Užmiršai pridurti, kad dar pusryčius į lovą atneša

Vyrai, Jūs kaip iš dangaus nukritę, kur čia dirbanti vidutinio sluoksnio šeimos moteris sugebės kiekvieną rytą po grožio salonus lakstyti. Petrai tau paryškinau žodžiussename komentare.
Bet šaunu girdėti, kad taip ginate savo moteris. Va čia tai tikri vyrai.

Yra tokia net citata:


Taip kad, merginos, nepamirškite ir testų vaikinams



Na va. Pats bodejaisi isskaiciavimo ir pats ji patvirtini dabar. Ka as noriu pasakyti. Dabar net mokyklinukes mergaites tikrai yra girdejusios, kad meile trunka tris metus. Moksliskai irodyta, kad tiek laiko vyksta chemine reakcija, isskirianti hormonus, kai esame isimyleje.
Todel as ir sakau - jei teket is isimylejimo, tai po triju metu liksi prie realiju, is sio tasko ziurint kuri yra kaip ruletes metamas kauliukas. Todel ir reikia isskaiciavimo, na, blaivaus proto bent jau.

Tik yra vienas aspektas, kad daug kas labai skirtingai apibrezia, kas yra meile. Kiek perskaiciau psichologu nuomoniu, labai ivairu. Taip kad mes galejome diskutuoti neapsibreze savoku, del ko like ne taip suprasti. Jei taip nutiko, excusez-moi.



Kaip rašo psichologijos bakalaurinių vadovelis, pilnavertėje meilėje yra trys komponentai: tai įsipareigojimai, aistra ir intymumas. Kai nera triju komponentu, o tik du, pvz isipareigojimai+intymumas=draugiska meile tai tokiu santykiu daznai einama su draugais nei su gyvenimo partneriu. Tai tikrai tavo apmauda ar gyvenimiska salta dusa, kriscia77, suprantu. Na bet gyvenimas nestovi vietoje.

Tikrai nesitikejau tokios diskusijos, aciu visiems.

Ruta, tavo nurodytas vadovėlinis apibrėžimas man labai primininė moters skelbimą pažinčių portale: "Ieškau nevedusio vyro gražaus ir protingo, ištikimo ir romantiško, darbštaus ir kūribingo, aistringo....". Bet iš kur paimsi tą idealų vyrą, ir vis moteris tikisi, kad tik toks vyras padarys ją laimingą.(Sulyginau į tavo pilnavertės meilės apibrėžimą) Gerai, kad moteris tai supranta, kol jos mąstymas netapmapa, kaip "senmergės" ir ji pradeda suprasti, kad pirmiausia, ji pati save turi padaryti laimingą ir tik tada atsiras lygiavertis partneris.
Kas liečia santuoką gerai, kai žmonės susituokia suvokdami atsakomybę už savo santuoką, o ne vedamai iliuzijomis ir svajonėmis. Ne be reikalo santuoka laikoma šeimos židinys, nes jį reikia pastoviai prižiūrėti pakūrenti, kad jis neužgestų.
Tikrai džiaugiuosiu, kad šiais laikais jaunystėje ir pauglystėje vaikams ir jų tėvams suteikiama daugiau informacijos apie emocinio intelekto svarbą

Gyvenai ekogyvenvietėje Lietuvoje? Kokie įspūdžiai, kaip ten žmonės gyvena? Ar vyksta kas nors bendruomeniško, ar pagrinde kiekvienas gyvena pats sau?
Vienas mano buvęs pažįstamas pasistatė namelį vienoje iš tokių gyvenviečių, bet jis mums rodėsi labai kategoriškas ir, sakyčiau, nenuoseklus.

Šiais laikais daug kalbama apie suderinamumą, bet čia, man atrodo, truputį daroma klaida. Su laiku kažkas pasikeičia, kažkas kažko neatitinka ir ką tada? Tada ir prasideda nusivylimai, geresnių variantų ieškojimai kitur, šeimų byrėjimai. Man atrodo, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti net nežinau kaip čia pasakyti, galbūt tokiam sugyvenimo būdui, kuris abu skatina tobulėti ir išlaiko kartu, nors viskas keičiasi. Gyvenimą šeimoje norėčiau palyginti su komanda - juk komandoje, kuri siekia vieno tikslo ir kurią sieja bendri jausmai, puikiai pritampa visokie skirtingi žmonės. Tad kol yra komanda - tol puiku, o kai komandą siejantys dalykai subyra ir kiekvienas pradeda žiūrėti tik savęs - tada tampa blogai.

