Beje, šiandien minime Rusijos krizės (defaulto) 11-asias metines.

Dar keletas minciu:
Paprastai zmones dirba ne tam, kad turetu ka pavalgyti ar kur gyventi. Zmones dirba, kad uzsidirbtu ir tada dar kai kurie masto apie savo versla ar investavima. Bent jau taip vyksta tokiose salyse kaip UK, Svedija, Norvegija, USA, Australija. Lietuva kaipo neapsisprendusi kuriuo keliu pasukti. Dabar vyrauja dar socialistinis modelis - turek darba, vaiku - ir tavimi bus pasirupinta (soc. bustas ar operacija, pasalpos). Algos beveik automatines. Darbas nepriklauso nuo rezultatu, tik ziurima kiek laiko praleidi savo vietoje. Blogejant situacijai pastebiu, kad vis daugiau jaunimo lenkiasi prie valstybinio darbo ar pasalpu ( kad ir uz vaikus). Priverstinai daugeja toku atveju valdininku. Kita situacija - zmones, kuriems apie 50 mato, kad pensijos nesulauks, tampa ''invalidais''. Taip stiprinama pensininku armija. Kad sumoketi uz visus situos valstybes islaikomus asmenis, mokesciais apkraunami dirbantieji. Jei esi galvotas, matai, kad bedarbio pasalpa 800lt pilnai pakeicia darba kad ir uz 1000 Lt/men. Arba kad geriau spjauti ir eiti dirbti nelegaliai - sodra, med aptarnavimas raitosi agonijoje, kam mesti pinigus i bala?

Naudinga pasizvalgyti. Atkreiptinas demesys, kad absoliuti dauguma skaiciu anksciau buvo pateikti daug geresni.

As part of its global framework for estimating the effects of the recession on banks' ratings, Moody's Investors Service has recently presented the framework behind its assumptions for estimating Baltic banks' credit losses, Info-Prod Strategic Business Information is quoted by FinReg21.
The new Special Comment, entitled "Moody's Approach to Estimating Baltic Banks' Credit Losses", describes how Moody's analyses macroeconomic scenarios to estimate the lifetime credit losses on individual institutions' risk exposures, informs LETA.
"The Baltic states have been affected and will continue to be affected by the recession in the region, with GDP decreasing dramatically in all three countries. The downturn is being felt by banks first and foremost through losses in their loan and securities portfolios as well as through pressure on their pre-provision income," says Kimmo Rama, Moody's lead analyst for the Baltic banking system. In the current operating environment, where most asset classes are being adversely affected by the global recession, it is essential to take a forward-looking approach to banks' creditworthiness.
Particular emphasis is being placed on the sufficiency of their capital to withstand potential losses stemming from their current activities, after taking internal capital generation into account. In the case of the Baltic banks, potential losses are largely related to their loan portfolios.
The purpose of this analysis is for Moody's to determine a relative ranking of banks according to their resulting capital adequacy scores, net of estimated credit losses, and how likely they are to require external support to remain adequately capitalised.

Pagal: http://www.baltic-course.com/eng/analytics/?doc=17080

Tai taip išeina, kad ankstesni metodai nebuvo "forward-looking" ?

Taip išeina, kad po to kai susikompromitavo dėl atmestinai ir korumpuotai atliekamų vertinimų dabar tai dangsto po "sena, netobula metodologija".

va cia ir isreikstas visas siuolaikines visuomenes tragizmas- gamyba jau seniai niekas nebesirupina, gamyba- nepelninga, neefektyvi kapitalo panaudojimo poziuriu veikla. Ir kam ja vykdyti?
Mes visi tapsim turtingesni pardavinedami vieni kitiems savo namus, viesai kotiruojamus verslus, "popierinius" resursus (realiu juk niekam nereikia- sandeliai perkrauti).
Ir kita sandorio puse- pirkdama i skola (pagaminti juk nesivargino) to, ko jai nereikia.

Apie zemes ukio (esmines veiklos) ir bankininkystes piniginio ivertinimo santyki isvis geriau negalvoti...
Visu pensijos juk irgi priklauso nuo merdincio ir uzsilenkinejancio verslo, kuri vis dar sugeba parduoti vieni kitiems brangiai ir uz solidzius komisinius.

prekyba visais laikais buvo svarbi sritis su gera pelno marza, bet, tsakant, jau pjauna saka ant kurios pati sedi. Ir sedi vis didesniais buriais... ir saku sedejimui lieka vis maziau...

