Krizių (kaip ir burbulų) priežastis yra vienintelė - laisvos rinkos ekonomika, kuriai yra "įgimtas" cikliškumas. Tai suprato jau K.Marksas XIX amžiuje. Vienintelis būdas krizėms išvengti - laisvosios rinkos panaikinimas arba privačios nuosavybės "suvisuomeninimas". Kas iš to išėjo, patys žinote: visas "socialistinis" gyvenimas tapo viena ištisa krize, tiesa, kitokio pobūdžio.
Todėl vienintelis kelias išlaikant rinkos ekonomiką ir privačią nuosavybę, bandyti tas neišvengiamas ekonominių ciklų bangas "suglodinti". O tai reiškia viena: rinkos ribojimus, valstybių didesnį kišimąsi, kontrolę, su tuo susijusį biurokratizmą, korupciją ir t.t.
Neleisti pūstis burbulams tolygu riboti ekonomikos atsigavimą/kilimą. Tai yra visiška kvailystė - kai tik ekonomika ims atsigauti, visi akimirksniu užmirš bet kokius ribojimus ir visa gerkle rėks "go go go"......iki sekančios krizės, t.y. iki kito naujai išpūstų burbulų sprogimo..........................

P.S. Spekuliantai, sugebantys uždirbti ir iš rinkų kilimo, ir iš kritimo, turėtų būti patenkinti tokia "burbuline-krizine" rinkos ekonomika Ir kuo rinkų judesiai dažnesni, didesni bei staigesni, tuo mums geriau

Vėlgi diskusija susivedė į uždarą ratą: prie tokių krizių geresnės išeities nei didinti pinigų masę nėra (bent pasaulis kol kas nesugalvojo), bet tai veda į dar didesnes krizes ateityje. Nedidinant pinigų masės krizės būtų labai gilios ir ilgos, bet kiekviena tokiu būdu (pinigų masės didinimu) atmušta krizė ateityje grįžta/grįš su nauja jėga.
Vistik stebint šiuo metu vykstančius procesus, atsirado tam tikrų minčių.
Centriniai bankai pumpuoja į finansų sistemą didžiulius pinigus ir pastoviai prašo komercinių bankų atnaujinti realios eko kreditavimą. Deja tai nevyksta, nes komerciniai bankai atsimušinėja standartinėm frazėm apie išaugusias rizikas ir pan. Tuo pat metu šiemet stebime didelį vertybinių popierių šuolį be fundamentalaus pagrindo (pasaulio ekonomikų rezultatai nors kiek pagerėjo, bet tikrai dar prasti). Kas sukėlė euforiją biržose? Manau, kad augisss, virgism, Švyturys, sliux ir visi kiti šio forumo aktyvieji nebūtų pajėgę pakelt netgi OMXV ir Baltico į dabartines aukštumas per kelis mėnesius - abejoju ar turim tokio gylio kišenes. Bet jas gali turėti bankai ir jų valdomi fondai. Paskutinius mėnesius galėjome stebėti įdomią situaciją: vienodai paišė, ar biržos akciją atstovaujanti įmonė dirba į pliusą, ar kapitaliai į minusą - biržoje jos kotiruotės kilo. Pasižiūrėkit į paskutinius kelis mėnesius - didžiulį šuolį padarė beveik visi tickeriai, nesvarbu ar jie dirba su pelnu ar su nuostoliu. Iš kur tokie pinigai, kad sugeneruot šį šuolį? Kažkaip šviečia, kad būtent CB supumpuota pinigų masė nusėdo virtualiuose vp, o ne realioje ekonomikoje, kurios kreditavimas taip ir pasiliko labai žemam lygyje. Bent jau nesugalvoju kaip kitaip paaiškinti, kad pasaulio bankinė sistema metų pradžioje balansavusi ant kracho ribos dėl likvidumo problemų, staiga neiškiu būdu šitaip praturtėjo.

