Sveiki, kiek peržvelgiau forumo temas kažko tokio ir neradau, o dalykas iš tikrųjų labai įdomus. Daugelis kalba apie ekonomiką kaip apie tobulą mokslą, kurio dėka žmonės gyvena, kaupia turtą ir jį investuoja, tačiau istorija mena ne vieną ekonomikos „burbulą“, dėl kurio kilo netgi pasaulinės krizės. Taigi šiek tiek apie didžiausius „burbulus“:

---

1929m. spalio 24d. ši data žymi Didžiosios depresijos pradžią ir Volstryto griūtį. Šią dieną akcijų kainos Niujorko vertybinių popierių biržoje staigiai krito. Bereikalingai nerašinėdamas apie įvykius galiu pasakyti, kad nuo 1921m. iki 1929m. JAV buvo ekonomikos klestėjimo laikotarpis. Dėl augančių akcijų kainų tapo madinga akcijų įsigyti už skolintus pinigus. Tarp investuotojų vyravo bendras supratimas, kad „akcijų kainos gali tik kilti“. Kai kurie analitikai manė, kad akcijų kainos pasiekė ilgalaikį „aukštų kainų lygį“. JAV centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas, kad pristabdytų perkaitusią ekonomiką. Prekyba akcijomis šoktelėjo, o akcijos nuvertėjo dviem trečdaliais. Žmonės, kurie pirko akcijas už skolintus pinigus, buvo priversti parduoti akcijas, bankai prarado indėlininkų pinigus. Dėl 1929 m. vertybinių popierių biržos krizės smuko visa šalies ekonomika.


Tai buvo ekonominis burbulas pūtęsis nuo 1986 m. iki 1991 m., kurio metu nekilnojamo turto bei akcijų kainos smarkiai kilo. Japonijos nekilnojamo turto kainų burbulo nesustabdomas pūtimasis truko 7-8 metus, tačiau šio burbulo sprogimo pasekmės jautėsi daugiau nei 15 metų. Didžiausi nekilnojamo turto kainų pokyčiai buvo stebimi Japonijos sostinėje Tokijuje. Dirbtinai sukeltos kainos po burbulo sprogimo krito dešimtimis kartų. Nekilnojamo turto kainų kilimas sutapo su analogišku kainų pokyčiu vertybinių popierių rinkoje bei bendru ekonomikos kilimu. Tačiau stabtelėjus ekonomikos kilimui, nekilnojamo turto rinka bei vertybinių popierių birža pradėjo strimgalviais ristis žemyn. Visas NT (tiek komercinės paskirties, tiek gyvenamasis būstas) buvo pervertintas tokiu laipsniu, kad kritimo nebegalėjo sustabdyti jokie fundamentalūs ekonominiai rodikliai ar rinkos dalyvių lūkesčiai.

---

Taigi apžvelgiau vienus iš didžiausių ekonominių burbulų. Dabar galime diskutuoti kas būtų vienaip ar kitaip? ką reikėjo daryti, kad to būtų išvengta ir t.t.

---

Šaltiniai:

Daugelis klysta, nes:
1) ekonomika ne mokslas - nėra, nebuvo ir nebus. Jeigu fizikoje galioja dėsniai, tai ekonomikoje gali drąsiai laužyti "dėsnius", kurti kartelius, skolinti, prirašinėti nuliukus, kotiruoti aukso kainas, papirkinėti, manipuliuoti tom pačiom kainom, spausdinti popierių ir priskirti jam vertę, crashinti ir dar daug-daug ko įdomaus.
2) ekonomika (kaip dalykas) tiek pat tobulas, kaip ir absurdiškas iš kitos pusės.
3) šiaip jau jos (ekonomikos) paskirtis yra didinti efektyvumą prie tos pačios sąnaudų kainos ar net mažesnės, bet gi matom, kad gali būti ir atvirkščiai tikrovėje, tereikia politinės valios.

Pakol egzistuos burbulų susidarymo rizika, tol bet kuris ekonomikos modelis bus ydingas. Pakol nesugalvos koks nors protingas dėdė saugiklių ir kitų pričindalų palaikyti stabilumui, bet čia gal žinantieji labiau nusimano kaip idealiausiu atveju turėtų atrodyti praktiškai veikiantis ekonomikos modelis.

Tas pats tu teise. Nieko bendro su mokslu Toks tas pasaulis.



Tą staigų kritimą organizuoja irgi žmonės. Ir tie žmonės paskui irgi susiperka papigiai materialųjį turtą. Būtent tada prasidėjo J.P. Morgano, turtingiausio anuometinio žmogaus, epopėja. Kelk nekėlęs klausimų ką ir kaip reikėjo daryti - jie vistiek vienu žingsniu priekyje.

4) Du kartus į tą pačią upę neįbrisi.

Aš tai gyvenu dabartim, ne praeitim. O diskutuot kas būtų jeigu būtų.. Kaip sakoma gyveni, mokaisi ir vistiek durnas miršti. Va kiek Lietuvoj bankų bankrutavo, ir žmonės vistiek nepasimokė.

