Niekas nebijo - tiesiog ir šitas forumas parodo, kad uždavus klausimą kodėl geriau nereikia susitvarkyti vieną kartą iki galo su apribojimais dėl žemės pirkimo - kažkaip oponentai tyli. Kaip ir negeba atsakyti dėl juridinių asmenų teisės įsigyti žemę.

Na antra referendumo dalis dėl "skaičiaus" tai pateikiama kaip "liaudies valdžia" ir kad Šveicarija taip "daro".

Visas šis reikalas perdėm populistinis ir nėra ko čia gasdintis, kad Lietuvoje iš liaudies yra atimta valdžia. Liaudis ir yra valdžioje, o kad liaudžiai nepatinka jos pačios reitingų didvyriai čia jau kita tema.

Jei užteks 100k referendumui organizuoti tai nieko iš esmės nepakeis - buvo suteikta teisė dalyvauti rinkimuose - ir kas iš to? Jei bus suteikta teisė organizuoti referendumus? Ar bus tie referendumai, ar nebus... niekas nuo to nepasikeis.

Labai paprastai-susikrauni lagaminus ir ate. Ir tegul tas klanas ir toliau jaučia pasitenkinimą valdydamas 2,9mln žmonių "imperiją".
Lietuva yra nieko daugiau kaip tik kelių(mln) susireikšminusių individų saujelė manančių kad ji yra pasaulio bamba.

Dėl žemės.Didžiausia klaida jau padaryta,tai 7 plius 3 metai pereinamojo laikotarpio,numatyto stojimo į ES sutartyje.Žemė tapo spekuliacijų objektu ir dėl nepamatuotų lukesčių-dideliu stabdžiu vystymosi agrarinėje srityje.Bandysiu paaiškint,gerai dar kai žemę įsigijas spekuliantas ją išnuomoja ūkininkui ar žub,bet kiek yra žemės paveldėtojų,kurie tuos metus tik laukia,kada pasbaigs apribojimai ir galės užsieniečiams" brangiai "parduoti.Pertą laiką žemė ne tik vegetuoja ,bet ir apaugo krumais,okai kur ir nemenkais medžiais. Tokių žemių dešimtis tukst. ha.Ar užsieniečiui tokia žemė bus reikalinga,kai vėl ją idirbti reikės kruvos pinigų.Antras aspektas ,tai ES IŠMOKŲ SUVIEDODININIMAS,kuris pagal sutartį turėjo įvykti 2013m.,kodėl ES biurokratai laužo sutartį o mūsų biurokratai tyli kaip teliukai.Padidėjus išmokoms automatiškai šokteltų ir žemės kaina,nereiktų nei užsieniečių,mūsų ūkininkai savus pinigus moka skaičiuoti neblogiau kaip bankininkai.Automatiškai ,pajudėtų ir vegetuojančios žemės,jos atsidurtų ne spekuliantų ar pasyvių paveldėtojų rankose o kas ją dirbą.Mano pasiulymai1. invetuorizuoti žemes ir jų bukle.2. Apleitai,nedirbamai žemei uždėti dar didesnius mokesčius ,ar sudaryti galimybe tokios žemės savininkams už minimumą parduoti valstybei.3.Griežtai reikalauti iš ES savo įsiparegojimų vykdymo dėl išmokų.4.Baigti spekuliacijas su pardavimų užsieniečiams,kad butų aiškumas ar neparduoda ,o jei parduoda tai aiškus saugyklių mechanizmas,kad po to nesigautų delsimas ir lukesčių formavimas 10 metų.5.Skirti ukininkams papildomą paramą už apleitos žemės atgaivinimą(valstybai po kelių metų tokios investicijos atsipirktų)6. Skatinimo programa ,jaunimą sugražinant į kaimą.Mūsų žu ir dabar sudaro reikšminga dali BVP,bet potencialo turi gar padidintiti kokia 3 kartus,tai šaka kuri Lietuva gali puikiai konkuruti ir kurti didelę pridėtine verte.

Pabandykit įsigyti žemės Austrijoje.