Grįžtant prie infliacijos/defliacijos - jei įmonės veiklos rezultatai krito vos ne kartais, realaus turto vertė sumažėjo, o akcijos kaina užaugo - kas tai, jei ne infliacija? Bet labai specifinė infliacija, palietusi tik virtualius vertybinius popierius. Tuo tarpu realūs apčiuopiami dalykai, kurie sąlygoja mūsų gyvenimo kokybę defliuoja, ekonomikoje recesija, bedarbystė muša rekordus pasauliniu mastu. Klausimas šio forumo "gudriesiems kurmiams" : iš kur dabartiniu metu galėjo atsirast tokie pinigai, kad šitaip pasaulio mastu užkelti biržas per grubiai pusmetį?
Vystydamas mintį pridėčiau, kad ne be reikalo po DD buvo atskirtos tradicinė ir investicinė bankininkystė. Mano manymu, kol tie patys bankai skirstys CB dalinamus pinigus ir užsiims vp spekuliacijom, problema gilės. Į vertybinių popierių rinką turėtų patekti "antrinės", t.y. jau uždirbtos sukuriant realų ekonominį efektą perteklinės lėšos. O komercinių bankų funkcija turėtų būti tik realios ekonomikos tiesioginis finansavimas ir jokių "žaidimų" vertybinių popierių rinkoje.

to indenas

tiek socializme, tiek ir kapitalizme pagrindinis veikėjas yra žmogus. tai nori pasakyti, kad žmogus, dirbdamas sau priima blogesnius sprendimus nei dirbdamas valstybei (t.y. niekam)?
protingi dėdės sako, kad ši krizė prasidėjo nuo būstų paskolų griūties. bet ar nt burbulą išpūte ne vyriausybės, skatinusios finansų institucijas paskolas dalinti kiekvienam negrui. pas mus buvo analogiška situacija - grąžino gpm už sumokėtas palūkanas.
valstybiniai ribojimai turi būti, bet turi būti protingi, o ne tokie kaip pvz., ES nustato minimalų prezervatyvo dydį.

obama pries kelias dienas is tribunos del tu rakietu lenkijoje ir kitose naujose nato (nestatys jau): mes radome geresniu budu kaip apginti amerika ir jos zmones. pagavot minti? issprudo netycia gal. kazin nebaigs kaip paksas.
kiti (ir is jankiu), dar neseniai giedoje kad reik skatinti vartojima, dabar gieda nemirksedami, kad reik sakatinti taupyma. sunku isivaizduoti alkoholika negerianti. cia galima vardinti be galo.
is kapitalizmo liko tik didelis pirst, greit tai bus istorijos vadoveliuos. dabar svarbiausia yra vartotojas, darbininkas prasiskolines, vaziujantis su mersu i darba, bet jis svarbiausias buvo ir prie komunistu. ir kad viska reiks uzbaigti dideliu bum, kaip 40-tais nera abejoniu. jau dabar liaudi nuteikineja kur tas bum bus.

Cia kas? Ne defliacine depresija?! Pateikiu pagr. saliu VKI (angliskai CPI)...

Japonija:

Release Date Actual Forecast Previous
Sep 29, 2009
-2.4% -2.3% -2.2%
Aug 27, 2009
-2.2% -2.1% -1.7%
Jul 30, 2009
-1.7% -1.6% -1.1%
Jun 25, 2009
-1.1% -1.1% -0.1%
May 28, 2009
-0.1% -0.1% -0.1%
Apr 30, 2009
-0.1% -0.2% 0.0%
Mar 26, 2009
0.0% 0.0% 0.0%

http://finance.yahoo.com/news/Japan-prices-tumble-at-record-apf-3221387579.html?x=0&sec=topStories&pos=2&asset=&ccode=

Vokietija:

Release Date Actual Forecast Previous
Sep 27, 2009
-0.4% -0.2% 0.2%
Aug 27, 2009
0.2% 0.0% 0.0%
Jul 29, 2009
-0.1% 0.2% 0.4%
Jun 26, 2009
0.4% 0.1% -0.1%
May 27, 2009
-0.1% 0.1% 0.0%
Apr 28, 2009
0.0% 0.1% -0.1%
Mar 27, 2009
-0.1% 0.1% 0.6%

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601100&sid=a3v1MqRCDu8M

ES

Release Date Actual Forecast Previous
Sep 31, 2009
???? -0.2% -0.2%
Aug 31, 2009
-0.2% -0.4% -0.7%
Jul 31, 2009
-0.6% -0.4% -0.1%
Jun 30, 2009
-0.1% -0.2% 0.0%
May 29, 2009
0.0% 0.2% 0.6%
Apr 30, 2009
0.6% 0.7% 0.6%
Mar 31, 2009
0.6% 0.7% 1.2%

Apie Japoniją pasiskaityk čia. Pamatysi, kad jie taikė lygiai tas pačias stimuliavimo priemones ir tai nepadėjo išvengti ilgalaikės depresijos. Užtai valstybės skola užaugo iki 170% BVP.