Čia greičiau ne visuomenes tragizmas, o žmonijos kaip globalinio reiškinio evoliucija. Dabar 5% žmonijos dirbant automatizuotoje /robotizuotoje pramonėj galima aprūpint būtiniausiomis prekėmis ir patenkinti pirminius poreikius tu likusiu 95%. Vat ir gaunam - ka lieka daryt tiems 95% žmonijos – o gi malt š..../vegetuot/parazituot, arba dirbt versluose tiesiogiai nesusijusiais su pirminiais žmogaus poreikiais.

Buvau šiek tiek pabėgus galvai ataušinti, pašaliečio žvilgsniu stebėjau krizinės valstybės gyventojų realų gyvenimą, paskaitinėjau lengvo turinio literatūrą. Gan įdomią, sakyčiau, negirdėtą mintį perskaičiau :

...markizas nusigręžė nuo Versalio rūmų gyvenimo, pasitraukė į savo valdas ir atsidėjo mokslams.Jo plunksnai priklausė reikšmingas veikalas apie dinamišką nacionalinę ekonomiką, kuriame jis siūlė panaikinti visus žemės nuosavybės ir žemės ūkio produkcijos mokesčius, taip pat įvesti atvirkščiai proporcingą pajamų mokestį, kuris labiausiai spaustų varginguosius ir verstų juos smarkiau plėtoti ūkinę veiklą.

( tai XVIII a. antra pusė. Gan nuotaikingas ir su originaliomis mintimis kūrynėlis "Kvepalai" Patrick Suskind )

Bet juk čia atsakymas, vaidai7777, į tavo išdėstytas mintis Kažkaip įstrigo ši perskaityta mintis ir nejučia bandžiau į aplinką žiūrėti būtent tuo aspektu. Juk visa sistema senų seniausiai skatina tinginiavimą.Materialų daiktą pakelti nuo žemės yra kur kas sunkiau, nei papiketuoti. Ir svaidosi tie daiktai ant žemės. Piketai nėra vienareikšmiškai neteisingi, tačiau prie pačių jų ištakų priveda pati sistema. Kadangi buvau be kompiuterio ar TV, tai mintys tokios labiau savos į galvą lindo, kažkaip labiau apibendrintos, leidžiančios sau šiek tiek atsipalaiduoti ir atjungti vidinį užprogramuotą smegenų mechanizmą. Pabūti ne savimi, o eiliniu gyvenimo stebėtoju. Ir pagalvojau - išties reikia būti visišku durniumi. O kodėl jais esame?Kas šitaip užprogramavo smegeninę? Tas užprogramavimas veikia. Bet ar tie, kurie priverstinai paragaus tos kitos duonos, ar benorės vėl grįžti į to durniaus vietą? Sunki to durniaus duona.

Россия имеет самые высокие темпы падения ВВП и самую большую инфляцию из 11 наиболее сильных экономик мира

Čia gal ir ne į temą, bet įdomus straipsnis. Alternatyvus požiūris į Amerikos fiskalinio deficito didėjimą:

"I want to emphasize that there is nothing evil or destructive in an increase in debt that is proportional to an increase in income or assets. As the resources of individuals, corporations and countries grow, each can handle more debt. The United States remains by far the most prosperous country on earth, and its debt-carrying capacity will grow in the future just as it has in the past.
...
Our immediate problem is to get our country back on its feet and flourishing — “whatever it takes” still makes sense. Once recovery is gained, however, Congress must end the rise in the debt-to-G.D.P. ratio and keep our growth in obligations in line with our growth in resources."

http://www.nytimes.com/2009/08/19/opinion/19buffett.html?pagewanted=1&_r=4&ref=opinion

http://vz.lt/2/straipsnis/2009/08/19/Buffettas_Vaistai_gali_padaryti_tiek_pat_zalos_kiek_ir2
lietuviu kalba

Taip, kad laukiam infliacijos. Nes Amerikoj, priešingai nei Lietuvoj, priimami tik populiarūs sprendimai. O geriausias būdas apiplėšt žmones ir išlikt populiariam yra sukelt infliaciją.

Optix,prabusk,matosi,kad generolai smegenis išplovė.Pirmiausia reikia suprasti,kas tai yra doleris,infliacija,defliacija ir ką daro FED'as.