Man tai bloga nuo to ir geda uz tuos kurie siais laikais vis dar bando pamatuot meiles, atrast tobulu santykiu receptus, iesko kazkokio nuolatinio romantizmo. Emociniai rysiai yra daugiau chaotinio pobudzio ir is esmes neimanoma ju prognozuot, plius labai daug kas priklauso nuo aplinkos salygu. Anksciau nereikejo niekam fantazuot apie tobulus santykius kai vedama buvo is reikalo, kai seimos buvo koncervatyvios ir to pasekoje senyvi zmones svesdavo auksines vestuves po 50 metu kartu pragyvene. Siais laikais matomas elementarus ispindejimas, nes internetas, TV kuria bei bruka ivairias nepamatuotas iliuzijas plius leidzia turet platu 'draugu' o tiksliau, pazistamu rata.

Bet aisku viskas cia ok, neissemiama sritis psichologams rasyt knygas, sprest 'problemas', diskutuot ir t.t ir t.t.

..... už save geriau pasigėdyk. Atsirado doruolis drovuolis mat...



....ar tik čia ne močiutė tavo postina.....

"ar tik čia ne močiutė tavo postina"

Ar tik nebusi mociute sugriesijusi tais laikais ir dabar nuodemiu atpirkimo Sri Sri pievose ieskai ?

.... ir nusimetė vilkas avelės kailį.... ....

...nedera tau dorumas prie ragų, my darling...

Man labai priimtinas toks tavo požiūris į šeimą.
Kaip ir kas varytų ant C# jo sarkazmas man prie širdies. Truputis druskos gyvenime nepamaišo. O liaudis išmintis byloja "didžiausios davatkos tai buvusios didžiausios paleistuvės", "iš dainos žodžių neišmesi".

..... todėl pas rusaites populiarus posakis - bjot - značit liubit....

Šiuo atveju, gal reikėtų atskirti fizinį, psichologinį(emoconį) smurtą nuo nuomonės (požiūrio)išreiškimo.
Įžeidžiantis(žeminantis) nuomonės išreiškimas tai yra moralės dalykas

Lietuviai prieš televizorių mylisi dvigubai dažniau negu estai

http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/lietuviai-pries-televizoriu-mylisi-dvigubai-dazniau-negu-estai.htm#.Up4cFr3BGy0

Ir žinau, kodėl. Juk televizorius - tai garsinis fonas, priešnuodis prieš blogą garso izoliaciją. Toks pat, kaip chruščiovkėse kabantis sieninis kilimas su balandėliais, gulbelėmis, ežiukais ir kitokiais velniukais.



Ir dar anekdotas, tiesa čia jau iš dabartinės Lietuvos "kartomkių" realybės: norint "kartonkėje" gerai paišdykauti su žmona, virtuvėje būtina visu garsu įjungti Vatikano radijo mišias, o savo simpatiją pasodinti ant veikiačios skalbimo mašinos.

Na ne. Juk ta vadovėlinė pilnavertė meilė tai yra ryšys, ir visa našta nebūtinai tenka vyrui. Man, pvz, yra priimtina, kad vyras būtų atsakingas ir gebėtų uždirbti, kad vaikai nebūtų basi(įsipareigojimų punktas). Kitus punktus, kaip aistrą ar intymumą gali inicijuoti moteris, žinoma, vyrui turint gebėjimą dėti pastangas santykiui kurti ir palaikyti. Rolėmis vis galima apsikeist, bet vėlgi, tai dviejų žmonių,o ne vieno, ryšys.

Kai pasakei pažinčių portalo skelbimą, ir aš atsiminiau vieną anekdotinę situaciją :




jauti, kad bloga ir kad geda. Kalbi apie tobulus santykius,nors mes analizuojame tiesiog tvirtus santykius.

