Prisiregistravau ir aš. Pinigų plovimo prevencijos reikalavimų nepaiso, vartojimo kredito reikalavimų nepaiso... Galiu pasakyti tiek, kad LB tikrai užtrumpins, kai sužinos apie juos

nu nu, visus 67 litus nea, iš tikrųjų įmečiau 20, žiūrėsiu, kas vyksta šiaip tai bent registracija ir procedūra buvo tikrai lengvai įveikiama. Žiūrėsiu, kaip veikia toliau ir duosiu žinot

pakomentuok plačiau, kažkaip nesigilinau į šiuos dalykus. Pabandžiau pagooglinti tai, ką tu vadini "vartojimo kredito reikalavimai", tai pvz SEB bankas kelia reikalavimus kredito gavėjams tokius niekinius: pilnametis pilietis, reguliarios pajamos: https://www.seb.lt/kreditai-ir-lizingas/kreditai-ir-lizingas/vartojimo-kreditas . Standartiniai reikalavimai. Tą patį padaro ir savy http://savy.lt/docs/investment_risks.html. Pinigų plovimo įstatymus iš principo paskaitysiu

Tai kaip ir minėjau, norint teikti vartojimo kreditus LB turi įrašyti į sąrašą. Tai vien šiuo požiūriu jų veikla neteisėta.
Tada yra šūsnis reikalavimų vartojimo kredito įstatyme, tokie kaip privalomos informacijos atskleidimas paskolos gavėjui.
Taip pat investuotojų interesus ginantys teisės aktai neabejotinai yra pažeidžiami.
Bet pats modelis tai perspektyviai atrodo, tik jis turėtų būti legalizuotas

eglelink, baik tu tuos bajerius. Tau treideriai sako, sako, sako, o tu kaip ož.. į vartus žiūri ir nė motais


Nėra didelis vargas paskambinti jonui, petrui, antanui ir paprašyti, kad brūkšteltų ką nors gero apie mane
O rekvizituose nei darbuotojų sk, vadovas zabulis pasislėpęs, kreditingumas neaiškus (tiesa nauja įmonė, tai nelabai dar ką rodys)

Toli su investavimu neisi eglele, jeigu tikėsi tokiomis pasakomis ir būsi tokia naivi..
Gal geriau investuok į HYIPus daugiau duoda
Ir nepyk už sarkazmą, bet toks jau tas investavimo žiaurus gyvenimas

Nerašyk taip atvirai, o tai ims ir investuos ten ...

Beje, jei kalbant į temą, tai rizika yra tame, kad investicijos nėra apsaugotos ir kadangi pati veikla nereguliuojama, tai skolininkams ar pačiai įmonei defaultinus, kyla rizika, kad neatgausi savo investicijos

Sujungiau šią naują temą su ankstesne diskusija iš temos "Naujokų klausimai". Dar žadėjo prie diskusijos savy.lt atstovai prisijungti. Atsakys į kylančius klausimus ir šiaip gal ką nors įdomaus papasakos šia Lietuvoje dar nepopuliaria tema..

taigi gerai jei žmonės siūlo, ir įlindau į forumus, kad išsiaiškinčiau dalykus galiu būt ir ožka ir kas tik norit, bet Lietuva - laisva šalis. Suidomėjau investavimu į paskolas, dabar va ir tema atsirado, tai leiskit domėtis ir toliau nes dabar taip atrodo, kad niekas nežinot šito reikalo, todėl kaip normalūs lietuvaičiai negalit ir nieko gero pasakyt. negaliu ir aš, bet patinka analizuot, be to darbe kartais reikia moralinio atotrūkio

pasidomėjimas: kadangi esu teisės mokslus graužusi kitados, įstatymai man labai patinka. Skaitinėjau šiandien
vartojimo kredito įstatymą. Refleksija tokia: vartojimo kreditų veikla verstis gali tik įrašytos į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įmonės, kaip kad ir minėjot čia ne vienas jūsų. Įstatymas vartojimo kredito davėją apibrėžia kaip tą, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Bet logiškai mąstant (kiek ten tos logikos pas mane gali būti), tai bendrovės kaip savy pačios neteikia kreditų, o yra tik sistemos administratorius, nes paskolas finansuoja žmonės. Mano supratimu ir kiek prigooglinau, toks dalykas visai nereglamentuotas Lietuvoje, todėl jiems kaip ir nereikėtų sistemoje registruotis. Galimybės yra dvi šitoj vietoj, arba juos pagaus ir skriaus institucijos, kaip irgi kažkas minėjot, arba reglamentuos. Pas mus reglamentavimas naujų teisinių santykių visada atsilieka nuo realios situacijos, neišvengsi tokių dalykų...

reik pažiūrėt, ką atstovai rašys, jei prisijungs.