Austrija

Austrija yra federacija, kurią sudaro 9 žemės. Žemės tam tikrose srityse gali leisti savus įstatymus. Tai galioja ir prekybos žemės sklypais reglamentavimui. Šiuose įstatymuose nustatyta ir tai, kaip žemės sklypus gali įsigyti užsieniečiai. Įvairių žemių įstatymai gana smarkiai tarpusavyje skiriasi, ypač sąlygomis dėl žemės ūkio ar miškų paskirties žemės įsigijimo, atostogų būsto ir kt.
Žemės sklypų įsigijimą reglamentuojančiuose federalinių žemių įstatymuose užsieniečiais vadinami:
• Fiziniai asmenys, neturintys Austrijos pilietybės;
• Juridiniai asmenys, kurių būstinė yra užsienyje;
• Susivienijimai, kurių būstinė yra Austrijoje, tačiau kurių balso teisę turintys nariai daugiausia yra užsienio piliečiai;
• Fondai ir panašūs juridiniai asmenys, kurių turtas ar pajamos daugiausia arba išimtinai priklauso ar atitenka užsieniečiams.
Europos ekonominės erdvės šalių (ES valstybių narių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) fiziniai ir juridiniai asmenys nekilnojamąjį turtą įsigyja tomis pat sąlygomis, kaip ir Austrijos fiziniai ar juridiniai asmenys. Įvairių lengvatų įsigyjant nekilnojamąjį turtą pagal dvišales sutartis su JAV ir Iranu bei pagal 2002 m. Europos Bendrijos sutartį su Šveicarija turi ir šių valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys .
Norintiems įsigyti žemės sklypą užsieniečiams reikalingas federalinės žemės arba jos teritorinių padalinių (apskričių, savivaldybių) administracijos teigiamas sprendimas (leidimas), kuris daugumoje žemių būna grindžiamas Žemės sandorių komisijos nuomone; komisiją sudaro teisininkai, žemės ūkio specialistai, vietos savivaldybės bei profesinių asociacijų atstovai. Leidimas suteikiamas, jei jis nedaro žalos valstybės politiniams interesams, ir pretendentas pagrindžia ekonominį (verslo steigimui, veiklai ar vystymui), socialinį (gyvenamajai vietai) ar kultūrinį (mokomajai ar mokslinei veiklai) sklypo įsigijimo interesą. Kitur (pvz., Žemutinėje Austrijoje ) reikalaujama, kad pretendentas įsigyti sklypą ne mažiau kaip nustatytą laikotarpį nuolat gyventų šalyje, nebūtų Austrijos teismo nuteistas už tyčines baudžiamąsias veikas griežtesne kaip 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ar laisvės atėmimo bausme už finansinius baudžiamuosius nusižengimus ir kt. Leidimo nereikia, jei sandoris sudaromas su savo vaikais, tėvais ir jų palikuonims, seneliais ir jų palikuonims, įvaikiais ir jų palikuonims; jei sklypą įsigyja sutuoktiniai, iš kurių vienas yra Austrijos pilietis arba teisiškai jam prilygintas.
Tie, kurie įsigyja žemės ūkio ir miško žemės sklypus, be to dar turi patenkinti tokių sklypų įsigijimo sąlygas, kurios yra vienodos ir Austrijos, ir užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims. Jos toliau apžvelgiamos detaliau, remiantis konkrečių žemių pavyzdžiais .
Zalcburgo Žemės sandorių įstatyme numatyta, jog visiems asmenims, įsigyjantiems žemės ūkio ar miško žemę reikalingas leidimas, išskyrus atvejus, kai: žemės perleidimo sandoriai sudaromi tarp sutuoktinių; žemės ar miškų ūkis visas perleidžiamas vaikams, tėvams ir jų palikuonims, seneliams ir jų palikuonims, įvaikiams ir jų palikuonims; sandoris atliekamas pagal žemės ūkio administracijos sprendimą, vykdant žemės reformą; sandoriai sudaromi dėl ne didesnių kaip 1000 m2 sklypų, gretimų įgijėjo jau turimiems sklypams.
Pagal įstatymą leidimas gali būti suteiktas tik tuomet, jei sandoris neprieštarauja visuotiniam interesui – išlaikyti, stiprinti ir kurti pajėgią ūkininkų bendruomenę, kurią sudarytų ekonomiškai tvirti, vidutiniai ar smulkūs žemės ir miškų ūkiai. Nurodoma, jog viso žemės ar miško ūkio arba žemės ūkio ar miško paskirties sklypo, kurio plotas didesnis kaip 0,2 ha, perleidimas asmeniui, kuris nėra ūkininkas, visuomet prieštarauja minėtam interesui, jeigu sklypą ar ūkį tokiomis pat sąlygomis nori ir gali įsigyti ūkininkas.
Be to, leidimas nesuteikiamas, jei:
 sandorio suma gerokai viršija sklypo vertę, kuri apskaičiuojama pagal jo leistiną paskirtį;
 yra pavojus, jog valstiečių ūkiai ar jų ekonomiškai svarbios dalys įsigyjami stambioms žemės valdoms sukurti ar padidinti, išskyrus ekonomiškai pateisinamus konsolidavimo atvejus;
 sklypai įgyjami nuosavų medžioklės plotų kūrimui ar padidinimui, kai tam nesama svarių žemės ar miškų ūkio interesų;
 įsigyjama siekiant sklypą ar jo dalį pelningai perparduoti;
 įsigijimas yra tik kapitalo investicija;
 sklypai be pakankamo pagrindo atskiriami nuo žemės ar miškų ūkio.

