Pieną vežti uždraudė rusai . Tai yra pasekmė , o ne Lietuvių valstybės noras nubausti rusus neduodant pieno. Primenu ,kad dar iki visų Ukrainų ir Gruzijų, rusai užsuko naftos vamzdį Lietuvai amžinam remontui , nors oficialiai tarp šalių santykiai buvo draugiški. Tu maišai kas kam taiko sankcijas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mykolas Aleliūnas klausia: “.Kodėl tokį didelį pelną turinti įmonė didina tarifus?” Į šį klausimą bandė atsakyti “Lietuvos Telekomo” generalinis direktorius Gediminas Pangonis, kuris teigė, jog didesnis pelnas reikalingas, nes reikia keisti senas technologijas.

Tu teisus, su analfabetu geriau nesiginčysiu, nes kiti nepastebės dar skirtumo ir mane prie tokių priskirs.

klausimas kodėl uždraudė? kodėl vamzdis užrudyjo?
mano akimis atsakymas:
nes garsiai lojo. nes priėmė ne kokį politinį sprendimą.
ir taip galima žaisti be galo.
O kodėl lojo, o kodėl priėmė tokį sprendimą?
nes - taip pasakė senukas, nes taip pasakė senukas (čia tik pavyzdys)
o kodėl jis taip pasakė?
nes rusai puola, nes rusai puola?
o kodėl rusai puola?
nes jau buvo užpuolę ir 50 metų tratino.
o kodėl buvo užpuolę ir tratino?
nes pasidalino su vokiečiais, nes Amerika nepadėjo nors žadėjo.


Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. štai ir viskas. pasidomėkite ką daro vokiečiai. Jie steigia rusijoje pieno perdirbimo gamyklas ir ten gamina "jau vietinę" produkciją.
o dar vieną esminę mintį paboldinau ir pabraukiau... žadėjo, bet nepadėjo...tai ar LT mokosi iš istorijos klaidų?

Genialus argumentas, ĮRODANTIS, kad Telekomas buvo parduotas už kapeikas, o valstybė daug į jį investavo. Stop diskusijai. Su paralelinio pasaulio balsais nebendrauju

O žaliavinį pieną iš Vokietijos vežasi?

Beje, Latviai, italai, portugalai, ir dar n ES valstybių nelojo, bet irgi juos uždraudė, oi, o kodėl?

beda ta kad kremliniai i mazas salis ziuri ne kaip i galimas partneres, o tik kaip i potencialias subinlaizes,jei neva nelaizai man vadinasi laizai jiems,is to ir gauname inoringo tupo ruskiu milzino kaprizus pries mus,gi civilizuotos(dideles ar mazos) salys ziuri i mazas salis ir visas likuses is pozicijos - biznis yra biznis

ir pelnas turbūt rusų kišenėse nusėda ir rusai labai verkia matyt, nes jiems papildomas darbo vietas sukūrė...


http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lietuvos-ir-rusijos-prekybiniai-rysiai-yra-perspektyvu-662-697729

šalys, aktyviausiai palaikančios sankcijų politiką Rusijai, apsiskaičiavo...nes

taip kad kas belieka, kaip tik garsiai loti, be jokios toliaregiškos vizijos. Imho kaip rašoma straipsnyje, sankcijos amžinai nesitęs. Gamintas produktas bus žinomas vietiniui pirkėjui ir jam visiškai vienodai, ar jis rasijoj ar vakietijoj pagamintas, jis perka praduktą. A lietuviai tai ui kap sunkiai lys...

beje visai logiška seka:
senukas nemato vėliavėlės po mano nicku: išvada senukui reikia akinius nešioti, bet jis jų nenešioja.
nenešioja, nes akiniai nesilaiko ant nosies:išvada, neturi ausų
neturi ausų :išvada galvoje nėra mazgo (smegenų), kuris surištas tarpusavy ausis laikytų
Neturi smegenų:išvada tai paskutinis mano atsakymas šiandien analfabetikui. ;)
geros dienos jums senuk.