Kad ir kaip norėčiau pakomentuoti Savy atvejį, bet negaliu, nes nieko apie juos nežinau, ar jie laikosi pinigų plovimo prevencijos politikos ar nesilaiko, ne tiek tai svarbu. Juk SEB bankas atrodė tvirtai, o gavosi šnipštas, čia gali atrodyti šnipštas, o būti gerai. Gali ir ne, priklauso nuo įkūrėjų ir valdovų proto.

Pasaulyje yra daug tokias paslaugas teikiančių įmonių, be to vis dar jų daugėja, kadangi pats modelio principas iš esmės kur kas geriau tenkina žmonių poreikius. Sukurtas jis irgi ne be reikalo: visiems visada trūko ir truks pinigų, vieniems 100, kitiems 50 000 ir visiems visada norėsis juos iš kažkur gauti. Kai yra tiek paskolas teikiančių įmonių ir įmonėlių natūralu, kad žmonės atmetimo būdu rinksis vienas ar kitas kompanijas. Kriterijus irgi aiškus - atiduoti kuo mažiau pinigų = mažiausios palūkanos. Yra ir daugiau atmetimo kriterijų, tokių kaip terminas, o dažnos iš savo biudžetų skolinančios įmonės neturi galimybės skolinti ilgam laikui, kadangi pinigai neša pinigus, iš to jos ir gyvena. Kaip visuomet yra norinčių skolintis, taip visada yra buvo ir bus tų, kurie nori investuoti. Norint įsteigti kreditus teikiančią įmonę, reikia turėti didelę sumą pinigų tam, kad būtų galima startuoti ir teikti paskolas, o p2p įsteigimui to nereikia. Sudėjus visus šiuos ir kitus faktorius ir gimė p2p, idėja pasaulyje pasklido greitai, bankai prarado klientų (gaila, bet toks jau tas prisitaikymas prie pokyčių: arba prisitaikai arba ne), suteiktų paskolų ir išmokėtų palūkanų investavusiems statistikos atspindi pasitikėjimą šiomis bendrovėmis.

Eglelink prisiregistravai ir investavai 20 lt. Dabar atsakyk sau į klausimą ant kiek šita įmonė yra tau teikia pasitikėjimą? Ar galėtum ramiai sau investuoti tarkim kad ir kokius 3-5 tūkst., kurie tau morališkai taptų reikšmingi? Jei tokios sumos neleistum čia investuot, tai neverta ir su 20 lt prasidėt.
Kažkada kalbėjau su verslininku, kuris vystė panašią idėja ir sakė, kad gerai būtų neinvestuojant savo lėšų sukurti tokį internetinį modelį, kur žmonės teikia paskolas tiems, kuriems jų reikia. Sako aš sau ramiai pasiimsiu kelis procentėlius tarpininkavimo mokestį ir jokios atsakomybės. Tai čia kaip matau panašus reikalas išsuktas. Tada aš to verslininko paklausiau: tai gerai jei aš investuoju tarkim 50 tūkst. litų į tavo skolininkus, kuriems reikalingi pinigai, kokios mano garantijos? Atsakymas: gauni žmogaus ar įmonės kredito istoriją ir čia visos tavo garantijos. Firma nesuteikia jokių garantijų, tik tiek, kad suveda su skolininku. Tai toks atvejis dar prasčiau nei vekselis, nes čia juk viskas vykdoma "internetinėje erdvėje", kur absoliučiai jokių garantijų.
Moralas: paimu savo tėvą (kuris tarkim dirbtų užsienį), priregistruoju kaip nepriekaištingą istoriją turintį asmenį, jis paima paskolą. Kad ir tarkim tiems patiems 50 tūkstančių (ale plėtoti verslui), o tada gaudyk vėja laukuose. Skolintojams visiškas pravalas.

