direktorius su minimaliu atlyginimu, o pastabose būtų įrašas, kad pastoviai išsimoka dividendus, tai priimti sprendimą skolinti pinigus būtų daug lengviau.
4. Refinansavimas su R+, kai skolinamasi ne tik refinansuotis, bet dar ir papildomai. Kartais ta papildoma suma sudaro tiksliai nepasakysiu, bet kokius 90 proc. Ar tokiu atveju galėtumėte pažymeti, kokiu tikslu imama papildoma paskola?

PK,
o kas yra rodoma grafoje isskaiciuotas GPM, nes ten sumos yra tik vaiku saskaitose.

Palukanos priskiriamos A ir B klasems, jei esi ne LR rezidentas tai tu priskirtas A klasei ir GPM iškaičuojams iškart. Tai toi grafoje ir matoma kiek sumokėjai GPM.

Tai kad vaikai rezidentai. Ir rezidavimo anketos yra prie nustatymu paciame PK.
Juk vaiku saskaitu atidarymas ir yra del GPM 500 lengvatos, o cia iseina, kad ne tik kad GPM teks susimoketi bet ir nuskaiciuoja i prieki ..

DOnatas DB teisingai atsakė, GPM nuskaičiuojamas iš nerezidentų.
Atsiųskite užklausą į andrius@paskoluklubas.lt, pažiūrėsime, pagal "Citrix" negaliu nieko pasakyti.

Pk

Kaip su skolu išieškojimu iš asmenų, perkėlusių sąskaitas į kitą ES šalį. Ar realiai vyksta jis? Nes kaip suprantu tik danija ir uk yra labiausiai problematiškos. Ar apskritai visos es šalys? Kaip su fintech, tokiais kaip revoliut, N26 ir pan?

Dalinuosi savo mintimis apie investavimą į vartojimo kreditus ir NT įkeistas paskolas.
Jos gal kiek kontroversiškos ir tikrai ne visi su jomis sutiks, tad tikiuos, galėsime įdomiai padiskutuoti su visais norinčiais

https://www.vz.lt/rinkos/alternatyvios-investicijos/2019/01/20/vartojimo-kreditai-ir-paskolos-su-nt-ikeitimu-kasrizikingiau

Čia apie Legal Balance naują partnerystę. Legal balance su EOS turi išskirtinę sutartį dėl "cross-border" skolų išieškojimo. T.y. Legal Balance gauna išieškoti skolininkųb Lietuvoje ir Latvijoje skolas iš viso pasaulio, o Legal Balance per EOS Cross-border platformą perduoda lietuvių ir latvių įmonių ir asmenų skolas išieškojimui užsienio parteriams.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/vokieciuskolu-milzine-eos-group-zvalgosi-isigijimu-lietuvoje

PK

Bet neatsakėt į klausimą, ar yra jau pavykę išieskoti skolų iš ne Lietuvoje esančių sąskaitų? Ir kaip su Revolut, N26 ir pan platformomis?

Gal žinote ar N26 ar Revolut į PLAIS įtraukta?

Dėl PLAIS - aš tikslios info neturiu, bet mano žiniomis neįtraukta nei N26 nei Revolut. Kai Revolut pradės veiklą pagal bankinę licenciją - tada jie bus prie PLAIS ir visus skolininkus pasieksime.

Cross-border išieškojjimas jau prasidėjo gruodį. PK skolų dar neišieškojome, bet kitų skolų Legal balance jau keletą atgavo, t.y. sistema veikia. Metų viduryje amnau jau galėsime kažkokį raportą patiekti dėl PK skolų išieškojimo iš lietuvių emigravusių į užsienį.
Blogiausia situacija yra ta kai lietuvis slepia pinigus Revolute ar N26 ar panašioje įstaigoje neprisijungusioje prie PLAIS. Tada jo perduoti per cross-border negalime, nes jis randasi Lietuvoje, o antstolis nebūtinai pasiekia lėšas. Bet jei, skolininkas dirba, tai darbovietė turi išksiačiuoti ir pervesti antsotliui. Todėl visgi nors ir siaura problema , bet vistiek lieka tuo atveju kai skoininkas Lietuvoje, turi kažkokių lėšų mokėjimo įstaigose neprijungtose prie PLAIS, ir oficialių pajamų negauna.