Kaip tai ne? Pasimokė: "Jei bankas lenkiasi, reiškia visi mokesčių mokėtojai solidariai susimes ir apmokės
atsiradusią skylę. Indėlininkai su baronka neliks. Tai ką, aš durnas, kad nedėčiau pinigų ten, kur moka didžiausią procentą? Juk valstybė mokesčių mokėtojų pinigais laiduoja, kad iki 100kEUR aš atgausiu viską!".

Tai valdžiažmogiai sukuria tokias elgesio paskatas su visokiais gelbėjimo planais. O žmonės pagal prieinamą informaciją tiesiog elgiasi racionaliai ir maksimizuoja savo privačią naudą.

Sutinku, ekonomikoje taip pat daugybė dėsnių, kuriuos galima apeiti arba tiesiog jų nepaisyti. Kuo dažniau jie laužomi tuo didesnė tikimybė sulaukti naujo burbulo.

Iš dalies sutinku, bet po kiekvienos krizės ar nuosmukio sulaukiama ekonomikos medelio pataisų, kurios jį daro vis mažiau pažeidžiamą. Štai kodėl aš taip vertinu ekonomiką - ji tobulėja.

Taip sutinku, kad žmonės prisidėjo prie staigaus kritimo su spekuliacija ir netikromis vertėmis, kurios egzistavo tik popieriuje. O Morganas, ne manau, kad jis norėjo, jog Volstrytas sugriūtų, tiesiog jis buvo protingas žmogus sugebėjęs pasipelnyti iš krizės, kaip ir daugelis kitų.

iš jūsų pasisakymo gaunasi :
1. fizika tai taisyklių rinkinys , kuris priklauso nuo visatos sandaros ir yra nekintamas šioje erdvėje ir laike
2. ekonomika tai kintanti sistema, kuri priklauso nuo dalyvių veiksmų

klausimas , kuris "mokslas" turi būti rimtesnis, tas kur nagrinėja statinių taisyklių rinkinį ar tas kur nagrinėja saviorganizuojančią kintamą sistemą ??

kadangi čia visi trader'iai pabandysiu labai paprastai paaiškinti ant pirštų, prekeivių kalba. Bolingerio kanalas visiems žinomas indikatorius , kaina makaluojasi jo viduje, retkatčiais išeina už ribų , tačiau kanalo ribos kinta priklausomai nuo to kur ten viduje kaina ir kur ji buvo anksčiau....

Lygiai taip pat ekonomikoje , sudarytos makroekonominės sąlygos vystymuisi , kanalo viduryje sąlygos optimaliausios, kanalo kraštuose jos leidžia vystytis, bet labai sunkiai, už kanalo ribų , sąlygos netinkamos visuomenės ekonomikos vystymuisi. tačiau kokiose sąlygose gyvens visuomenė priklauso ne tik nuo sukurtų sąlygų( visuomenės susitarimo, nustatytų taisyklių bet ir nuo kiekvieno individo veiklos "laužyti "dėsnius", kurti kartelius, skolinti, prirašinėti nuliukus, kotiruoti aukso kainas, papirkinėti, manipuliuoti tom pačiom kainom, spausdinti popierių ir priskirti jam vertę, crashinti ir dar daug-daug ko įdomaus")

todėl ekonomikos teorija, tai to kanalo aprašymas iš fundamentalios pusės, tai yra žinoti kokie veiksniai veikia iš išorės ir kaip su tais veiksniais sąveikauja pačios visuomenės veiklą ( sustiprina, susilpmina, neveikia , kt)

o ekonomikos praktika trader'iui, tai įvertinti kokioje kanalo vietoje yra ekonomika ir kur ji "eis" toliau.

o jūs sakot, kad ekonomika lyginant su fizika ne mokslas. kad taip negalvoti , pažiūrėkit ką veikia žmonių sukurti superkompiuteriai , jie jau lenkia žmogų skaičiuodami fizikos dėsnius ir jų poveikį, tačiau net ir nedidelis jų sukurtas ekonominis modelis neturi nė pusės to patikimumo, kiek turi kompiuterio sukurtas fizikinis modelis .

akiračiui praplėsti : žiūri žmonės į abstraktų/objektyvų vaizdą ir vieni sako menas , kiti sako nesąmonė...žiūri žmonės į matematikos formules surašytas lentoje ir vieni sako grožis , kiti "kokie čia hieroglifai surašyti"...

o visu tuo norėjau pasakyti, kad ekonomika yra tiek sudėtingas mokslas , kad jei nors truputi supranti jos pagrindus, realius pagrindus, ne pseudomokslines markso ir lenino teorijas, ir ne apžvalgas apie ekonomiką, kurias dėsto lietuvos universitetuose , tai klausimas ką valgysiu rytoj, atkrenta savaime...

