ThePope,
100 proc. sutinku, bet prisiimti politinę riziką reikia Kubiliaus antrojo, o tokio kol kas neturime. Kita vertus, pasiskolinti tiek, kad būtų galima suformuoti padoraus dydžio fondą, neleis Mastrichto kriterijai.

Viska galima sudereti. Jei Graikai sugebejo nurasymus issidereti, tai Lietuva, tokiam tikslui, kuris is esmes yra fundamentaliai pozityvus ir netgi atitinkantis europos ekonomine paradigma, tikrai pavyktu gauti langa. Be to yra ir TVF. Gyvename demokratijoje, Europoje, reikia naudotis tais instrumentais, niekas kitas uz mus to nepadarys.
O salygos yra ypatingai palankios. Juk esame Eurozonos nariai.


p.s. vel griztu prie to pacio, imho cia yra labiau lyderystes problematika, vieni iesko kliuciu (juridiniu, dvasiniu, politiniu, socialiniu, bala zino kokiu), kiti iesko budu ir sprendimu.

ThePope, jūs ten optimistas, ar idealistas? Greičiausiai, kad naivus. AŠ irgi buvau idealistas ES atžvilgiu... iki 2009-ųjų, kai Lietuvai nepagrįstai neleido įsivesti euro. Nuo tada ES man atrodo labai gaidiškai, todėl tuos gaidiškus bachūrus reikia kuom labiau melžti savo krašto labui kol įmanoma, kad jų sugriuvimo momentui bent šis tas Lietuvai naudos liktų.

Na tai, kad as nematau jokio priestaravimo cia, Petrai. Jus siulote negatyviai 'melzti', as siulau ieskoti sprendimo budu kaip pozityviai 'numelzti'. Cia ir yra demokratijos esme. Kaip ten klasikai sako, kad but kuo daugiau plunksnu ir kuo maziau gagenimo.

ThePope,kai jaunimas matys perspektyvas ir liks Lietuvoje dirbti ir užsidirbti ,tai automatiškai sręsis ir pensininkų problemos.Lietuvoje senatvės pensijas gauna apie 700 t. ,iš viso pensijų gavėjų apie 920 t.(prie senatvės dar dasideda našlaičių,našlių ir tt).Šie skaičiai daugmaž išliks vienodi ir ateityje,bet kas blogiausia mažėja darbingo amžiaus žmonių sk.Dabar kad jaunimas norėtų čia likti ir gimdytį ,kada valdžia sugebės ne tik atsakytį į šiuos klausimus bet ir minimaliai prisidėti,gal kas ir pasikeis.O kosmetinės priemonės,sodros pertvarkyme problemos nepadės spręsti.Kitas momentas prisimink pasaką apie rogutes ir vežama senolį į mišką.Jauni šiandien,bet jaunystė greitai prabėga ir jei negerbiami senoliai ,nėra pakankamų socialinių garantijų perspektyvų,tada ir turim ką turim,o jei dar laborantai dar pradeda eksperementuoti kaip su žiurkėm ,tai išnyksim dar greičiau.

Pravalas, taug žodžių rašai ir nieko konkretaus, ką siūlai? Ar siūlymas nieko nekeisti, ir tikėtis kad mums pensijas suneš sugrįžę emigrantai.

Senukas: pasiūlymų yra kalnai. Bet jų įgyvendinti neįmanoma, nes tauta bus prieš. Tauta visada prieš pažangą ir drasius sprendimus.

As ka ir sakau, jaunyste greit prabega, o pensijos gali ir nebesulaukti. Ypac spekuliantui, kai stresine busena yra gyvenimo budas.
O jaunimas greit matys perspektyva dirbti Lietuvoje, bei buti mokestiniu rezidentu kur nors kitur.
Jei jau rimciau, tai as suprantu tavo poziuri, pravalai. Labai panasus yra p. Kuodzio, p. Jakeliuno. Nemaza dalis jo yra suguldyta i valstieciu programa. Mano supratimu, kuo toliau, tuo labiau jis neatitinka realybes, ta prasme ne pats modelis, bet prielaidos jam buti gyvybingam, blunka, ir tas procesas intensyveja. Labai puikiai tas atsispindi europos saliu viesuosiuose finansuose. Lietuva, beje, labai neblogai atrodo, kuo ir siulyciau pasinaudoti.