<.... that since inception, the Fed's job has not been to print banknotes but to "foster the expansion of credit." It's credit that has been deflating (leading to a contracting economy), and it's credit that the Fed's has been trying to re-inflate -- for example, by lowering interest rates effectively to zero. Its "quantitative easing" -- which many erroneously call hyperinflationary -- trades new money for certain IOUs, but this action creates no net gain in the money + credit total, and therefore creates no new inflation. Inflatonists argue that the new money can multiply through loans, but that is only if the public wants to borrow, and in a deflationary trend, it doesn't. Japan discovered this problem and to this day has failed to invigorate borrowing. Eventually, when the Fed's efforts fail , it may succumb to printing banknotes, but we will most likely be at the bottom of deflation by that point.

generolas tu generolas. Pažiūrėk į istoriją, visi burbulai pradėdavo pūstis tada, kai FED'as numesdavo palūkanas, ne išimtis ir mūsų pastarasis burbulas, kai Greenspanas numetė palūkanas po dot com burbulo. Kažkaip netikėtai the public wants to borrow money kai palūkanos yra mažos. Jei FED'as nekuria infliacijos, tai kaip paaiškinsi housing marketo šuolį iki 2005 metų? Žmonės netikėtai užsimanė pirkt namus? Įdomu kaip jie pirktų jei mortgage palūkanos būtų buvę 25%.

Tai kad tie "generolai" nesusitaria, nes tiek teigiamų, tiek neigiamų nuomonių yra daug, gal jos nėra pasiskirsčiusios 50/50, bet kad būtų pučiama į vieną "dūdą", sunku būtų teigti..Bet kokiu atveju, visi analitikai spėlioja, nes kaip bus, nežino niekas. O kad visada kartosis istorija, tai nenorėčiau sutikt..Visgi kiti laikai, kita situacija. Manau, kad ne be reikalo karts nuo karto išlenda kinų perspėjimai štatams dėl dolerio staklių per didelio naudojimo. Nebent štatai kažką kinams "paaukos", kitaip kažin ar drįs daryt tapetus iš žalio.

Kas dėl "generolų", tai dabar per bloomberg'ą skaldė bajerius vienas "analitikas", kad jau atsigavimui vartojimo sugrįžimo neva nereikės..Nesvarbu, kad berods 70% JAV GDP sudaro vartojimas.

OptiiX, esi teisus, namu pirkimas turbut didziausia kredito burbulo dalis. Tad stebekim tavo pasiulyta rodikli: ar zmones jau uzsimane pirkti namus?
beje esant ~6% palukanoms (0% gauna tiktai bankai)
kol zmones vis dar uzsimano susimazinti savo skolas- vartojimui, namu pirkimui doleriu lieka vis maziau. Ir kiek FED ju nespausdintu- visi jie eis kreditoriams, o ne CPI augimui. Kreditoriai savo ruoztu kol kas neranda patikimu skolininku ir kaip uzsispyre ne kitiems skolina, o velgi atidavineja savo paciu skolas.

Beje DD metu irgi spausdino nemazai, bet is defliacijos ilgai kapanojosi.

Nesinori man tęst diskusijos apie vištą ir kiaušinį, tačiau viena yra aišku, kaip rimtas rašė: "that since inception, the Fed's job has not been to print banknotes but to "foster the expansion of credit." Jeigu jis gali daryt įtaką kredito expancijai, tai ir taip aišku, kad jis turi rankoj visus įrankius kelt infliaciją, nes infliacija keliama ne kaip kitaip o didinant kreditą. Kaip jau ir minėjau, tą patvirtina praeities burbulai. O kad dabar nepradeda pustis burbulas kur nors kitur, aš nedrįsčiau būti toks tikras. Net pats Greenspanas sako (gal ir apsimeta aišku) kad burbulo neįmanoma pastebėt kol jis nesprogsta.