Priedo maža paslaptis, kad JAV indeksai išreikšti auksu ir kitais commodity krenta jau nuo 2000-ųjų metų. Visos fiskalinės priemonės kol kas nesugebėjo to sustabdyti.

Учитывая плачевную финансовую ситуацию Федеральной корпорации страхования вкладов, FDIC, она может пойти на беспрецедентный шаг и потребовать от банков предоплату взносов за 3 года на сумму около $36 млрд.
Ir primeskyt kaip tai paveiks dar mokių bankų likvidumą ir kreditavimo apimtis...

36 mlrd.? Čia tik gėlytės lyginant su tuo, kokie nuostoliai dar laukia NT sektoriuje. Jei tikėti šio straipsnio autoriaus skaičiavimais, vien tik gyvenamo būsto sektoriuje bankams dar reikės suvirškint ~1 trilijoną nuostolių

Mėgstu patikrinti skelbiamą informaciją. Šį karta gavau nevisai tokį patį rezultatą, koks pateikiamas tavo grafike. Jei vertintume ketvirtinius arba mėnesinius pokyčius - nieko neįprasto nepastebėtume. Todėl tai vertinčiau labiau kaip bandymą pradinės informacijos pateikimo būdą pritempti prie pageidaujamų išvadų.



Duomenų šaltinis: http://www.federalreserve.gov/releases/h6/hist/h6hist1.txt

O kiek M1 tuo metu padidejo? Oi kaip negrazu atrinkineti duomenis tinkamus "irodyti" savo teiginiams

hmm, o kodel taip akcentuoji tik M1?! Juk M2 savyje apima ir M1...taip, kad nevarykit cia, gerai? Prie knygu geriau marsh

Be abejo, kad apima. Bet skolinimui "generuoti" naudojama M1.

Skolinimui generuoti, infliacijos/defliacijos vertinimui nauduojama būtent M2 or higher.
M1 didėja dėl baimės kad bankeliai užluž ir depozitų nergąžins... Cashinasi chebra ir tiek.
M2: Equals M1 + savings deposits, time deposits less than $100,000 and money market deposit accounts for individuals. M2 represents money and "close substitutes" for money.[13] M2 is a broader classification of money than M1. Economists use M2 when looking to quantify the amount of money in circulation and trying to explain different economic monetary conditions. M2 is a key economic indicator used to forecast inflation.
Or deflation...

VZ.lt straipsnio komentaruose yra labai paprasta,bet manau labai tiksli apibendrinanti mintis "manau problemos daug gilesnės. Turim dvi ekonomikas :
tikrają - kurioje kažkas gaminama, kuriama, parduodama ir pan.
virtualią - kurioje dabar sukasi didžioji dalis pinigų, ji vadinama birža ar dar kaip.
Senu senovej tai buvo viena ekonomika, veliau jos kazkur issiskyre ir dabar niekur ir niekaip nesusitinka. Tai vat kol jos nesusitiks turesim tik daug kalbu".

p.s. komentara parase rimtas. ar tik cia ne sio forumo ew ekspertas/big trader?

newbie
Senbuvis

Vystydamas mintį pridėčiau, kad ne be reikalo po DD buvo atskirtos tradicinė ir investicinė bankininkystė. Mano manymu, kol tie patys bankai skirstys CB dalinamus pinigus ir užsiims vp spekuliacijom, problema gilės. Į vertybinių popierių rinką turėtų patekti "antrinės", t.y. jau uždirbtos sukuriant realų ekonominį efektą perteklinės lėšos. O komercinių bankų funkcija turėtų būti tik realios ekonomikos tiesioginis finansavimas ir jokių "žaidimų" vertybinių popierių rinkoje.