Ta tema straipsnis:
Po teatrališko premjero Rolando Pakso atsistatydinimo ir emocionalaus kreipimosi į Lietuvos žmones 1999 metais prasidėjo radikalios „Mažeikių naftos“ privatizavimo kritikos banga. „Williams“ kompanija daugeliui Lietuvos žmonių tapo keiksmažodžiu, o sutartį su šia bendrove rėmusios Tėvynės sąjungos reitingai gerokai smuko. Kita vertus, šiandien „Mažeikių nafta", dirbanti pagal 1999 m. pasirašytą sutartį su „Williams", veikia pelningai, jos akcijos kyla, liovėsi ekonomistų kaltinimai dėl didžiulių Lietuvos nuostolių. Tuo tarpu politinės aistros vis dar verda, R. Paksas daugumoje savo kalbų tvirtino, jog prieš jį sukilo tie, kurie „į Lietuvą atvedė „Williams“. Savo nuomonę apie „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją paprašėme išdėstyti politikos analitiką Kęstutį Škiudą, kuris įdėmiai tyrinėja įvairius šios skandalą sukėlusios privatizacijos aspektus.


Sutartis su „Williams“ smarkiai pakenkė konservatorių politiniam įvaizdžiui. Tuometinė opozicija ir didžioji dalis žiniasklaidos kritikavo Tėvynės sąjungą, kad ji pasirašė abejotiną „Mažeikių naftos” pardavimo sutartį. Jūsų požiūriu, ar tikrai tai buvo abejotina privatizacija? Ar tikrai reikėjo „Mažeikių naftą“ privatizuoti?

Ne vienas politikas iš „Mažeikių naftos” istorijos susikrovė politinį kapitalą, ja R. Paksas nuosekliai naudojosi ir Prezidento rinkimų kovoje. Praktiškai kiekvienas Lietuvos gyventojas turi savo nuomonę dėl šios privatizacijos, deja, dažniausiai gandų daug daugiau nei faktų. Atrodo, jog kai kuriems politikams naudinga manipuliuoti gandais.

Štai didelė dalis žmonių yra įsitikinę, kad „Mažeikių naftos” koncerno pardavimo sutartis yra žalinga Lietuvai. Bet jei paklaustume kodėl, – vargu ar daug kas galėtų paaiškinti. Tuo tarpu faktas yra tas, kad šiandien „Mažeikių naftos” koncernas dirba pelningai. Per metus į biudžetą jis sumoka beveik du milijardus litų įvairiausių mokesčių. Praėjusiais metais koncernas taip pat dirbo pelningai, ir jis veikia pagal tą pačią sutartį, kuri buvo pasirašyta su amerikiečių bendrove „Williams”. Iš tiesų anksčiau, ir iki privatizavimo, ir po jo, kelerius metus koncernas patirdavo nuostolių. Kas atsitiko, kodėl koncernas staiga ėmė dirbti pelningai, nors sutarties sąlygos nepasikeitė? Pagrindine priežastis, mano galva, yra ta, kad tiek naftos terminalui, tiek naftos perdirbimo įmonei pastaruoju metu netrūksta žaliavos. Palankiai susiklosto ir padėtis tarptautinėse rinkose, gerokai išaugo pelnas už naftos perdirbimą. Pernai tokia situacija susiklostė pirmą kartą po daugelio metų pertraukos.


Jūsų nuomone, kas būtų atsitikę, jei „Mažeikių naftos” koncernas nebūtų buvęs privatizuotas?

Svarbiausias dalykas, kurį šiuo atveju reikia prisiminti, yra tai, kad, prieš privatizuojant 1998 metais, į „Mažeikių naftos” koncerną buvo įjungta „Mažeikių naftos” perdirbimo gamykla su Būtingės terminalu bei Biržų naftotiekiu. Tokiu būdu „Mažeikių naftos” koncernas perėmė visas Būtingės terminalo statybos skolas.

Tokių paskolų terminalo statybai valstybės vardu buvo paimta daugiau kaip 1 mlrd. litų. Po to „Mažeikių naftos” koncernui ypač ėmė stigti apyvartinių lėšų (1999 m. pradžioje trūko apie 700 mln. litų), nes jos buvo panaudotos naftos terminalo statybai, o paskolų gauti darėsi vis sunkiau. Pagal visus finansinius rodiklius iš esmės tai jau buvo bankrutavusi bendrovė, ji laikėsi tik valstybės suteikiamų naujų paskolų dėka. O valstybės garantuotų arba suteiktų paskolų bei įmonei duotų valstybės garantijų suma buvo jau daugiau kaip milijardas litų.

