Kokia prasmė pirkti obligacijas, jeigu už terminuotus indėlius galima gauti daugiau? Ir prie to paties tokia istorija. Apie 1992 m. mano 3 asmenų šeimos santaupos buvo lygios 0. Perėjau į kitą darbą, po truputį pradėjom lipti aukštyn. Bet iki 2003 m. visi atliekami pinigai buvo "kojinėje" (išvengiau sekundžių, šiek tiek apsvilau su USD). Atsiradus elektroninei bankininkystei (esu nejaunas, bet beveik visą gyvenimą programuoju) pamačiau indėlius. Tada Hansa (atrodo LTB) einamojoj sąskaitoj duodavo net 3 proc., už pervedimus iš vieno į kitą banką nebūdavo jokių mokesčių. Atsidariau sąskaitas ir sudariau elektroninės bankininkystės sutartis beveik visuose bankuose. Na ir mėtydavau pinigus, kur geresnės palūkanos (mano max. 5.7 proc. per metus, čia Kauno kredito unijose). Nedidelę dalį pinigų (iki 3000 lt) dėdavau į trumpalaikius indėlius, netgi 10 dienų (Šiaulių banke), kai prireikdavo pinigų, juos lengvai nutraukdavau. Laikas nuo laiko matydavau apie investicijas, bet kažkas manyje nuspręsdavo "čia ne man". Kai dabar pamatau investicinių fondų augančius grafikus, tai mano pajamos iš indėlių tai juokas. Ką padarysi - visur truputį vėluoju. Bet klausimas toks - kaip geriau panaudoti nedidelę sumą (2-3 klt) pinigų, kurių artimiausiu metu gali prireikti, o gali ir neprireikti, t.y. gal kažką sužaisti su obligacijomis? Spekuliuoti akcijomis nemoku, netgi virtualiam portfelyje kol kas nieko neturiu. (Šiandien labai karšta, truputį gaivinausi ir gavosi ne klausimas, o beveik dienoraštis)

Vienas iš esminių skirtumų, tas, kad bankuose, bent jau Lietuvoje, virš 100 000 lt indėliai nebedraudžiami, todėl į indėlį investavus pvz 1 mln. lt atsiranda tam tikra rizika (bankų griūtys ir t.t.). Tuo tarpu obligacijos, yra saugi investicija.
Akcijomis nebūtinai turi spekuliuoti, daug saugesnis ir dažnai pelningesnis būdas yra ilgalaikės investicijos pvz 1 metams arba daugiau. Tereikia išmanyti fundamentaliąją analizę, kurią perprasti gana nesunku. Su tavo minima suma kažin ar sužaisi obligacijomis, nebent obligacijomis susietas su akcijomis, kiek žinau NDL neblogas yra išleidę, o šiaip jei nesinori investuoti į akcijas, fondai tokiai sumai būtų optimaliausias pasirinkimas.

Ačiū už atsakymą, bet matyt ne visai taip paklausiau. Tarkim, turiu 1000 lt, šiuo metu jų nereikia, po mėnesio gal reikės, gal nereikės. Dabar dedu terminuotą indėlį vienam mėnesiui, gaunu 2 lt. Jeigu tų pinigų nereikia, vėl dedu indėlį 1 mėn., ir t.t. Mano klausimas buvo toks - o negalima tuos 1000 lt panaudoti taip, kad gaučiau, tarkim 3 lt. Ir jeigu po kažkokio nedidelio laikotarpio man prireikia to 1000 lt, juos galėčiau pasiimti, neprarasdamas tų 3 ar daugiau sukauptų lt. Čia aišku smulkmenos, bet jeigu galima (tik aš nežinau, ar galima), kodėl gi ne? Todėl ir klausiu. O į fondus jau investavau.

Na gali dar pasiziureti pvz Hanza Pinigu rinkos fonda. Uzdarbis stabilus - apie 2,5-3% metiniu, nera pirkimo ar ishpirkimo mokesciu.

Fondo tikslas - užtikrinti stabilų Fondo aktyvų augimą, didesnį likvidumą lyginant su trumpalaikiais depozitais, siekti didesnio pajamingumo už iki 1 mėn. termino terminuotų indėlių litais vidutinį pajamingumą Lietuvos bankuose. Fondo lėšos investuojamos į likvidžius trumpo termino, žemos rizikos instrumentus Lietuvoje ir užsienyje. Investavimo valiutos - litai, eurai. Investuojant kitoms valiutomis valiutos rizika yra pilnai apdraudžiama.

Gal ir kiti bankai turi kazka panashaus.