Pabandykit įsigyti žemės Danijoje

Danija

1992 m. Mastrichto sutarties 1 Protokole buvo užfiksuota išimtis, susijusi su ne ištisus metus naudojamų namų (second residencies) įsigijimu Danijoje. Protokole Danijai įtvirtinta teisė taikyti nacionalinius įstatymus, ribojančius kitų valstybių narių piliečių teisę įsigyti tam tikrą nekilnojamojo turto rūšį – vad. „antruosius namus“.
Danijoje nekilnojamojo turto (antrųjų namų) įsigijimas užsieniečiams yra ribojamas. Užsieniečiai, kurie nėra ES arba EEB piliečiai, taip pat ne ES ir ne EEB bendrovės gali įsigyti nuolatinį būstą Danijoje tik gavę Teisingumo ministerijos leidimą. Pagal Danijos Nekilnojamojo turto įsigijimo įstatymą asmuo, kuris nėra Danijos pilietis ir nėra nepertraukiamai gyvenęs Danijoje pastaruosius 5 metus, gali įsigyti nekilnojamojo turto tik gavęs Teisingumo ministerijos leidimą. Tai taikoma ir bendrovėms, asociacijoms ir kitoms federacijoms, privačioms ir viešosioms institucijoms ir pan., kurios nėra registruotos Danijoje. Teisingumo ministras gali leisti įsigyti nekilnojamojo turto Danijoje ir negyvenusiems šalyje 5 metus, jei tas turtas yra būtinas nuolatinis būstas arba jeigu tas turtas yra būtinas, norint pradėti verslą šalyje. Vykdomajame rašte dėl nekilnojamojo turto įsigijimo patikslinama, kad asmenys, kurie yra ES arba EEB piliečiai ir kurie teisėtai dirba Danijoje, arba ketina steigti įmonę ar jos filialą Danijoje ir turi leidimą gyventi šalyje, gali įsigyti pirmąjį nuolatinį būstą ir be atskiro teisingumo ministro leidimo. Antrąjį arba nenuolatinį (sezoninį, vasarnamį) būstą norintys įsigyti ne Danijos piliečiai privalo gauti teisingumo ministerijos leidimą, nepriklausomai nuo jų pilietybės (t.y. reikalavimas taikomas tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečiams). Kad gautų leidimą įsigyti nenuolatinį būstą, jie privalo įrodyti savo itin stiprius ryšius su Danija:
• gyvenimą Danijoje,
• ypatingus šeimos ryšius su Danija,
• ypatingus verslo ryšius su Danija,
• ypatingus kultūrinius ryšius su Danija,
• ypatingus finansinius ryšius su Danija,
• ypatingus saitus su norimu įsigyti turtu.
Pažymėtina, danams, negyvenantiems Danijoje, keliamos tokios pat sąlygos, kaip ir kitiems užsieniečiams.
Danijoje žemės nuosavybės santykiai ir nuoma yra griežtai reglamentuojami, siekiant išsaugoti kaimo ūkių struktūrą. Yra nustatytas maksimalus privačios žemės ūkio valdos dydis – žemės savininkas gali turėti ne daugiau kaip 5 žemės valdas, kurių bendras plotas negali viršyti 150 ha, o atstumas tarp valdų negali viršyti 2 km kelio. Vienas ūkininkas gali turėti ne daugiau kaip 3 ūkius 10 km spinduliu. Pirkti ar nuomoti žemę ūkio steigimui gali tik asmenys, kurie įsipareigoja gyventi toje vietovėje ne mažiau kaip 8 metus (t.y. jie 8 metus negalės parduoti ar nuomoti įsigytos žemės kitiems). Jei norima plėsti ūkį virš 30 ha, reikalaujama kvalifikacijos patikrinimo.
Ūkio nepaveldėjęs pradedantis ūkininkas ar jo žmona paprastai turi turėti kitą darbą ar pajamas, kad galėtų gauti paskolas ir pajėgtų mokėti palūkanas. Valstybė teikia tam tikras paskolų lengvatas. Nuo 1973 m., kuomet Danija tapo EB nare, daugėjo nedidelių ūkių, kuriems žemės ūkis nėra vienintelė veikla.