Gelbėjant "to big to fail" bankus socializmas kuriamas ne iš to galo. Kai yra "to big to fail" bankų, kitoje pusėje atsiduria "to small to exist" bankai. Jie pamažu bankrutuoja. O kas užima jų vietą rinkoje? Tie didieji. Ir jie toliau pučiasi ir ateityje kels vis didesnę grėsmę ir turės dar didesnę įtaką. Norint, kad sistema išsivalytų, reikia tų didžiųjų turtą išdalyti mažesniems, kurie sugeba pelningai dirbti ir kurių balansai neužteršti visokiu neaiškiu turtu. O kontrolės institucijos turėtų rūpintis, kad neatsirastų "to big to fail" bankų. Bankai dirbs atsakingiau, kai žinos, kad niekas jų už ausų netrauks. Tačiau iš esamos situacijos matyti, kad būtent tie didieji ir priima visus esminius sprendimus ir savęs skriausti nelinkę. Natūralu, juk jie turi daugiausia pinigų . Įdomu, kam apskritai reikalingos vyriausybės ir prezidentai. Tegu pasiskelbia, kad atlieka tik reprezentacinę funkciją, kaip kad Anglijos karalienė, o visais esminiais klausimais kreiptis į bankus. Kodėl G20 ir panašiuose susitikimuose nepriimama esminių sprendimų? Nes suvažiavę valstybių vadovai atlieka tik reprezentacinę funkciją, o didesnių įgaliojimų neturi.

Manau, kad sąvoka demokratija jau seniai su realybe teturi tiek bendra, kiek Prisikėlimo partija su prisikėlimu . Esamą santvarką reikėtų vadinti bankokratija ir nemėtyti lėšų demokratijos formalumams: rinkimams, parlamentų darbui ir t. t. Vien JAV prezidento rinkimų kampanija kiek laiko trunka!
Pas mus irgi yra bankokratijos požymių: prezidentai ir premjerai vis keičiasi, Seimo pirmininkai iš posto išmetami pirma pasitaikiusia progra, o Šarkinas kaip dirbo taip dirba. Euras neįvestas, užsienio bankai ką nori, tą daro, bet jo pakeitimo klausimo niekas net nekelia. Štai kur tikroji valdžia.

Teisingai pastebejai, Centaspocento. Šarkinas kaip dirbo taip dirba, net algą susimažino.
Yra realus pasaulis ir yra virtualus pasaulis. Klaunai atlieka savo misiją, jie reikalingi sistemai.

TVF padidino 2010 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozes

http://www.traders.lt/page.php?id=8264

http://www.lrytas.lt/-12546652051252643360-kriz%C4%97s-lietuvoje-prie%C5%BEastys-ir-pamokos-ar-ko-nors-i%C5%A1mokome.htm

Ištraukos:

Kodėl, jūsų manymu, Lenkija nepatiria panašios krizės? Ten nėra nieko panašaus į tą ekonomikos nuosmukį, kurį išgyvename mes.

A.Butkevičius: Manau, kad yra kelios priežastys. Ten į nekilnojamojo turto rinką atėjo mažiau pinigų. Lietuvoje nuo 2004 iki 2008 metų pinigų importas išaugo 2,9 karto, tuo tarpu BVP per tą patį laipkotarpį padidėjo tik 28 procentais.

A.Kubilius: Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos valstybės judėjo link ekonomikos perkaitimo ir pirmą kartą tokios nuomonės pasirodė 2006 metais.

Kiaulė: Įdomų 2005 lrytą neseniai skaičiau. Kaip bankai įkeičiamo turto vertę mažina, kad užstatas būtų didesnis imant paskolą nuosavam NT. Ir tą garantuoja įvertintojas ( savo lėšom). Taigi viską bankai žinojo, apsidraudė jau 2005 ir su AMB chebra laimingai skaičiavo didėjantį BVP. Laimėtojai tokiu atveju - valstybė su gautais pvm irtt., rangovai, statybininkai, bankai, importuotojai, transportininkai... Looseriai - kas ėmė paskolas ir nespėjo jų išmokėti. Ir dar neseniai prisipažino, kad nenorėjo gąsdinti liaudies, todėl apie ateinančią krizę nekalbėjo nors matė. Bliat kas per melagiai tie politikai...

