Girdejot kad pries metus kvantines fizikos mokslininkai pagal viena teorija įrodė kad pomirtinis gyvenimas yra

....jei mes tapatinsimės vien tik su materialumu, niekada ir nematysim to tikro pasaulio.... Tik jo paviršių, lyg aizbergo viršūnę, kyšantį.....

būtina atverti ir kitas dimensijas, ne tik tą grubiąją....

ruta,tu iš medžio nukritai..... ?

...argi čia sensacija.....?!

...mokslininkai negali nieko įrodyti, tuo labiau pomirtinio, o tiksliau sakant, astralinio pasaulio....

jis egzistuoja be jų įrodymų.... O jų įrodymai, tai vien - galimai......, gali būti....., turėtų.....

oi, oi.....

Kaip is mokslininku puses - taip,sensacija. Is sventrasciu puses? Ne.

Nematomas bebras pas mane po stalu egzistuoja irgi be mokslininku irodymu. Daug kalbam paskutiniu metu, gudrus pasnekovas.

kaip nematomas....? tai ir tu jo nematai....? Iš kur žinai, kad bebras, prisistatė...?

Na as jo nematau, bet girdziu. Ir girdziu tik as vienas. Sake kad po stalu isikures, jam ten visai gerai.

niekas niekam ĮRODYTI nieko negali....

Va, C bebrą savo turi ir tiek, o kitam niekaip neįrodys..... Nebent kitas pasieks jo "kondiciją" ir pats išgirs - tada ir patikės....

...aš tavimi tikiu, pvz.... O toks Droidas, bomzas ar Handrailas nepatikės, kol patys neišgirs....

Tai tiek su tais įrodymais.


....tai ten koks vaiduoklis bebru apsimeta ir tiek...., gali būti.

....turiu pasakyti - sutinku su ta teze visiškai....

ne iš kelmo spirtas, pasirodo.

Visiškai su tavimi sutinku.
Stebėtojas yra žmogus pats sau. O ne kažkokia mistinė jėga iš šalies.

Objektyvumas atsiranda tik tose vietose, kur vienas žmogus su kitu žmogumi "susitinka pats su savimi".
Kai tai yra žmonių grupės, objektyvumas tampa svaresniu. Tačiau subjektyvumas niekur nedingsta.

Jei aš kalbuosi su tavimi, ir tai, ką tu man sakai, sutampa su mano tokia pat nuomone tuo pačiu klausimu - gaunasi, kad aš tavyje "susitinku pati su savimi". Ir mums tai jau atrodo objektyvu. Bet tik mums. Daugelio kitų nuomonė yra kitokia. Todėl viskas be išimties tampa subjektyvu.

Ir todėl Gyvenimas yra visiškai absoliučiai subjektyvus.

Fizikine prasme žmogus nėra kažkoks stebuklas. Jis yra energijos mišrainė, mes gyvi tik energijos dėka. Kadangi teigiama, jog energija iš niekur šiaip sau neatsiranda ir nepranyksta, tai reiškia, kad žmogus mirdamas atiduoda savo energiją aplinkai. Tad žmogus miršta tik pavidalo (kūno) prasme, o visa žmogaus sukaupta energija atitenka aplinkai, pvz. kirmėlė sugriaužia kūną, kirmėlę suvalgo paukštis, paukštį- katinas ir t.t. Uždaras ratas, ekosistema. Tik paguodos gal nedaug
Žmogus yra evoliucijos įkaitas. Jo gyvenimas visiškai subjektyvus ir yra ribojamas pojūčių, žinių, sugebėjimų. Juk turbūt neįmanoma nusakyti koks yra pasaulis, kai žmogus užsimerkia. Kas būtų, jei mūsų smegenys be regimosios šviesos (spalvos tai juk irgi tik iliuzija) sugebėtų atpažinti gama, rentgeno, infared ir t.t. spindulius. Ar jei galėtume girdėti visų dažnių garsus. Ar jei akys matytų tiek kiek mato Hubble teleskopas. Tai pat tikimybė, jog egzistuoja Dievas yra lygi tikimybei, kad egzistuoja milžiniška sraigė, kuri valgo juodąsias skyles. Diskusijos apie kūrėją yra beprasmės. Gal egzistuoja, o gal ne. Nežinojimas nieko neįrodo. Kaip ir matymas, uoslė ar klausa taip pat dar ne viską įrodo. Žmogus apsuptas nežinomybės, bet "žmogiškas žinias" galime praplėsti tik mokslo dėka. Jog bažnyčioje man sako, kad Dievas yra, man tai nieko nereiškia. Aš esu žmogus ir evoliucijos "dėka" esu žmogiškai ribotas, todėl norint suprasti ar Dievas egzistuoja ar ne, man reikia žmogui suprantamų įrodymų. Kol kas tokių nėra. Todėl ar egzistuoja Dievas, kūrėjas ir pan. ar ne yra 50/50. Kaip ir visą aplinkui supantį pasaulį galiu vertinti tik iš subjektyvios žmogiškosios pusės. Jeigu horoskopas ar žvaigždės mano sako šiandien nesikirpt, sorry aš negaliu tuo tikėti.