Pabandykit žemės įsigyti Lenkijoje

Lenkija

Žemės ir kito nekilnojamojo turto pardavimą užsieniečiams reglamentuoja 1920 m. Įstatymas dėl nekilnojamo turto pardavimo užsieniečiams . Užsieniečiai, norintys įsigyti Lenkijoje nekilnojamojo turto, privalo gauti vidaus reikalų ir administravimo ministro leidimą, patvirtintą gynybos ministro ir, jeigu perkama žemės ūkio paskirties žemė, žemės ūkio ministro. Nuo 2004 m., t. y. nuo Lenkijos įstojimo į ES, leidimo nereikalaujama iš ES valstybių narių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos piliečių ir juridinių asmenų. Tačiau, norint įsigyti žemės paskirties arba miško žemės, 12 m. nuo įstojimo, t. y. iki 2016 m. gegužės mėn., leidimas reikalingas. Išimtis taikoma tiems ES arba EEE piliečiams, kurie gali įrodyti ryšį su Lenkija: tam tikrą laiką nuomoja žemę ir naudoja ją pagal paskirtį (žemės ūkio tikslais): 7 metus (skaičiuojant nuo sandorio sudarymo datos) šalies vakariniuose rajonuose ir 3 metus likusioje šalies dalyje. Tačiau jeigu žemės plotas yra didesnis negu 1 ha, arba jeigu žemės yra pasienio zonoje, išimtis netaikoma.
Leidimas įsigyti nekilnojamo turto užsienio piliečiui išduodamas, jeigu:
• toks sandoris nekelia grėsmės Lenkijos gynybinėms galioms, nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai ir neprieštarauja socialinei ir sveikatos apsaugos politikai (1a. 1 str.),
• užsienietis įrodo savo ryšius su Lenkija (1a. 2 str.), t. y.:
1. turi Lenkijos pilietybę arba yra lenkų kilmės,
2. yra susituokęs su Lenkijos piliečiu,
3. turi leidimą gyventi Lenkijoje,
4. yra užsienio vieneto, kurio buveinė yra Lenkijoje, valdybos narys,
5. vykdo žemės ūkio veiklą Lenkijos teritorijoje.
Prašydamas leidimo įsigyti nekilnojamojo turto Lenkijoje, užsienietis privalo nurodyti, investicijų ar ekonominės veiklos, kuri bus vykdoma įsigijus nekilnojamąjį turtą, pobūdį ir sandorio finansavimo šaltinį.
Lenkijoje baiminamasi, kad po 2016 m. užsieniečiai supirks šalies žemes, kadangi žemės kaina tebėra mažesnė, negu Vakarų Europoje. Norėdama paskatinti lenkus pirkti daugiau žemės, Žemės ūkio turto agentūra siūlo žemdirbiams lengvatinius kreditus: pirmoji įmoka sudaro tik 10 % žemės kainos, o likusią dalį galima grąžinti per 15 metų su 2 % palūkanomis.