Tik matant tikrą, nepagražintą “Mažeikių naftos” tuometinę padėtį, galima paaiškinti sandorio su „Williams" esmę. Tai nebuvo įprastas privatizavimo sandoris, nes, kaip minėta, bendrovė jau buvo bankrutavusi. Tai buvo „Mažeikių naftos” gelbėjimo kartu su amerikiečiais sandoris. Buvo tikimasi, kad gera amerikiečių vadyba išnaikins vagystes, užtikrins nenutrūkstamą naftos tiekimą ir naftos gaminių pardavimus, pelningą įmonės darbą. Valstybei vien savo jėgomis tai padaryti buvo labai sunku.

Reikia pažymėti, kad pagal 1999 m. sutartį į „Mažeikių naftą” valstybė neįdėjo nė vieno lito iš biudžeto. Be anksčiau suteiktų paskolų, Vyriausybė „Mažeikių naftai” dar papildomai paskolino (perskolino) apie 600 mln. litų. Įskaičiuojant anksčiau “Mažeikių naftai” suteiktas paskolas, bendra sutartyje minima paskola sudarė beveik 1,3 mlrd. litų. Tokia pat 600 mln. litų suma (300 mln. litų paskola ir 300 mln. litų už įsigytas akcijas) „Mažeikių naftos” apyvartinį kapitalą papildė „Williams". Tokiu būdu “Mažeikių naftos” bendrovė atstatė savo finansinius rodiklius, galėjo pradėti normaliai dirbti, pirkti naftą ir grąžinti Būtingės naftos statybos skolas.

Sąmoningai pateikiu skaičius, nes yra labai daug keistų interpretacijų bei neretai neatsakingai kartojamas gandas, kad „Williams“ nuskurdino Lietuvą.

Jeigu sutartis nebūtų buvusi pasirašyta, visas mano minėtus įdėjimus turėjo padaryti viena Vyriausybė (pabrėžtina - ne paskolinti, bet būtent – įdėti). Šalia to, 1999 metų pabaigoje, valstybėje siaučiant finansų krizei, iš kažkur dar būtų reikėję paimti daugiau kaip ketvirtį milijardo litų „Mažeikių naftai” suteiktų paskolų, o 2000 m. – dar antra tiek. Valstybės biudžetas tuo metu nebuvo surenkamas, skolinimosi palūkanos augo kaip ant mielių. Nacionalinis ir Sodros biudžetai 1999 m. rudenį nesirinko daugiau kaip 1,5 mlrd. litų.

Neabejotinai galima teigti, kad tuomet valstybę nuo artėjančio bankroto ir lito devalvavimo išgelbėjo du dalykai: sutarties su „Williams" pasirašymas ir biudžeto išlaidų apkarpymas. Tai leido grąžinti Būtingės naftos terminalo statybos skolą ir subalansuoti pinigų srautus valstybėje. Biudžeto reikmėms vėl tapo įmanoma skolintis finansų rinkose.

Jei tokie žingsniai būtų buvę padaryti anksčiau, būtų buvę daug mažiau sukrėtimų, tuomet išgyventa krizė nebūtų buvusi tokia gili. Atsakomybė dėl to krenta premjerui R. Paksui. Jis pabėgo nuo sunkių sprendimų ir įklampino valstybę į dar sunkesnę duobę. Tokio elgesio valstybės krizės metu negalima vadinti kitaip nei išdavyste. Neatmestina galimybė, kad jau tuomet jis nebuvo laisvas rinktis, nes jau tada galėjo būti priklausomas nuo rusiškų įtakų bei LUKoil‘o pinigų.


Tačiau kalbama, kad sutartis dėl „Mažeikių naftos" privatizavimo leido amerikiečiams iš Lietuvos išvežti milijardus litų. Ar tai tiesa?

Jei kalbame apie amerikiečių išvežtus pinigus, tai tokiais iš dalies galima laikyti tik „Williams" gautą valdymo mokestį. Valstybės kontrolės metu yra apskaičiuota, kad iš viso amerikiečiams už „Mažeikių naftos" valdymą per dvejus su puse metų sumokėta apie 141 mln. litų. Tai išties nemaži pinigai net tokiai bendrovei kaip „Mažeikių nafta”. Valdymo mokestis galėjo būti gerokai mažesnis, jeigu būtų laikomasi nuostatų, kurios buvo sutartos iki R. Paksui tampant premjeru ir E. Maldeikiui perimant vadovavimą deryboms. Mūsų skaičiavimais, pagal ankstesnį susitarimą valdymo mokestis būtų priklausęs nuo perdirbamos bei perkrautos naftos ir būtų buvęs apie 100 mln. litų mažesnis. Vadinasi, tiek būtų buvę mažesni ir bendrovės per tą laiką patirti nuostoliai.