As jau cia neminiu kokie issukiai, ilgejant gyvenimo trukmei, lauks sveikatos sektoriaus. Zodz, trumpai, yra puikus laikotarpis rimtiems darbams. Istekliai, institucinis palaikymas, tiesiog puiki proga.

Ne tas pats. TVF salygos buvo imat pigiai paskola, bet atleidziat tam tikra procenta darbuotoju. Pagalvok kas geriau krizes metu ar sedeti be darbo, ar dirbti, bet uz sumazinta darbo uzmokesti.

Darriusk,

Kur tie kalnai? Kosmetiniai ir populistiniai pasiūlymai nesiskaito. O drąsių, protingų, esminių idėjų fronte Lietuvoje didelis badas. Pensijų sistemos pertvarkymas nuo einamųjų mokėjimų prie kaupiamosios galėtų būti variantas, bet kol kas tarp politikų matome netgi atvirkštines nuotaikas.

O piliečiai visada bus prieš pažangą. Dar Fordas sakė, kad, jei jis būtų klausęs pirkėjų, ko jiems reikia, būtų gavęs atsakymą, kad greitesnių ir stipresnių arklių. Šaliai reikia protingo pasiaukotojo, a la Kubiliaus Antrojo. Bet tokio kol kas nėra.

Senukas,pradžioje suvokim kas užtikrins sodros pyrago funcianavimą.Šaltiniai 1.daugiau dirbanciųjų 2.didesnės dirbanciųjų pajamos,čia siekėmybė,dabar blogesni arba blogi sprendimai -1. padidinti sodros mokesčiai2.Mažinant pensininkų sk.keliant pensijinio amžiaus kartelę,kuri artės prie vid. mirtingumo ribos.Dabar kaip pasiekti ,kad Lietuvoje būtų daugiau dirbančiųjų ir didesnės pajamos.Blogi sprendimai-1. atsivežti pabėgelių,bet kai rodo tiek vokiečių tiek prancuzų patirtis ,tai dažniausiai ne darbo jėga ,o papildomi išlaikytiniai ,kurie tampa našta mokesčių mokėtojams2.ne toks blogas ,bet tikrai ne pats geriausias sprendimas priimti ukrainiečius ,vietnamiečius ar kitus iečius ,kurie sutinka dirbti kaip pigesnė darbo jėga.Kodėl man šis punktas netinka iki galo,galėčiau labai surašytį daug punkų lygiai ,kaip ir apie tuos du siekemybės punktus kaip daugiau dirbančiųjų su minimalia ekonomine emigracija ir didesnėmis dirbančiųjų pajamomis,bet nesiplėsiu,o kadangi čia rasome rinkimu temoje,todėl atsakysiu kad tai įgyvendinti gali geriausiai valstieciai,o mažiausiai sansų kaip ne keista turi ne socdemai ,o koncervatoriai su liberalais.

Senukas:

Vienas lauke ne karys. Kubilių turi būti daug.

"Valdžia" niekuo nesiskiria nuo "tautos". T.y., žiūri į šalį "ūkiškai". Prakiuro stogas, kad nelytų reikia kažkaip užlopyti, supuvo siena - vėlgi reikia užlopyti. Trūksta pinigų - reikia mokesčius ddinti. Sodra minuse - reikia pensijinį amžių didinti. Ir t.t. be galo.

Niekam neateina į galvą, kad gal geriau nelopyti, klijuoti, ramstyti ? O vietoj supuvusio pastato statyti naują.