Mintys taip pat yra energijos forma. Smegenys dirba ir pan. Tai teoriškai žmogus gali ar kažkada galės skaityti kitų žmonių mintis/jausmus.

Filosofijos pats esminis taškas būtų turbūt toks: pasaulis yra neutralus (joks, o kartu ir visoks) ir jame neegzistuoja jokios taisyklės. Žmogus yra savo taisyklių, evoliucijos, žinių, nežinių, pojūčių, juslių, gebėjimų įkaitas.


Na aš ir nemoku nuosekliai dėstyti minčių

Jo liudna kad grynasis protas yra kuno ikaitas. Stai nepavalgyk pora dienu, ir vaiksciosi perdauztas galvodamas apie kebabus, isgaruos visos filosofijos ir moralai.

O taip noretus ji atskirt, ta grynaji prota, patalpint i konteineri, pasalinus visas emocijas, kurios is esmes irgi yra kuno generuojamos shudienes. Prijungt prie informacinio srauto ir po kurio laiko turetume singuliarini sprogima - grynasis protas virstu tikru tikriausiu Dievu.

Pasakysit kaip cia be emociju, gi emocijos daro zmogu zmogumi. Oi ne, emocijas turi ir primityvus gyvunai. O jei viespaciauskas butu tveres sita pasauli ir turetu vien teigiamas emocijas, tai jis tikrai nebutu padares jo tokio gaidisko, kur vieni kitus pastoviai ryja ir galo nematyt. Sitam paaiskint teko sugalvot velnia. Oi oi..

Q: Nematomas bebras, what do you think about Sri Sri
A: Indish prick who sells philosophy to idiots around the world and makes millions.

O aš galvoju, kad paguodos tame labai daug.

Mano senolė besąlygiškai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, bet tokiu, lyg Dievulis ant debesų. Niekada net nenaudojo žodžio "mirsiu", o visada sakydavo, "kai išvažiuosiu į...(vietovė, kur ilsisi ne viena ankstesnė karta)".
Tarp mūsų gimimų buvo labai didelis metų skaičius. Atitinkamai ir mokslo lygis tada buvo kitoks. Tačiau blaivų protą išlaikė vos ne iki 100 metų, todėl mūsų diskusijos būdavo pilnavertės.

Ir aš jai visada to labai pavydėdavau, baltu pavydu. Kadangi aš nepajėgiau taip... Mano tėtis labai gerbė ir vertino mokslą, todėl ir mane nuo mažumės skatino tam. Tas mokslas atėmė iš manęs tai, ką turėjo mano senolė.

O štai dabar, kai jau randu įvairias mokslu paremtas teorijas, viena iš jų tavo paminėta, aš kažkuo priartėju prie to, ko pavydėjau jai. Bandau rasti tą patį, tik "kitokiais žodžiais". Nors mirties baimė yra būtina žmogui savybė kaip savisaugos instinktas, tačiau perdėta baimė nėra gerai.

Tai bet kokio tikejimo prasme, nuo dievo iki zemisku dalyku, tokia ir yra - egzistencine prasme. Nes siaip jos nera, jei bandysi rast objektyvu taska. O kai nera, tas veda is proto ir tai pavojinga. Todel reikia tiket dievuliu ant debesu ir paaukot ant misiu. Ir neziuret kaseciu nepadoriu..

https://www.youtube.com/watch?v=HBNcNgTeY5k

C, gal gali paklaust ką tavo bebras galvoja apie elitą ir kosmitus?

Ir tavo bebras kartais ne iš gibsono pabėgo, tik jei nematomas tai jau blogiau
(beje, tikrai neblogas psich. filmas, kurį mažai kas įkerta)
http://www.imdb.com/title/tt1321860/

Del elito atsake kad bent Lietuvoje tokio apskritai nera. O del kosmitu, tai nezino kas tai yra, atsakymas mazdaug - ka as galiu manyti apie kazkokias kosmines sporas ??

Maniskis bebras atsirado is niekur. Priminsiu kad Visata irgi.

O filmas neblogas, tik pamenu kad nedaziurejau as jo. Labai aiskus siuzetas per viduri pasidare.

Kosmitai ir teranai čia pas mus yra sutartinis ženklas
Droidas pakankamai aiškiai ir koncentruotai apie tai paaiškino, kai paklausiau. Nes nebuvau skaičiusi jų pradžios, kadangi ilgai buvau išbaninta.

Galvoju, kad ir tu neskaitei šio tinklapio, kai buvai išbanintas?

O pagal sutartinius ženklus dabar visai nesunku juose orientuotis
Juk realiai viskas šiame Pasaulyje yra tam tikra prasme sutartiniai ženklai

1. ....ane? o iš kur ta energija?
2. ..kas ją sukūrė....?
3. ...kodėl ta energijų mišrainė dar ir kvėpuoja....?
4. ........ir kodėl nekvėpuojantis kūnas/energijų mišrainė , tampa lavonu be kvėpavimo....?
5........... iš kur atsiranda kvėpavimas...........?


p.s. nors į vieną klausimą gali atsakyti užtikrintai, be.... eeee...., aš manau, ...galbūt ir t.t....

p.p.s....C, tegul tavo bebras nedalyvauja diskusijoje.... nelygios galimybės bus...

Gal kartais jis žinos atsakymą Įdomus pašnekovas.