Pabandykit įsigyti žemę Vengrijoje

Vengrija

2003 m. Prisijungimo prie ES akto X priede numatyta, kad „septynerius metus nuo įstojimo dienos Vengrija gali toliau taikyti šio Akto pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytą draudimą fiziniams asmenims, kurie nėra Vengrijos rezidentai ar piliečiai, ir juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę“, su galimybe šį pereinamąjį laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip dar trejiems metams (iki 2014 m. balandžio 30 d.), kas ir buvo padaryta Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu . Vienas iš pratęsimo motyvų – keliantys susirūpinimą dideli (3–20 kartų) Vengrijos ir „senųjų“ ES valstybių narių (įstojusių iki 2004 m.) vidutinių žemės kainų bei ūkio darbuotojų ir ūkininkų pajamų skirtumai.
Naujosios Konstitucijos , įsigaliojusios 2012 m. sausio 1 d., P straipsnyje nustatyta: „visi gamtos ištekliai, ypač žemės ūkio paskirties žemė, miškai ir geriamo vandens resursai, biologinė įvairovė, ypač vietinės augalų ir gyvūnų rūšys, taip pat kultūrinės vertybės, sudaro tautos paveldą, kurį saugoti, išlaikyti bei tausoti ateities kartoms yra tiek valstybės, tiek visų piliečių pareiga“. 2012 m. gruodį įsigaliojusi trečioji pataisa šį straipsnį papildė antra dalimi , kurioje numatyta, jog norint pasiekti pirmoje dalyje nustatytų tikslų, pamatiniu įstatymu bus numatyti būtini ribojimai ir sąlygos žemės ūkio paskirties žemei bei miškams įsigyti ir naudoti, taip pat integruotos žemės ūkio gamybos organizavimo ir žemės ūkio valdų taisyklės.
Iki priimant pamatinį įstatymą galiojusiame Žemės ūkio paskirties žemės įstatyme buvo numatyta bendra taisyklė, kad užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybės teisių į žemės ūkio paskirties žemę įgyti negali, išskyrus išimtis, numatytas straipsnio antroje dalyje. Joje teigiama, kad ES piliečiams galioja tos pačios taisyklės kaip ir Vengrijos gyventojams, jei šie ne trumpiau nei 3 metus nuolat ir teisėtai gyvena bei užsiima žemės ūkio veikla Vengrijoje. Įstatymas apskritai draudžia įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir Vengrijos juridiniams asmenims, išskyrus tik savivaldybes, miškų ir ganyklų savininkų asociacijas bei viešuosius fondus.
2013 m. birželio 21 d. priimtas Konstitucijos P straipsnio nuostatas įgyvendinantis naujas Žemės ūkio paskirties žemės įstatymas. Įstatymu ir toliau draudžiama pirkti žemę šalies ar užsienio bet kokios formos juridiniams asmenims. Sulyginti bei įvesti papildomi ribojimai tiek Vengrijos, tiek kitų ES valstybių narių piliečiams. Ne ūkininkams apskritai neleidžiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tik asmenys, kuriems žemės ūkio veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, turintys tinkamą žemės ūkio kvalifikaciją ir įrangą gali būti laikomi ūkininkais ir įtraukti į jų registrą. Ūkininkai, norintys įsigyti žemės, turi nuolat gyventi ne toliau kaip 20 km nuo perkamos žemės centro. Žemės įsigijimui bus reikalingas kompetentingos institucijos leidimas. Pirmenybę įsigyti sklypą turės valstybė, po jos – kaimyninių sklypų savininkai, vietos ūkininkai ir galiausiai – kiti ūkininkai 20 km spinduliu. Nustatomas maksimalus leistinas turimas žemės ūkio paskirties žemės plotas (įskaitant įsigytą jau anksčiau) – 50 ha savarankiškai dirbantiems ūkininkams, 300 ha – individualiems verslininkams ir tradiciniams smulkiems gamintojams, 500 ha – šeimos ūkio bendrai turimoms valdoms. Absoliutus artimų giminaičių valdomų (turimų nuosavybės teise ir nuomojamų) plotų bendras dydis gali siekti 1200 ha. Tačiau jau egzistuojantys didesnės žemės valdos mažinamos nebus. Deklaruojama, jog naujuoju įstatymu siekiama skatinti pelningus šeimos ūkius, formuoti smulkių ir vidutinių gamintojų žemėvaldą vidutinio dydžio sklypuose (iki 500 ha).

Gal galėtum nebedėti tų paklodžių, jeigu jau labai norisi tai įmesk linkus.
Lietuvos žemės Gynėjau!

Netik ES nesilaiko sutarčių, bet ir mus pardavę politikai nesiruošė įvesti kokių nors apribojimų, tuo tarpu absoliučioje daugumoje ES valstybių apribojimai yra, jie yra savivaldos lygyje, kur bet kuris užsienietis gali būti pasiųstas toli toli namo... Tuo tarpu Lietuvoje kaip sėdėjo taip ir sėdi aferiūgos.

Vieną dieną pageidaujate faktų apie ES valstybių draudimus įsigyti žemę užsieniečiams, kitą dieną tuos pačius faktus vadinate "paklodėmis". Tai arba nenusišnekėkite, kad Lietuva atsitveria nuo viso pasaulio arba pasakykite, kad jums jokie argumentai negalioja ir jie nereikalingi.