Aš tikiuosi, kad senbuviai ir aktyvieji šio forumo nariai čia tik sąmoningai žaidžia katę ir pelę su šios temos iniciatoriais tam, kad prigautų peles už uodegų. Nors pelės įsivaizduoja, kad jos valdo situaciją, t.y vedžioja kates už ūsų.
Juk akivaizdu, kad eglelink yra tik savy.lt marketinginis projektas, o ne naujokiškus klausimus užduodanti naivuolė. (Kaip tyčia atsiradusi laiku ir vietoje, kad promoutintų niekam negirdėtą, naujai užgimusį brandą).
Naujoke apsimetusi šviežiena pasimuistė, pasiblaškė finansiniuose produktuose ir jūs jau puolate konsultuoti ją, kaip kokią atsilikėlę, nors nepastebite, kad ne jūs ją, o ji jus vedžioja ten, kur panorėjusi- ji jau užvedė jus ant temos, kurią ir norėjo vystyti- portalo savy.lt reklamavimas.
Pripažįstu: iš pradžių ir man norėjosi ištiesti "naujokei" pagalbos ranką. Buvau net paruošęs patarimą, analogišką, kaip Sliux (kurio, beje, dabar nerandu), ir net tuo pat metu- tą pačią minutę, kaip ir jis ruošiausi ją išsiųsti, bet laiku sustabdžiau, pastebėjęs panašumą, tad nedublavau minties.
Vėliau suklusau. Kažkodėl suvokiau, kad tie eglelink "naivuoliškumai" skamba kiek nenatūraliai, o ir tendencingumas juose tikrai yra. Nors ir ne akivaizdus, bet akivaizdu, kad gerai užmaskuotas, bet yra.
Apie sarasukmaster neturėjau jokios nuomonės- per mažai buvo jo pasisakymų, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas. Tad geriau buvo patylėti, bent jau iki to momento, kol netapo akivaizdu.
Jei norite, galime stebėti kartu, jei norite, galime patylėti kartu, nors ir yra akivaizdu, kad esame maustomi.
Kai kas įsivaizduoja, kad daro mums įtaką (čia apie Droidą ir jo pakalikus), bet tegul jie žino mažiau nei yra iš tikrųjų.

Mausto ar ne, projektas vis tiek tam tikra prasme įdomus - pasaulyje P2P lending egzistuoja, atsiras ir pas mus, didžiausia rizika šiuo atveju politinė, juk iš esmės tai kredito unija, tik online ir be pajininkų. Daug kas kalba apie riziką nes nereguliuoja, tačiau SNORĄ juk reguliavo, ataskaitas auditavo, sąrašus vedė - ir visi žinom, kuom tai baigėsi. Dabar turim situaciją, kad AB smulkieji investuotojai darosi vis labiau nereikalingi, greitieji kreditai tarpsta su kelių šimtų procentų palūkanom, bankai neturi kur dėti pinigų, palūkanų už indėlius nemoka, o čia kažkas naujo.
Tad ko gero prasminga pasinagrinėti, kokie skolininkai naudojasi tokiomis paskolomis, kokia statistika blogų paskolų ir pan, juk loterijos bilietus taip pat žmonės perka ir kazino lošia.

Parodykit prašau, kur pas greituosius kreditus yra kelių šimtų procentų palūkanos? Aš nesu jų pusėje, tačiau nereikėtų skleisti ir neteisingos informacijos.
LB riboja bendrą kredito kainą (arba kitaip BVKKMN - bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) iki 200 proc. - bet pabrėžiu, tai nėra palūkanos, kaip teigiate, o visi mokesčiai: sandorio sudarymo, administravimo, palūkanos ir t.t.

Ok, dėkoju už patikslinimą, teisingai - kelių šimtų procentų BVKKMN. Beje šita savy kontora irgi visokių administracinių mokesčių kainodaroja nurodo - neskaičiavau, kiek procentų susidaro.

Mane tai domina tokio pobūdžio veikla truputį kitu rakursu- gal panašiu principu būtų galima įdiegti "minios investavimo" platformą, kas užsienyje dabar labai populiaru. Principas panašu, tik privatūs asmenys skolintų ne kitam privačiam asmeniui, bet įmonei (dažniausia startup'ui). Tai galėtų būti apiforminta tiek kaip paskola, tiek kaip investicija į kapitalą. Bet turbūt kol nebus sutvarkyta įstatiminė bazė, Lietuvoje visi panašūs projektai balansuos ant nelegalumo ribos. O žinant kaip lėtai pas mus panašūs inovatyvūs įstatymai priiminėjami, turbūt teks laukti dar bent 3-5 metus, kol situacija pasikeis.

Sutinku, galima visokių formų prigalvoti tokio verslo vystymui. Jei ką nors darysi ta tema, informuok, prisijungsiu kaip mikroinvestuotojas.

Tą patį, tik kitaip esu rašęs anksčiau, nes irgi galvojau, kaip čia sutarpininkauti mažos rizikos investicijose.