P.S. Visokiais CPI aš siūlau nepasikliaut, nes dauguma čia net neišsivazduoja kokie ten adjustmentai daromi, pvz hedonic adjustment, kuriais galima manipuliuot kaip nori. Taip, kad jie kokią norės statistiką tokią ir pateiks.
Galit pasiskaityt: http://www.larouchepub.com/other/2000/ref_quality_adj_2742.html Straipsnis senas, bet dabar ant greičio nieko neradau, nuo to laiko nebus esminių pokyčių.

aciu NASA, grazus darbelis. tik ar viskas teisingai? vakar buvo "kasmet sumoki palukanu 400", siandien jau 500.

ten, viskas teisingai

Užvakar atnaujinau puslapį bei kelis skaičius. Kaip ir parašyta naujienų skiltyje, Lietuvos Bankas patikslino gyventojų skaičių. Ankstesnėje formulėje buvo skaičiuojama 3,55 mln. gyventojų, LB oficialiai paskelbė 3,35 mln.
Taip palūkanos gyventojui ūgtelėjo ~30 Lt, o skola ~400 Lt.

Papildomai kontaktuoju su Jekaterina Rojaka ir LLRI (šiuo metu atostogauja), kad jei pastebės klaidų, nešykštėtų informacijos.

...back to civilization...

Matau kad infliacionistai kelia galvas ir net nori pakeisti pavadinimą į infliacinę depresiją
Ką gi, štai jums šiek tiek info apmastymams...

Klausimas: gal defliacijos šalininkai klysta apeliuodami į "paklausos sumažėjimą" ir "kredito destrukciją" kaip pagrindines defliacijos varomasias jėgas? Gal USD, GBP ir EUR vertė tiesiog kolapsuos dėl trilijonų naujai atspausdintu piniginių vienėtu ir tai prives prie hiperinfliacijos?

Atsakymas: FED'o balansas nuo 2008 rudens iki 2009 pavasario išsiputė nuo 900 bln.USD iki 2 trln.USD, perkant ir swap'inant US Treasury obligacijas į neaiškios vertės, bei kokybės probleminių bankų/draudikų popierius. Toks Neatsakingas FED'o balanso išsiputimas suformavo nuomonė kad USD pasmerktas ūmiam kolapsui, o auksas kelionej į statosferą. Tačiau koks buvo šiu veiksmų efektas auksui ir doleriui? Auksas down, USD up. Ir brango žalias labai stipriai, nežiūrint į beprecedentinę FED'o balanso išplitimą.
FED'as kovoja su defliacija infliaciniais metodais, tačiau istoriškai po užsitęsusio infliacijos periodo defliacija visuomet nugali ir gražina status quo.
Priežastis - elementari: kredito rinkose "plaukiuoja" ~ 52 trilijonų dolerių skolos masė, o tai - grubiai tariant 10 kart daugiau nei yra realių (atspausdintu) pinigų. Kai šita skolos lavina pradėda užsilenkinėti dėl to kad neįmanoma refinansuotis, FED'as kaip lender of last resort beabėjo bando infliuoti (refinansuoti).
Taigi iki šiol FED'o įvykdytas balanso padidinimas bando užlopyti 52 trilijonų skolos skylę, 2 trilijonais nuosavame balanse. Mažoka, a ne?
Beabėjo, negalima teigti kad visi 52 trilijonai yra blogos skolos, tačiau tai yra SKOLA, kuriai būtinas refinansavimas, o refiansavimui skaičiuojamos kolateralinių aktyvų vertė, kuri, krentant aktyvų kainoms neišvengiamai mažina ir galimybę refinansuotis.
Mažėjanti kolateralių vertė savo ruožtu mažina ir IOU forma išplatintos skolos vertę, kuri pačio FED'O balanse irgi mažėja, tačiau tai nėra viešai demonstruojama, nes bankų/draudikų popieriai su kuriais FED'as padarė US Treasuries obligacijų swap'ą tiesiog nėra viešai priekiaujamos (no bid and no ask).
Taigi, USD denominuotos skolos bendros vertės sumažėjimas - yra defliacija ir būtent tai įvyko.
Ankščiau ar veliau skolos bendra masė sumažės iki pakeliamo lygio ir tuomet galės prasidėti naujas augimo ciklas.
Tas naujas augimas gali sąlygoti USD nuvertėjimą ir aukso brangimą iki stratosferos kaip FED'o machinacijų pasekmę, tačiau pirmiausiai turi sumažėti esamos skolos lygis, o iki to dar toli.

Ir desertui...
Karts nuo karto pažiūrėkyte į 1929-1932 metų DJIA kritimo epopėja ir primėskyte, kokia yra tikimybė kad 2009 kovą pasiektas dugnas ir yra tas tvirtas ir nepralaužiamas