Paprastai tipus, kurie vienam žody daro kelias gramatines klaidas,o jeigu dar tą dalyką apie kurį rašo išmano lygiai tiek kiek kurmis apie atominę elektrinę, ignoruoju.Bet kadangi lendi į sritį su kuria persipynę daugybė mano verslų,tai nusižengsiu principams.Tuose keliuose sakiniuose tiek primalei šūdo,kad jis tiesiog neatmalamas ir pažodžiui nenagrinėjamas.
Taigi.Tavo žiniai šiandien Lietuvoje dar nėra baigta žemės reforma,kuri jau vyksta keliolika metų ir ne visiems sąvininkams žemė sugražinta.Per šį laikotarpį buvo ženklių kainų svyravimų-iki kelių,o vietomis iki keliolikos kartų.Tai kuo kaltas tas šeimos narys,kuriam žemė dar neatstatyta ir kurios vertė dabar ženkliai mažesnė,nei ją pardavė kiti šeimos nariai atgavę nuosavybės dokumentus,tarkim,prieš 10 metų.
Nors valdžia tik dabar gražina dalį žemių,kurios iki šiol "tūnojo" gražintinų sąrašuose ir dažniausiai ant jų (su jomis) nebuvo galima nieko daryti,bet jau tais pačiais metais tik ką už atgautą žemę savininkai prievartaujami mokėti "apleisų žemių baudas".
Daugybė žmonių pirko žemę prie miestų mokėdami milžiniškus pinigus (po 300000 lt/ha ir daugiau)paėmę kreditus,nes tuometinis Teritorijų planavimo Įstatymas leido keisti paskirtį ir vykdyti kvartalų statybas.Dabar Tu siūlai nusavinti šitas žemes (parduoti už minimumą) ir dar didinti mokesčius.
Žemės ūkio paskirties žemę sudaro įvairios žemės ūkio naudmenos tokios kaip ariama žemė;miškas augantis ne miško žemėje;pelkės,šaltinynai,želdiniai,užliejamos pievos,ganyklos ir t.t.Visos šios kategorijos turi sudėtinga reguliavimo mechanizmą,juo labjau panaudojimo galimybes ir kainos struktūrą.Apie kiekvieną punktą yra daug kalbos,o tu suplaki viską į vieną kogel mogel.
Iš to ką pats parašei rekomenduoju gražint jaunimą į kaimą.Šita veikla tau labai tiktų prie veido ir dar labjau prie niko.

spektras, na tamsta su ŽU nelabai ką matosi išmano.Tu kalbi daugiau apie žemę arti miestų,magistralių ar ežerų,kur iš tikro kaina svyravo kartais,pats pirkau prie ežero ne dėlto ,kad bulves sodinčiau,keičiau žemės statusą ir pastačiau namą.Dirbamos žemės kainų svyravimų praktiškai nebuvo tik į vieną puse nuo 1 iki 22 tukt. lt. uz ha. priklausomai nuo našumo ir kitų niuansų,tiesa buvo viens lengvas judesys žemyn 2008-2009 m.. Taip,kad teigti kas dirbamos žemės neatgavo ir dabar jos vertė ženkliai mažesnė,tik juoką kelią. Tu orientuojies visai į kitą žemės segmetą ne tik žu paskirties statusą popieriuje ir tikroveje ,o reklecinėse zonose ir tt. Apie žemės gražinimą ,kilnojimą čia savaite galėčiaurašyti tiek to. Aš savo akstesneme poste kalbu konkrečiai apie dirbamą žemę,kas liečia tavo paminėtus niuansus dėl šaltinių ir kt . specifikų,tai aš ir paminėjau pirmane punkte -inventorizuoti ir įvertinti bukle,beabejo ne aklai apmokestinti visus vienodai.Kas liečia prisipirkusių už mln. su tikslu pakeisti statusą ir statyti "miestus" ir už to stipriai uždirbti,tai man jų negaila,kiekvienam versle rizika turi įvertint pats. Kas liečia kaimą jaunimą ir regioninę politiką,tai nei prie vienos valdžios jos nebuvo,todėl turim ką turim-tuštėjančius kaimus ir emigracija,o tiek nedaug tereikia nors patirties pasisemti dėl regioninės politikos,kur 1988-1996 m. kaimo programa ,išsprendė problemas iš Danijos. Ai daugiau nerašysiu,žemės "specialistas" vis tiek išvartys savaip.

dar spektras, nesu jautrus įžeidimams,pats suprantu rašyti nenoku ir skubėdamas nesistengiu,bet kai kiaušinis pradeda aiškinti kad apie žeme nieko nenusimanau,kai jau beveik 20 metų tai mano pagrindinis biznis ,tai jau siutina. Tu iš tokių "gudruolių",kurie tipo apie žeme nusimano,pamenu prieš 8 metus siule pirkti žeme prie ulmergės plento prie vln už 8 mln. lt.,esi tipiškas spekuliantas. Tas nėra blogai,aš žeme pirkau ne tik dirbti,bet ir VILNIUJE,KAIP manai ant kieno žemės ir iš ko patalpas nuomuojasi TEO.tOKIE BIZNIO mokytojai,kaip tu tik juoką kelią..