Tam reikia keisti makro sistemą, padaryti ją generuojančia pinigus. o ne atskirai tvarkyti pensijas, sodrą ir pan.
Reformos reikalingos sistemai, o tik paskui, ir tai tik galbūt, Sodrai, darbo kodeksui, ar pensijų įstatymui.

Darriusk,

abu matom vienodai, kad makro aplinka turi kardinaliai pasikeisti, tik pats manai, kad yra įmanomas kažkoks one-off'inis big bangas, kurį padarytų kažkokia kuopa protingų, nesavanaudžių, drąsių ir, svarbiausia, piliečių pasitikėjimą turinčių geradarių kuopa, ir ualia, iš ryto atsikeliam, ir taip gera toje Lietuvoje gyventi, kad net smagu.

Mano kuklia nuomone, net ir pačios didžiausios sisteminės reformos yra daromos gabalais, segmentais, ar kaip ten kitaip būtų galima pavadinti. Vienoje srityje padarai protingą sprendimą, kažkoks segmentas užsikuria ir, pravalo terminais kalbant, žiūrėk jau šalies makroekonomikoje 2+2=5. Tada (ar net šiek tiek paraleliai) ėmiesi kitos srities. Ir taip toliau.

Kolega ThePope išdėstė mintį, ir aš su tuo sutinku, kad esminė pensijų sistemos reforma (ne Sodros reformacija) esant dabartinių nulinių palūkanų aplinkai ir mažam skolos lygiui galėtų būti tas segmentas, kuris galėtų ateityje gerokai padidinti šalies ekonomikos variklio apsukas.

Pravalas,
supratau, kad reikia didinti dirbančiųjų skaičių ir jų atlyginimus. Geras. Ir aš to net nesugalvojau... Tik įdomu, kaip?

Isibegiojusius lietuvius sunku besugaudyti. Speju, kad bus einama link darbuotoju importo is treciu saliu: ukrainieciai, rytieciai, kinai gal.

Vienas iš variantų būtų lanksti mokesčių sistema. Dideles pajamas ir didelius uždarbius darbuotojams generuojantis verslas turėtų turėti visokių lengvatų. Nekalhu apie pirk/parduok verslą, o tokį kurio vystymas padarytų Lietuvą įdomia šalimi investicijoms.

Tarkim, įmonė, kurioje personalo atlyginimų vidurkis daugiau kaip 1500 EUR moka 5 % mažesnį mokestį į biudžetą. Ir t.t.

Pratesiant Darriusk minti,tai visu pirma reik gražint tikėjimą valstybę,kaip tai pasiekti-a) asmeninė(materiali) valdininkų atsakomybėuž neveikimą ar veikimą jei dėl to patiriama žala b)valdžios įstaigų auditas-optimatizuojant jų ir valdininkų sk.C-BIUDŽETININKŲ PERATESTAVIMAS ,atsisveikinant su nekompetetingais bet kažkokių partiečių giminaičiais ar draugais .d)perziūrėti jei reik pakeit įst. ar poįstatiminius aktus ,taip kad teisėsauga būtų max. nepriklausoma,pradžioj tikrai gerai būtų pasiskolint šlubą vokiečių Prokurora.Čia tik pirmi žingsniai,procesas beabejo be galo ilgas ir sunkus,bet kad pradėtume judėti ,turi pradžioje apsivalyti viešasis sektorius.

Darriusk,

mokesčių lengvatos, kaip ir kainų karas turi tik trumpalaikį efektą - visada atsiras kažkas kitas, kuris pasiūlys mažiau. Tuo tarpu kvalifikuotos, o juo labiau išprususios ir kūrybiškos darbo jėgos trūkumas šalyje yra akivaizdus.

Kas iš to, kad čia prisitrauksim aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompanijų tuntą, jei jos, pamačiusios kad naujų darbuotojų tiesiog nėra, tuoj pat pasipustys padus iš šalies. Ar dar realistiškiau, tiesiog išvis nekels kojų čia. Štai kodėl švietimo, visų pirma aukštojo, pertvarkymas, IMHO, šiuo metu yra prioritetas Nr. 1. Dar nepamirškim, kad švietimo sistemos pertvarkymas pirmus vaisius duos tik po 10 ar dar daugiau metų. Todėl viską reikia pradėti kaip įmanoma greičiau.