As tikrai nesakau, kad senesniu zmoniu santuokos buvo blogesnes argumentuojant tuo, kad buvo zenijamasi is reikalo. Gal net priesingai - tas reikalas ir lemdavo, kad sutuoktiniai i viska ziuredavo blaiviai, su santykiu druskomis ir pipirais. Bet C#, bandyk suprasti ir jaunima. Tai nera ispindejimas, kad kazkas pafantazuoja apie tobulus santykius, tai laisvo pasirinkimo isdava. Ir ar tas pasirinkimas veda kazkur geriau, nei senosios kartos pasirinkimai, as to pasakyti negaliu. Kai pasensiu, atsakysiu

nde... gaila dabar nerandu straipsnio, bet idėja tokia. Kai paklausė vienos senyvos poros, kartu išgyvenusios daugiau nei 50 metų, kaip jiems tai pavyko, jie atsakė: mes gimėme tais laikais, kai viską reikėdavo taisyti patiems, o ne išmesti per langą sugedusį daiktą. Esmė tame, kad tobulumui ribų nėra, ir tas fantazavimas apie "tobulus" santykius, tai tas pats kas skraidymas padebesiais. Kol vaikšto įsimylėję, tol tie santykiai tobuli. Įsimylėjimas praeina ir dingsta tobuli santykiai, tuomet vėl ieškoma tobulų santykių, vėl įsimylima ir t.t. ir t.t.
vat ir aš bandau suprasti jaunimą.
Senelis išėjo tarnauti į armiją. Bobutė daugiau nei du metus jo laukė. Šiuolaikinis jaunimas: išvyksta vaikinas pusei metų į Angliją, mergina jau kito ieškos, nes santykiai netobuli. Anksčiau kažkaip "garbės" reikalas buvo sulaukti, o dabar ? va tokios tos tendncijos. Vyras uždarbiauja anglijoj, žmona - vokietijoj, vaikas Lietuvoje. Klausimas vyrui: ar ne per brangu pas žmoną į vokietiją skraidyti dėl naktinių "pašėliojimų". Atsakymas - tai kad ir čia galima pašėlioti, kam pas tą žmoną skraidyti. Tobuli santykiai škias...

Laikai dar kartą pasikeitė - dabar naujas daiktas perkamas ne senam sugedus, o išleidus naujesnę versiją ir senam "morališkai pasenus".

Tavo pastraipoje iškyla kartų skirtumo problema. Kai sakoma "Va mano laikais tai buvo..." O aš priešingai galiu pasakyti, kad daugumoje vyresnių nei 50 metų asmenų akyse, jaučiu nusivylimą gyvenimu: tokį sunkumą pas juos širdyje, jie jaučiasi, kaip žmonės, kurie tempia sunkų kryžių. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių buvo labai įsprausti į gyvenimo normas, taisykles ribas ir gyveno šeimoje iš inercijos, nes taip reikia, kaip voverės sukasi rate, bijodami kažką keisti savo gyvenime, būti kitokie nei visi. Aš nematau jokios blogybės, kai jaunas žmogus ieško savęs, tik per visąpusišką patirtį galima tikrai suprasti, kad tobulumo nėra ir kad jo ir nereikia. Dar kartą pasakau, kad VK išdėstytos mintys apie šeimą geriausia atspindi santykius šeimoje.

gal ne kartų skirtumo, o vertybių skirtumas? na bet tiek to... vadink tai kaip nori... o ir ko tam senam žmogui džiaugtis, kai net senatvėje tu arba vos galą su galu suduri, arba turi savo vaikam, anūkam padėti ir tik reto kurio senolio nekankina ekonominiai rūpesčiai...

Iš dalies taip. Aš tą apibūdinčiau kaip experience tolerance skirtumą. Šiais laikais daug daugiau skiriama dėmesio ir gal ieškoma komforto, malonių jausmų ir kažkokio tobulumo. Vaikas, manau, tą mato šiandien vartotojiškume. Sugedo daiktas - išmeti, pigus daiktas - perki, graži tobula reklama - perki, sintetiškai saldu - perki ir t.t. To, ko išmokstame per materialų pasaulį nelinkėčiau niekam perkelti į santykių pasaulį, bet manau tai vyksta.

Ką norėju pasakyti dėl experience tolerance. Tai būtent, kad jaunimas daug mažiau toleruoja ar tai konfliktus ar krizes ir visus tuos santykių pipirus ir druskas. Išsiskyrei - ir nebėra problemos. Bet kita vertus, jaunimas turi laisvę į sutikimą ir (kita medalio pusė) - į išsiskyrimą. ar tai veda geresniu ar laimingesniu keliu nei senosios kartos gyvenimas - pasikartosiu - nežinau, negaliu pasakyti.