Kiek zinau, tai SAMPO bankas siulo geriausias salygas uz indeli (10 proc. metiniu palukanu). Principas toks: turi korta, kurioje tarkim yra 4000 lt. Tai bankas nuo 4000 lt 8 procentus permes i indeli, tai butu 500 litu uz kuriuos mokes 10 procentu metiniu palukanu. Ir pinigus galima is tos terminuotos bet kada pasiimti.Minusas toks, kad reikia kortoje laikyti nemazai pinigu, bet uzdarbis tai neblogas.

Ram: nesuprantu biznio, idedi 4000 Lt ir po metu gauni 50 Lt (10% nuo 500 Lt). Tuomet skaiciuojam 50/4000*100% = 1.25%. Jau gal geriau terminuota i banka padeti ...

Ten ankstesniame skaiciavime priveliau klaidu.Atsiprasau. Is dalies esi teisus Aleksandrai.As pats neturiu pasidejes tokio indelio, bet teko pasidometi.Paskaiciavus tiksliau iseina apie 4 proc. Metiniu palukanu.Imkim 10000 lt, kiekviena menesi nuo tos sumos 8 procentus perkels i indeli, tai per metus butu padeta tokia suma: 800+736(nes is 10000-800=9200*8proc. ir t.t.)+677+623+573+527+485+446+410+378+347+320=6322.
Palukanos:80+67+56+47+38+31+24+19+14+9+6+3=~394 394/10000*100%=~4 proc.(jei skaiciuosime nuo 10000 lt). Vienu zodziu nekas

Investuojantiems – net iki 11 proc. indėlio palūkanų

http://www.verslosavaite.lt/content/view/1319/32/

gal padės apsispręsti.

11 proc. palūkanas bankas mokės klientams, kurie 80 proc. sumos paskirs modernioms investavimo priemonėms, o likusius 20 proc. dės į indėlį.

Taigi 11 proc. bus mokama nuo tos 20proc sumos.

Akademines kredito unijos indeliai:

1 - 3 mėn.
3,00
3,00

4 - 5 mėn.
3,80
3,90

6 - 8 mėn.
4,20
Pagal susitarimą

9 - 12 mėn.
5,00

13 - 24 mėn.
5,20

>= 25 mėn.
5,40

daugiau info apie unijos palukanas yra www.aku.lt. viskas draudziama simtu procentu iki 10.000 lt. na viskas kaip ir banke.
tai minetus 3 proc. uzdirbti galima visada dedant indeli menesiui. beto unija ka tik siule labai krutai pasideti indeli uz 6 proc. su galimybe nutraukti ji nesuejus visam terminui. manau Stasiui tai labai parankus variantas butu. pats ten indeli pasidejau, tik todel ir rekomenduoju.
artejant rinkoms prie gilaus miego manau jau laikas pradeti galvoti arba apie tiesiog pinigu laikyma neinvestavus na arba indeliuose ar kitose garantuotose pozicijose. dar ne vienai saliai nepavyko isvengti 3-5 metu korekcijos kai viskas krenta daugiau nei 30 proc. ir atsistato pilnai tik po keletos metu. o protingi zmones sako kad tai atsitikti gali metu begyje.

neįšsiskaičiau ir nepasidomėjau visgi iki galo

Jei siom dienom VB, Hansa ar DNBNord siulo virs 5%, kiti bankai - virs 6%, tai butinai yra papildomu salygu.

Parex, Sampo buvo tokiu akciju. Parex reikejo pirkti 70% kokretaus fondo inv. vienetu, tada 30% i indeli, o Sampo kazkokia gudri sistema, kur turi buti pervedama alga per Sampo, kazkiek procentu laikai saskaitoje, nuo likusiu skaiciuoja...

7 procentai už 7 mėnesius!

2008 metais Lietuvoje sparčiai augant palūkanoms už indėlius Akademinė Kredito Unija (AKU) paskelbė dar geresnę terminuotųjų indėlių akciją. Kredito unija, atsižvelgdama į poreikius, pateikė šiuo metu rinkoje geriausią akcijinį pasiūlymą – „7 proc. už 7 mėn.“ Svarbiausias dalykas šioje akcijoje, kad indėlius su 7 proc. metinėmis palūkanimis galima dėti ir eurais. Sutartį galima rašytis ir naudotis tokiomis palūkanomis 36 mėnesius. Palūkanos už indėlius yra kintamos, todėl indėlininkai yra visiškai apsaugoti nuo uždarbio praradimo sparčiai keičiantis palūkanoms visoje rinkoje ir viso termino bėgyje. AKU pasiūlymas yra pranašesnis už pasiūlymus visų bankų daugiau nei 1 procentiniu punktu. Visi indėliai yra apdraudžiami valstybės įmonėje "Indėlių ir investicijų draudimas". Indėliai priimami eurais ir litais. Akcija galioja nuo 2008 05 15 d. iki 2008 06 15 d.