A.Kubilius: Padarius paprastą analizę, matome, kad labiausiai ES kenčia tos valstybės, kurios naudoja valiutų valdybos modelį. Neturėjimas savos pinigų politikos, galbūt ir centrinių bankų vaidmens mažėjimas atvedė į situaciją, kuomet visos šios vastybės patiria gilesnį ekonomikos nuosmukį.

Kiaulė: Aha. Tai Kubilas su Butkevičiumi vienodai sutinka kad jei turėtume savo CB, nebūtume priklausomi nuo importo taip ekonomika leistųsi sklandžiau, sakykime taip kaip anglijoje. O dabar ką 10 000 000 000 skolinsimės? Šaunūs planai.

A.Butkevičius: Dėl klaidų pripažinimo būtų labai sudėtinga atsakyti vienu sakiniu. Stebiu ką kalba ir rašo užsienio ekspertai ir ekonomistai apie tai, kas atsitiko Baltijos vastybėse.
Išvados maždaug tokios - Baltijos valstybės buvo labai atviros ir į jas nevaržomai plūdo pinigai iš patronuojančių užsienio bankų. Kaip galima buvo valdyti šį procesą? Pirmiausiai, Lietuvos centrinis bankas galėjo padidinti komercinių bankų privalomąsias atsargas. Kita priemonė - suteikiant būsto paskolas iš gyventojų reikėjo reikalauti didesnio savojo įnašo - maždaug 30 proc. perkamo būsto vertės.

Kiaulė: Vot bliamba - o pats tai tikėjosi kad pranesiot... pats matyt turto 2006 -- 2008 nepirko

Dar iš Delfio:

Buvęs socialdemokratų Vyriausybės finansų ministras Rimantas Šadžius šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje pripažino, kad apie artėjančią krizę nutylėjo sąmoningai. Pasak politiko, taip elgtasi norint išlaikyti stabilius gyventojų pasitikėjimo reitingus bei bijant, kad po kalbų apie krizę skolinimasis užsienio rinkose pabrangs iki neįsivaizduojamų aukštumų.

Savo kalbos pabaigoje R. Šadžius parbilo ir apie tai, ar teisingai pasielgė tuometinė valdžia, neprabilusi apie mūsų šalies ir viso pasaulio laukiančią ekonominę krizę. Politikas pripažino, kad visa informacija išties rodė artėjančius sunkumus, tačiau nuspręsta tylėti bei negąsdinti žmonių.

„Manau, metai praėjo, dabar galima atskleisti šitą paslaptį. Iš tikrųjų ta informacija buvo“, - pripažino R. Šadžius.

Buvęs ministras sako, kad tuometinis neformalus opozicijos lyderis, dabartinis premjeras Andrius Kubilius nuolat skatindavo pranešti tautai, kas laukia Lietuvos ekonomikos, bet esą krizę jis įsivaizdavo tik kaip 17 proc. pasieksiančią infliaciją

„Dabartinis premjeras mus visą laiką skatino: „Jūs pasakykit, kad ateina blogi laikai. Jūs pasakykit tautai, kad iš tikrųjų artėja krizė“. Kaip suvokė A. Kubilius šitą krizę? Man ne vieną kartą teko su juo diskutuoti. Jis sako, mes atsiliekam nuo Latvijos, pas mus rudenį-gruodžio mėnesį bus infliacija 17 proc. Buvo toks suvokimas“, - teigė politikas.

Tačiau R. Šadžius sako, jog tuometinė valdžia pasirinko kitokį elgsenos būdą ir apie artėjančią krizė nutylėjo: „Įsivaizduokite, jeigu premjeras ar finansų ministras būtų pasakęs, kad mes numatom labai didelius sunkumus Lietuvos ūkiui. Kas tada būtų įvykę, kas darytųsi pasaulio rinkose ir už kiek mes skolintumėmės biudžeto deficitui dengti?!“.