Pravalas,

sutinku, tam tikros higieninės priemonės turi būti, bet apskritai visos pačio siūlomos priemonės yra prievartinio-kontrolinio pobūdžio, o jų efektyvumas pasireiškia tik iki tam tikro lygmens. Juk nenorim mes būti Šiaurės Korėja ar Venesuela. O ir nemanau, kad jei auditas su prokuratūra pasodins už grotų kokius 5 tūkstančių valdininkų, emigrantai pradės sugrįžinėti. Utopija tai.

Senukas,jei valdininkas raitydamas savo parašą ,na kaip pvz. ant leidimo statytį draudžiamoje teritorije ,žino kad max. ji už tai atleis iš darbo,o nuostolius,taisant jo klaidas, padengs valstybė tai yra mokesčių mokėtojai ,o nea jis iš savo kišenės,todėl ir turim tokią situacija kaip su Vėjunėlės dvaru ,kai įstatymai priiminėjimi kai reik kai ką įteisint,užglaistant valdininkų klaidas ir nusižengimus ir tai jau tampa ne pavieniai atvejai o epidemija.Apie viešuosius pirkimus,kur žala valstybei padaroma jau ne mln. o šimtais mln. eurų per metus ,pagalvok kiek galėtų mažėti ta išvogta ar neatsakingai išdalinta suma mokesčiai mokėsčių mokėtojams ar tie pinigai būtų panaudoti kryptingai .P.S. emigrantai po pirmų žingsnių ir kol nepajus kad politiniai sprendimai neša ir apčiuopema ekonomine nauda nepuls iškart grįžti,bet masiška nevaldoma mūsų mokyklos ir universitetų abituros evakucija ,tai įtakos tikrai turės,svarbiausia atsiras tikėjimas teisingumu.

Pravalai, cia manau mes nelabai sutarsim. Konceptualus skirtumai. Ir poziuris i valstybe bei pasitikejima. Rasau literaturiskai, kad lengviau pagautum minti, ka noriu pasakyti: 'Biudzetininku' yra 1/3 darbo jegos. Kitaip tariant duona ant stalo patenka is bendro katilo. (siek tiek atsiribokim nuo funkciju ir paslaugu kurios uz ja buvo suteiktos). Toliau tas, 1/3 turi seimas, vaikus, artimuosius. Ty platus, persidengiantis, socialinis sluoksnis. Jis turi balsa, reiskia egzistuoja elektoratas. Mes kaip salis nuo nepriklausomybes teturime tik viena visiskai sviezia subrendusia 'karta'. Nepriklausomybes karta. Musu islaidos nuo bvp ~35% arba perskirstymas duonos ant 1/3 stalo, reiskia mes dar turime galimybe rinktis tarp fundamentaliu keliu, o ne tarp takeliu. Dauguma vakaru europos saliu jos nebeturi, keisti vektoriu politiskai neimanoma. veda i akligatvi. Tuomet kryptis keiciamos tik per krizes ar karus.
Cia diskusija turetu buti fundamentali. Lietuvos atzvilgiu. O ne ar biski cia i 'kaire' ar biski i 'desine'. Visas galimybes tebeturime rinktis kelia.

Jei teigi, kad kazkuri sritis yra 'neadekvaciai finansuojama' ir kaip argumenta pateiki kokia nors vakaru sali ir jos islaidu sriciai %/bvp, kuri jau politiskai nebeturi pasirinkimo. Tai cia menkas argumentas.
Tiek svietimas, tiek sveikatos sektorius, ta 'neadekvataus finansavimo' argumenta turetu transformuoti i galimybe strukturiskai pasikeisti. privacios/viesos inciatyvos santykio didinimo linkme.