Labai puikiai pastebėta bugaga. 100 proc. sutinku. Taip ekonomika turi daug spragų, kurios dažnai išlenda sukeldamos krizes, taip jų yra labai daug, tačiau šis mokslas kuria taisykles taisyklėms, kurias vis sunkiau apeiti. Taip pat reiks pasidomėti apie Bolingerio kanalą.

Užpliusavau nuomonę.
Tačiau reiktų papildomai pabrėžti, tikslieji mokslai yra fundamentalūs (ir per amžius tobulinasi su visokiais naujadarais tipo kvantinės fizikos ir t.t.t), o ekonomika... Na, tai tėra krūva duomenų, susidariusių per atitinkamą laiko tarpą, kuriuo metu vyko suma summarum (viskas kas susiję su pinigų srautais, tarkim) įvykių ir jau PASKUI sėdi dėdulės su "medinėmis linijuotėmis" ir iš to vysto visokias teorijas, kuria algoritmus, sugalvojo va akcijų biržą, forexus, visokie liberalai parašo straipsniuką kokį apie laisvąją rinką (nors tai teoriškai neįmanoma, lygiai kaip ir anarchijos politinis modelis suponuojamas idealistiniu žmogaus požiūriu, kad jis turi ir sąžinės, ir proto, ir maža to - net empatijos jausmą).

Visą ekonomiką galima paimti ir per dieną užbraukti, pradedant nuo nulio, bet esminis faktorius yra, aišku, ne pinigų srautas, o tai, kas ir kaip nukreipia tuos srautus, o čia jau įsikiša žmogaus psichologija: godumas, dominavimas, konkurencija etc.
Ką reiškia 2008 metų krachas? Ar ta pati 1929 m. depresija? Reiškia ne kažkokius ten "ekonomikos perkaitimus" ir burbulus, o tiesogiai parodo kryptį KODĖL taip atsitiko - t.y. elementarų godumą ir kvailumą, nes ekonomika be žmogaus egzistuoti negali, o tos pačios minėtos fizikos dėsniai - gali kuo puikiausiai.

Žodžiu, ta ekonomika yra ne kas kita kaip protingesniojo/stipresniojo dominavimas ir manipuliavimas silpnesniu/kvailesniu, kuris stokoja informacijos ar šiaip sąvimonės. Maža to, bendras žmonių švietimas tik pablogins padėtį, nes kuo žmogus taps protingesnis - tuo daugiau bus rezistencijos ir nesutarimų, kadangi visa schemutė bus perkasta ir kiekvienas užsinorės "savo pyrago dalelės". Jau kaip vyks rezistencija tai ne man pasakot.

Vat nusileistų koks Jėzus šiandien iš dangaus ir įkalbėtų visus, jog ne konsumerizmas yra laimė, o <įrašykit bet ką>, nustotų visi pirkti šlamštą ir nereikalingus daiktus, sustotų skolinimasis, gamyba ir baigtųs tos ekonomikos stebuklai.
Visi soc. mokslai tėra žmogaus psichologijos pagimdytos chimeros. Bet gal dėl to ir įdomu (kažkiek) gyventi disbalanse. Nors gal ir ne.
Atsiprašau, šašlykai dega...

"Brolių Karamazovų"berods II -am tome jau arašyta,kaip Jėzus atėjo prie inkvizicijos laužų šiek tiek apie moralę pakalbėt.Vaikinui buvo pasakyta kuo greičiau neštis savo šlepetes,jeigu nenori patapti šašlyku.Manau tam epizode begaliniai gili Dostojevskio išvada apie bet kokias pastabas iš šalies,nepriklausomai kas jas teiktų.

Dar šis tas įdomaus. Pirmasis spekuliatyvus burbulas buvo Olandijoje „Tulpių manija“. XVIIa. buvo olandų aukso amžius, tuo metu Olandijos pirkliai iš Osmanų imperijos parsiplukdė tulpių, kurios jiems labai patiko. Olandai taip pamėgo tulpes, kad kai kurių kaina rinkoje siekė 100 tūkst. guldenų.(1 guldenas apie 3,5g. aukso). 1623 metais vienas svogūnėlis populiariausių tulpių rūšių kainavo 1 000 guldenų, kai tuo tarpu vidutinio olando metinės pajamos tais laikais buvo 150 guldenų. Tulpių karštinė netruko paplisti po visą šalį, žmonės vildamiesi greitai praturtėti ėmė pardavinėti namus, žemes ir pirko tulpių svogūnėlius. Tačiau viltis greitai praturtėti sudužo 1637m. vasarį, kai staiga krito tulpių kainos. Tulpių kainos buvo pakilusios 20 kartų, tačiau per keletą savaičių tulpių svogūnėlių kaina krito daugiau nei dvidešimt kartų. Tulpių išplitimas ir padidėjusi pasiūla, padarė savo darbą. Daug prekiautojų subankrutavo. Dėl burbulo sprogimo skaudžiai nukentėjo daug ekonomikos sektorių. Tulpėmis buvo prekiaujama net ir biržose, taip pat atsirado išvestiniai ateities sandoriai, pagal kuriuos buvo parduodamas būsimasis derlius.