Po E. Maldeikio “patobulinimų” valdymo mokestis tapo nepriklausomas nei nuo valdymo kokybės, nei nuo finansinių bendrovės rodiklių.

Beje, tai toli gražu ne vienintelis R. Pakso valdymo laikotarpiu valstybei padarytas nenaudingas sprendimas. Nesinori galvoti, kad tai buvo daroma sąmoningai, tarsi jau iš anksto žinant, jog sutartis nebus pasirašyta ir reikia kuo daugiau tokių “patobulinimų”, parodančių, kokia ta sutartis bloga.

Įdomu, kad dar rugsėjo mėnesį R. Paksas teigė nematąs didesnių sutarties blogybių. Jis tvirtino, kad sutartis yra “priimtina abiem pusėms ir artimiausiu metu bus pasirašyta”. Kas atsitiko per paskutinį mėnesį, kad sutartis staiga tapo pražūtinga ir nebepakeliama Lietuvai, dėl kurios nukentėtų “vaikų mokslas”, “tėvų sveikata”, imtume stokoti “kasdienės duonos” (kabutėse - citatos iš garsiosios R. Pakso kalbos)?


Ką turėjo galvoje generalinis prokuroras A. Klimavičius, sakydamas, kad valstybė dėl 1999 m. pasirašytos sutarties patyrė 1,3 mlrd. litų žalą?

Generalinė prokuratūra tokiais kaltinimais jau nebesišvaisto. Tai išties labai neatsakingos kalbos arba atviras politikavimas. Niekam ne paslaptis, kad šia byla kai kurie politikai jau pasinaudojo, ir nauja joje yra tik tai, kad į šiuos žaidimus įtraukiama ir prokuratūra. Būtina pažymėti, kad valstybė į biudžetą nuolat gauna palūkanas už 1999 metais suteiktą paskolą. Iki 2003 metų pradžios iš viso valstybei sumokėta jau 415 mln. litų. Šias paskolas numatoma baigti grąžinti 2013 metais, taigi palūkanos į biudžetą bus mokamos visą tą laiką.

Valstybės patirtais nuostoliais po 1999 m. sutarties pasirašymo galima vadinti nebent 140 mln. litų nurašymą į negrąžinamą rezervą. „Williams" tai padarė dėl to, kad Vyriausybė 1999 m. nepasirūpino naftos tiekimu. Taigi valstybės gautas pelnas jau seniai viršijo patirtus nuostolius.


Koks R. Pakso vyriausybės vaidmuo “Mažeikių naftos” privatizavime?

Matant rusiškas įtakas pastaruosiuose Prezidento rinkimuose, galima manyti, kad jų būta jau anksčiau. Niekas nepaneigė praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusių pranešimų, kad vienas svarbiausių 2002 m. R. Pakso rėmėjų Prezidento rinkimuose J. Borisovas buvo tik tarpininkas, per kurį buvo gauti milijonai iš LUKoil‘o ir kitų Rusijos energetikos milžinų.

Nepaneigtas ir kitas „Veido" žurnale 2004 m. Nr. 9 nuskambėjęs pranešimas, kad su R. Paksu ir „Restako" bendrove susijusi firma "Chanty-Mansyjsk Severostroj” „yra viena iš stambiųjų „LUKoil‘o rangovų" – statybos įmonė Rusijos šiaurėje. Tokių užsakymų siekia ne viena statybos bendrovė. Žinant verslo taisykles Rusijoje, nesunku suprasti, kad jie nėra dalijami vien už gražias akis.

Rusijos koncernas LUKoil‘as visą laiką siekė valdyti „Mažeikių naftos" perdirbimo įmonę. Ji buvo svarbi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad tai vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse, jos pagaminamas benzinas, dyzelinas gali visiškai patenkinti šių šalių poreikius. „Mažeikių naftos” turima didelė pardavimų rinka Baltijos ir gretimose valstybėse yra antroji ir, regis, dar svarbesnė priežastis, dėl kurios LUKoil‘as taip troško ir tebetrokšta žūtbūt įkelti koją į Mažeikius.