Uztruko kol atradau tamstos atsakyma ir dar kazkas lyg minejo, kad forume mazeja aktyvumas, na tik ne sioje temoje. Dekui uz atsakyma, na o kas lieca neteisinga mano susidaryta nuomone, tai tik dar karta parodo koks slidus reikalas interpretacijos, tik tuomet nesupratau jusu arsaus teiginio “prie ruso buvo geriau” gynimo, na o gal jo ten ir nebuvo, vien tik mano interpretacijos, na o jus tik norejote pasakyti “kad geriau viena karta pamatyti nei 100 kartu isgirsti”.

Nors ir reguoju i teigyni kuris, jau kaip ir ten kazkur pries 5 puslapius isnarpliotas, na negalejau neissakyti ir savosios nuomones, nes pirmoji zinute tiesiog butu netekus prasmes.

Man pasirode, kad teiginys “prie ruso buvo geriau”, buvo jei ne mini provokacija tai tikrai tuscias teiginys. Kam buvo geriau? Kodel? Ar delto kad rublys buvo padengtas auksu? O gal delto, kad jie jo iskasa daug? Na jums nuo to nebuvo geriau... Tai kam vistik prie tu rusu buvo geriau? Neabejoju jog kazkam tikrai prie jo buvo geriau, taciau perskaicius visas zinutes taip ir nepaliko aiskiau kam...

Na o jei neliesti ekonominiu sio teiginio aspektu, tai sis teiginys, turi ir dar viena neskanu prieskoni. Jei jus bent kiek esate susipazines su musu salies istorija (neabejoju esate), tai sutiksite, kad teiginys net gali dali zmoniu izeisti... Jus kaip 40metis, mates savomis akimis, turetumete suprasti apie ka eina kalba... Nors svarbiausiu, liecianciu si teigini istoriniu ivykiu ir nebusite mates, tam jus tiesiog per jaunas, taciau atidedant jusu labai izvalgias liaudes patarles i sali, teigiancias kad viska butina pamatyti savomis akimis, tikiuosi nebejojate tu ivykiu tikrumu (kuriems nesuprato, kalba eina apie okupacija, tremimus, priespauda). Beja paskutiniu metu siuos istorinius ivykius net baisu pamineti, kad nebutum apsauktas nacionalistu...

Man yra teke bendrauti su senu zmogumi is Indonezijos. Jis sakydavo “geras japonas, mires japonas”. Jus jam galetumete aiskinti, kad prie japonu jiems butu buve geriau, taciau labai abejoju, kad jis su jumis butu sutikes. Pabandykite vietnamieciams paaiskinti, kad prie jankiu jiems butu buve geriau ir jog dabar jie gyventu geriau nei zmones P. Korejoje... Labai abejoju, kad jie su tuo sutiktu. Galiausiai ir Ukraina nebenori pigesniu rusisku duju, nors jiems lyg ir butu geriau (jei Kieve tikrai protestuoja tik keli tukstanciai studentu, tai kodel nesurengus pirmalaikiu rinkimu, kaip jie praso, na ir jei didzioji dauguma ukrainieciu palaiko valdzia, po rinkimu labai greitai su liaudes palaikymu isvaikys tuos studentus).

Galiausiai viska ka norejau pasakyti yra kad dabartines musu salies problemos, o kad ju yra gyvas velnias, tai nenuneigiamas faktas, neturetu mekinti musu salies nepriklausomybes fakto… Pasakymas “prie ruso buvo geriau”, tikrai ju neispres, o jei eina kalba apie korupcija, nedarba, maza alga, tai delto tikrai nera kalta Lietuvos nepriklausomyne… Na o kas delto kaltas, cia jau visiskai kita diskusija...