Kredito unija yra nepelno siekianti organizacija, klientus/narius vienijanti kooperatiniais pagrindais. Unijos patikimumą užtikrina savireguliaciniai mechanizmai, kuriuos įgalina lygiavertės indėlininkų balso teisės priimant sprendimus. Kredito unijų veiklą papildomai kontroliuoja Lietuvos bankas ir Centrinė Kredito Unija. AKU yra Asociacijos Lietuvos kredito unijos narė.

Kredito unijos – vienos seniausių Lietuvoje veikiančių finansines paslaugas teikiančių kompanijų. Jose finansinių paslaugų sąlygos dažnai yra palankesnės, nei bankuose ir prieinamos net ir minimalias pajamas uždirbantiems žmonėms. Kredito unijose paprastai nėra eilių, todėl nariai čia gali tikėtis dėmesingo aptarnavimo, individualios kliento poreikių analizės ir lankstesnio požiūrio nei bankuose.

Daugiau informacijos apie viską rasite interneto svetainėje www.aku.lt arba užsukę į vieną iš 4 Akademinės Kredito Unijos biurų:
Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15, (8 37) 408 555;
Vilnius, Pylimo g. 2/6-209, (8 5) 2621713;
Klaipėda, H.Manto g. 2/ Vytauto g. 17-5, (8 614) 19672;
Šiauliai, Tilžės g. 170-302A, (8 615) 61114.

info@aku.lt
www.aku.lt

Gal kas domejotes, kuri unija siuo metu siulo didziausias palukanas uz terminuota indeli?

Bandyk pasižiūrėti čia: http://www.manoindelis.lt/index.html

sliux, dekui uz atsakyma, bet as klausiau butent uniju. O cia bankai sugrupuoti, vot ir noretusi sulyginti, kas siuo metu labiau apsimoka: ar pasideti terminuota trumpam laikui (3-6 men) i banka ar i kokia unija?

bent tarp Vilniaus uniju sita geriausia:
(ypac $ procentas aki rezia )
nuoroda

Er5,

manau, pasidėk į tą banką, į kurį gauni atlyginimą. Aišku, jei tas bankas yra koks Hansa ar SEB, tai geriau tada eik į Ūkio ar Snorą, ten yra žymiai didesnė palūkanų norma. Dar yra toks Šiaulių bankas. Internetine bankininkyste yra labai patogu pasidėti ir, jeigu reikia, persivesti į banko kortelę. Tik yra toks dalykas Snore, jog, staigiai prireikus pinigų, atšaukti indėlį galima tik per 5 darbo dienas. T. y. pirmadienį nutraukę indėlio sutartį internetu, sumą atgausi tik geriausiu atveju penktadienį, o realiai pirmadienį. Todėl čia reikia pagalvot Beje, tą patį bajerį turi ir DnB Nord. SEB, Ūkio, Šiaulių to neturi - grąžina tą pačią diena ar net akimirką įkrenta sąskaiton.

Aišku, galima ir unijose laikyti, bet ten dar važinėk, kai reikia nutraukti, vėl važiuok.. Nors unijose palūkanų normos didesnės, o dar ir skolintis galima pigiau nei bankuose. Gi, kaip rašė Aurelijus, kredito unijos yra NE PELNO siekiančios organizacijos, o bankai nelabai... Pernai Hansa bankas, VZ rašė, gavo 500 mln. litų grynojo pelno...

Be to, kai pinigai ne akcijose, o indėlyje, privalumas tas, kad ir naktimis geriau miegasi

Investavimo instrumentas - terminuotasis indėlis. Rizika - minimali. Laikotarpis - metai.

Kokia nuomonė: į kurį banką geriausia dabar padėti pinigus? Šiuo atveju palūkanų dydis nėra svarbiausias faktorius. Kitais žodžiais: kurie bankai šiuo metu laikosi stipriausiai? Dabartinės finansinio sektoriaus fundamentikos nežinau, todėl yra įdomi Jūsų nuomonė.

Negausi vienareikšmiško atsakymo, nes:

1) visi indėliai saugūs iki 100000 eurų, nes apdrausti. Bet jei lenktusi didelis kiekis bankų, tai draudimo fondas neturėtų lėšų padengti nuostolius, todėl tektu iiiiiilgai laukti kol atsiimsi savo pinigus.
2) visi LT veikiantys didesni bankai normaliai laikosi šitoje situacijoje, nes vieni turi užnugaryje skandinavus, o kiti konservatyviai valdė lėšas, todėl sukaupė nemažai rezervų, kas dabar padeda jiems sutvarkyti srautus. Bet kadangi nieks tiksliai nežino, kaip gali pasisukti ir kaip ilgai viskas gali užsitęsti, tai vieniems skandinaviškas užnugaris gali duoti neigiama efektą, o lietuviško kapitalo bankai gali irgi strigti