Akivaizdu, kad LUKoil‘o netenkino tokios sutarties dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo su “Williams” pasirašymas. Todėl negalima atmesti prielaidos, kad per jiems palankiai nusiteikusius asmenis LUKoil‘as stengėsi pasiekti, kad sutartis nebūtų pasirašyta. Kita vertus, netrūksta akivaizdžių įrodymų, kad atskiri R. Pakso vyriausybės nariai derybų su “Williams” metu palaikė santykius su LUKoil‘o vadovybe, amerikiečiams nežinant net buvo tariamasi dėl galimo LUKoil‘o dalyvavimo „Mažeikių naftos” privatizavime.


Dėkoju už pokalbį. Iš tiesų būtų puiku, jei šiandien galėtume labiau argumentuotai ir ne taip emocionaliai įvertinti „Mažeikių privatizavimą“.

interviu imtas 2003 ar 2004

kergudu,

AB „Mažeikių nafta“, kurios ir pavadinimo nebeliko... Šiai įmonei teko įdomus likimas ne tik turėti kelis savininkus, bet ir daryti didelę įtaką politiniams procesams. Juk būtent sutarties su amerikiečių bendrove „Williams“ nepasirašymas išaugino politiko sparnus Rolandui Paksui. Bendrovę 1999 m. teko parduoti naujuoju ministru pirmininku tapusiam Andriui Kubiliui. Po kelerių metų, jau būdami opozicijoje, konservatoriai niekaip negalėjo patikėti, kad įmonės pardavimo istoriją tiria prokurorai – tuomečio generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus buvo prašyta viešai paneigti, jog „Mažeikių naftos“ privatizavimas padarė žalos įmonei, kurią teks dengti valstybei. Tačiau generalinis prokuroras tvirtino, kad padaryta 500 mln. litų žala: „Tai – ne pasisavinimas, ne iššvaistymas, bet žalos padarymas piktnaudžiaujant įgaliojimais arba juos viršijant.“
Ir išties – nuo 1999 iki 2002 m. rudens, kai kontrolinį AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketą įsigijo Rusijos bendrovė „Jukos“ (už 53,7 proc. akcijų sumokėjo 85 mln. JAV dolerių), lietuviškoji naftos perdirbimo gamykla patyrė 750 mln. litų nuostolių. 2003 m. tuometis generalinis prokuroras A. Klimavičius aiškino, kad prieš privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir vėliau bendrovė patyrė 1,5 mlrd. litų žalą, tačiau nusikalstamais veiksmais padaryta žala bendrovei vertinama apie 800 mln. litų. Ir nors viešojoje erdvėje buvo minimi skirtingi skaičiai, faktas dėl to nesikeitė – neva padaryta žala valstybei. Savotiškos alyvos į jau primirštą istoriją kliustelėjo „Wikileaks“. Praėjusiais metais paviešintoje JAV diplomatų parengtoje ataskaitoje rašoma, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė 1999 m. Vyriausybės sudarytas sąlygas JAV bendrovės „Williams“ investicijoms į „Mažeikių naftos“ gamyklą pavadino išteklių švaistymu. „Ji mano, kad investicinės paskatos, kurias A. Kubiliaus Vyriausybė 1999 m. pasiūlė „Williams“ (įskaitant mokesčių lengvatas ir sumažintus tarifus naudotis geležinkeliais), buvo nepatogios nuolaidos ir Vyriausybės išteklių švaistymas, tai nesukūrė sąlygų tvariai investicijai ir ilgainiui privedė prie to, kad „Williams“ pardavė šią naftos perdirbimo gamyklą Rusijos „Jukos“ (ir taip pašiurpino Lietuvą)“, – paviešintoje ataskaitoje rašė amerikiečių diplomatai. „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas Žygintas Mačėnas stebisi, iš kur Lietuvos prokurorai ištraukė tokias neva valstybei padarytos žalos sumas – anot jo, įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nebuvo.