Matyt vistik reikia daug reklamos ir "psichologinio apdirbimo". Ta pati Savy dar ir Londone prisiregistravus. Kodėl ? Įtariu, kad atrodytų patikimiau, solidžiau. Forumai vėl gera vieta reklamai. Va eglelink tuo užsiima čia. Padarius tokią platformą, klientų atsirastų, nes žmonės mėgsta "daryti pinigus iš oro". Pastoviai atsiranda entuziastų tai deimantus ar auksą pardavinėti, tai kokią ojoo ar lyoness populiarinti. Ir randa sau "investuotojų".

Žiūrint iš investuotojo pusės, nematau jokios prasmės naudoti savo pinigus tokiose schemose. Jau geriau tada HYIP.

Simultanai, vieni rašo, kadangi, kaip supratau, dažnas pradėjęs investuoti prarado nemažas sumas pinigų, o aš nu nenoriu ir viskas (kaip ta ožka, kad įsispiria ir neina niekur (nors kuo toliau kalbant čia, visgi rezgasi idėja nusipirkt kokį sklypą ir laukti geresnių laikų), be to savy man taip pat nekelia didelio pasitikėjimo, taip pat kaip nekelia ir kiti investavimo būdai (nuo kada gi rizika kelia pasitikėjimą?), o 20 lt negali manęs niekaip įskaudinti: gali arba sudaužyti pasitikėjimą arba jį pakelti, ir vienu ir kitu atveju kažko pasimokysiu. Vekselis, akip ir sutartis, yra dviejų žmonių susitarimas dėl tam tikrų sąlygų. Aš nemanau, kad šiais laikais apskritai kas nors vykdoma be sutarties, o kaip jau sutartiniai įsipareigojimai šalių būna vykdomi, čia jau kitas klausimas. Rūkyt Kudirkos skverely irgi negalima, bet vis tiek rūko žmonės.

Laisvi, su marketingu reikalų turiu tiek gyvenime, kiek reikia kartais pasakyti, ar mano darbovietės lankstinukai labai negražūs ar nelabai na dar retsykiais prisidedu prie neįgaliųjų organizacijos, kuriai redaguoju tekstus, bet čia jau irgi vaje kaip toli nuo reklamos. Tiesa, dar ne viskas, rašau laiškus moteriškiems žurnalams, tokiems kaip Laima, Moteris, Ji, Edita ir kitiems, kartais už tai duoda dovanų, o man džiaugsmo. Tai net ir nežinau, kiek reikia reaguoti į tavo pasisakymą. Manau, kad nereaguosiu ir toliau kalbėsiuosi apie tai, apie ką noriu, kiek noriu ir su kuo noriu. Be to, man dar visada atrodo, kad tie kurie garsiausiai loja, yra patys kažkuo prasikaltę... Bet čia vėlgi tik mano nuomonė. Beje, dar tikiu, kad ne teisę mokeisi, nes jei būtum teisininkas, suprastum mano polinkį viską tikrinti įstatymuose ir rasti "kur parašyta".

aliolt, nežinau, kiek šaltinis teisingas, bet čia http://lyderis.eu/verslas/akcija-atsisakyk-greituko/ rašo šiek tiek apie palūkanas. Esu girdėjusi visokių atsiliepimų apie greituosius kreditus, girdėjusi ir apie bomzasxxl minėto dydžio, bet girdėjau ir apie tai, kad žmonės patenkinti pasiskolinę, nes palūkanų arba nebuvo (pirmas kreditas) arba buvo labai nedidelės. Pati esu pirkusi daiktus lizingu, kažkada naudojausi svingo paslaugomis, -praėjo be nei vieno nesklandumo ir likau 100 proc. patenkinta.

Greičiausiai registracija Londone reikalinga tam atvejui jei veiklą lietuvoje užtrumpins priežiūros institucijos.
Investicijos čia nėra mažos rizikos, greičiau labai aukštos, rizikos mažinimas vyksta skaidymo principu, tačiau realiai apie skolininkus nieko nežinoma - jie cloud'e, kažką apie juos žinantis teigia tarpininkas, kuris taip pat teigia, kad nepriima skolinkų turinčių skolų. Svarbiausia, kad žmonės, kas į tai veliasi tinkamai suprastų riziką.
Taip pat kelia abejonių savy pasirinktas metodas transakcijai pasirašyti - abejoju ar tai kaip jie realizavę galima laikyti kvalifikuoti elektroniniu parašu.