Baikit parintis, Pravalas iš esmės teisingai apibūdino žemės reikalus.
Nuo savęs galėčiau pridėti - Žemės pardavimo/nepardavimo klausimas nėra svertas derybose su ES dėl išmokų - matote, ES jau N+metų siekia tas išmokas suvienodinti... Jas panaikinant.
Iš esmės draudimo parduoti išlyga ir pratęsinėjimas kenkia žemės rinkai, nes niekas neparduoda tos žemės, visi laukia kol pašoks kaina, o paskelbus referendumą lauks, kol jo rezultatas bus toks pat kaip po atominės referendumo.
Ūkininkas kuris žemę nuomojasi nėra niekuo blogesnis už tą kas dirba savo žemę (šiuo atveju ABC, kuris nepraleidžia progos pasipuikuoti, kad taukininkai yra dešinieji, elgiasi kaip tikras komunistas, kraštutinis kairysis - žemė valstiečiams, fabrikai darbininkams!
Iš esmės ekonomiškai efektyviausias ŽŪ gamybos būdas galimai yra - ūkininkas sėja pjauna parduoda - technikos kapitalistas - pateikia techniką - žemės kapitalistas - pateikia žemę, vieni gauna Return on Asset kiti gauna return on work - pasidalina riziką ir daro tai ką moka geriausiais daryti. Pvz tam ūkininkui, kur išnuomavau savo sklypelį geriau nuomotis jį iš manės nei skolintis iš banko, ir jį įsigyti, o man geriau nė nemėginti jo dirbti, nors iki pensijos tikriausiai išmosiu tai daryti.
Referendumo klausimas inspiruotas stambiųjų žemvaldžių, kurie manipuliuoja lengvatikiais, ir poltikais prastūminėdami korupcinius įstatymus tolesniam ūkių stambėjimui.
Taukininkai nėra jokie idealistai, tiesiog naudojasi situacija prasibrauti prie lovio - tas neperspektyvu, jei jau vienos pajamingiausių politinių pozicijų - Vilniaus mero, dabartinis savininkas veržiasi į ES parlamentą ar prezidento postą - reiškia šioje rinkoje galimybės ir pajamingumas mažėja.
Taukininkai iš pradžių palindę po konservų sparneliu, nieko nepasiekė, nes neturi kvalifikacijos - ant minios nuotaikų prasimušę į valdžia duos tokį patį rezultatą kaip NS, TPP ar Drąsos kelias - tiesiog atsiskleis nekompetencija, nes nebus už ko slėptis

Teigiama, kad URM yra ne tik gavusi prezidentės patarėjų iš Užsienio politikos grupės Mindaugo Žičkaus ir Gintaro Stonio prašymus grąžinti juos į diplomatinę tarnybą, bet ir juos apsvarsčiusi ir patenkinusi. URM ir Vyriausybės kanceliarijos koridoriuose kalbama, kad tokie prašymai, baigiantis prezidentės kadencijai, gali būti formaliai laikomi normaliu dalyku.
Tačiau kartu svarstoma jog tai greičiausiai yra dar vienas liudijimas, kad šalies vadovės komandoje susiklosčiusi gana prasta atmosfera. Todėl, anot dienraščio, patarėjai stengiasi ją palikti pasitaikius kiekvienai patogesnei progai.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-grybauskaites-komandos-nariai-kraunasi-lagaminus.d?id=63903274#ixzz2s4FqHevO

Manau, kad tai vienintelis logiškas paaiškinimas, kam tas referendumas reikalingas

Tuo pačiu sutinku ir su ABC, tik kitaip. Normalioje valstybėje turi būti saugikliai ir apribojimai ž.ū. žemės ir miško pirkėjams, tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. Juk ir dabar užsieniečiai gali pirkti tą žemę, bet "apeidami" draudimą.

Tačiau, 1991 m buvo pasirinktas naujos valstybės - Lietuvos pagrindas - laukinis kapitalizmas. Jokių ribų, stverk kiek sugebi. Todėl, kai traukinys jau seniai rieda, nebėra prasmės jį stabdyti dabar.

Turi būti logika: jei darom valstybę, kur kiekvienas griebia sau kiek pajėgia, tai darom vienaip (dabartinis variantas). O jei darom valstybę, kuri orietuota į nacionalinį interesą ir socialinį teisingumą, tai tada darom visai kitaip.

„Ekonominis atsigavimas privalo pasiekti kiekvienus namus, kiekvieną žmogų, o ne nusėsti oligarchinių grupuočių kišenėse. Todėl noriu ir privalau padėti Lietuvai tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi. Kad Lietuva neišsivaikščiotų, kad mūsų laisvė ir gerovė nebūtų išvogta ar išmainyta. Pareiga Lietuvai ir jos žmonėms man svarbesnė už asmeninę ramybę. Todėl nedvejodama renkuosi darbą jums ir kaip nepriklausoma kandidatė vėl dalyvausiu Lietuvos Prezidento rinkimuose“, - pareiškė šalies vadovė.

kietai...

.... ar nors vienas diskusijos dalyvis dalyvavot tame referendume dėl žemės kartu su 321tūkst. ir trupučiu Lietuvos gyventojų?

Traukinys jau senai nuvažiavo (su stotelėmis tik išrinktiesiems ir žemės perkėlinėjimais)
Dabar stotelė kvailiams su pranešimais per visus garsiakalbius, kad tuoj žemė labai brangs, pasinaudokite proga!!
Išpirko bevertes blokines dėžutes, kurias senai griauti laikas, tai kaip tautietis nepirks žemės (nors jos jam nereikia). Nors bus ką ateityje apmokestinti.