2012 metai

Patvirtinus ir pasirašius sutartį su „PKN Orlen“, Lenkijos koncernas įsigis apie 30,66 proc. „Mažeikių naftos“ akcinio kapitalo dydį už 851 mln. 829 tūkst. JAV dolerių sumą (maždaug 2,3 mlrd. litų). Pasak ūkio ministro Kęstučio Daukšio, sutarčiai su lenkais Vyriausybė turėtų pritarti trečiadienį, tada bus prašoma Seimo pritarimo. Jo teigimu, sandoriui sutrukdyti galėtų du dalykai: jeigu Seimas nepatvirtintų sutarčių arba jei Europos Sąjungos konkurencijos institucija neleistų sandoriui įvykti. Pagal pasirinkimo sandorio sutartį Vyriausybei bus suteikta teisė „PKN Orlen“ parduoti dar apie 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcinio kapitalo.

2006 metai

už kapeikas?

nu tu tik patvirtini " „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas Žygintas Mačėnas stebisi, iš kur Lietuvos prokurorai ištraukė tokias neva valstybei padarytos žalos sumas – anot jo, įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nebuvo." cia as nieko neturiu pridurt

Kergudu,na Lietuvoje daug įrodymų pagrįsti įvairiems teiginiams nėra. Juk čia ir su Vijūnėlės dvaru viskas gerai, ir įrodymų, kad teisės aktas priimtas skubos tvarka dėl to dvaro juk irgi nėra... (čia tik pavyzdys su mintimi)
Bandau surasti nuorodą, kurioje mažeikių pardavimo istorija minimas kažkokios šalies ekonomikos kurse kaip vienas iš pavyzdžių, kaip nereikia daryti verslo...
pastaba
klausimas:analfabetikas skiria wiljams nuo PK ORLENO ar ne?
atsakymas: AU AU AU

Sandoris nebuvo stebuklas, kazkas is tuometiniu konervatoriu galbut ir praturtejo, bet realiai mazeikiu nafta buvo bankrutuojantis milzinas is kurio visokio plauko parazitai siurbe dideles sumas pinigu, reikejo kazka daryyt, konservai dare, paksas dare cirka ir krovesi politini kapitala, kaip ir dar kruva, dabar jau politiniu lavonu, galutiniam rezultate orlen ltu dirba iki siol o tas 1.5 mlrd buvo grazintas su palukanom i biudzeta

Apibendrinus, strategija Lietuvai kaip matau tokia - bukim 'maza agrarine valstybe' ir nelokim. Dar uzsiimkime politines itakos perpardavinejimu. Neblogas verslo modelis. Toks savitas sakyc.

+++

Kergudu, tiek jaus to, galutiniame variante gal ir pliusas. Nutolęs nuo tokių reikalų aš jau, nors ne viešai skirta informacija tai ui kokią realybę tuo metu rodė... gal todėl ir sėdžiu Bahamuose...
ThePope - Reikia atsirinkti ką kam pardavinėti: rusams būkime maža agrarine šalimi ir eksportuokime pieno produktus, JAV'ams parduokime lazerius. Ar Lietuva tokia maža šalis, kad visa tai nesutalpinama? Kad žemės ūkis ir aukštosios technologijos bei IT negali tilpti po vienu LT dangumi?

Irgi nematau problemų. Jei reiks - auginkim kokainą, aguonas ar kanapes. Belepirktų pas mus.

O dėl tų IT tai geriau patylėkim... Neturim jokių privalumų nei prieš Rumuniją, nei prie Bulgariją (čia jau blogiausi pavyzdžiai).

Viska butu super, kolegos, jei Rusija savo rinkas pardavinetu uz $, bet ji pardavineja uz itaka. Ir ne paciu svariausiu keliu. Kas kelia rizika parsivezti i sali ne tik rusiskus $ bet ir kai ka daugiau. Kiek tos itakos mazos salys yra pajegios sugerti, nezinau, skaiciai rodo kad ~10-15% bvp vyriausybes jau daro 'neigalias' kai kurias klausimais. Pavyzdziu pilna ne tik pabaltyje, bet ir pieciau. Man atrodo, jus puikiai patys suprantate, kad kalba cia eina ne apie piena, sviesta ar desras. Labai stebiuosi, kad jus sita problema iskeliate kaip ekonomine.

http://www.delfi.lt/news/daily/world/d-britanija-isalde-v-putino-ruporo-russia-today-saskaitas.d?id=72582768 daede ir britus pagaliau