Japonų ir kitų azijiečių problema - jie neturi fantazijos, tačiau gali labai ištvermingai ir stabiliai tobulinti jau sukurtus produktus. Reikia ar nereikia - kaip kad į žmones panašius robotus.

Technologijose dabar vyksta konsolidacija - kaupiasi naujas proveržis. Naujos medžiagos, iš principo nauji algoritmai. Tikrai nereiks laukti keliasdešimt metų šokiruojančių permainų.

Tereikia kelių dalykų:
1. Kompiuteris turi sumažėti bent iki sagos dydžio.
2. Laidus visur turi pakeisti bevielis ryšys.
3. Monitoriai bus lankstūs ir celofano storio.
4. Kompiuteriai turi gerai suprasti žmogaus kalbą ir patys kalbėti.
5. Viskas turi būti vieningame tinkle - kad nereiktų galvoti:
a) GSM ryšys, Wi-Fi ryšys, Bluetooth ar dar kitoks. Įjungi prietaisą ir jis veikia tinkle. Kaip - ne mūsų reikalas.
b) Tas pats su energija. Vieningas pakrovimo tinklas, bet koks prietaisas pakraunamas standartiškai indukciniu metodu. Jokių benzinų, dujų ar malkų, jokių laidų ir kištukų.
6. Kalbos barjeras turi išnykti. Kompai turi versti bent jau vidutiniškai iš bet kurios kalbos realiam laike.

Štai tokios artimiausios organizacinės užduotys.
Labai realios ir pasiekiamos.

Ir visai nešokiruojančios.

Suprantu kad norisi dešros augančios ant medžių ir vietoj morkų išdygstančių bambalių.
O visa kita - tamsus miškas.
Didžioji dalis žmonių - dronai, reikalingi erdvės užpildymui. Mūsų visata - tai didelis simuliatorius, ir labai neracionalu eikvoti energiją protui. Užtenka 1-4 % nuo populiacijos, kad evoliucija judėtų į priekį.
Nereikėtų labai pergyventi, juk yra krepšinis, alus, cepelinai, darbas, netgi automobiliai, kuriuos galima tiuninti (ant galinio stiklo užklijuoti lipduką "Turbo")

^^^ 30 metų evoliucija. O ne pyst ir pasikeitė

30 metų - tai vienas akimirksnis.
Dabar jau ir tiek nebereikia - progresas greitėja.
Tinklai tampa svarbiau už geležį, užtikrinančią tinklus.
Softas - svarbiau už materialius daiktus.

Homo sapiens fiziškai nesikeičia jau šimtus tūkstančių metų, o gyvenimas keičiasi.
Kodėl keičiasi? Kaupiasi žinios ir know-how, atsiranda didelės struktūros.
Vis labiau reikalinga siaura specializacija, o plataus požiūrio piliečiai atsiduria už borto.

Žmogus labai silpnas informacijos apdorojime, skaičiavimuose, todėl jo dienos suskaičiuotos.
Kaip nekeista, taip vadinami juodadarbiai turi kur kas didesnę perspektyvą, nei protinio darbo atstovai.
Jei tas protinis darbas pasikartojantis - jokių šansų jam nėra.

Liks tik kūrybinis, organizacinis darbas, ir fizinis vienetinis, kuriam robotai per brangu naudoti.
Žmogus yra pigus. 2500 kilokalorijų per dieną tereikia.

Droidai, apsispręsk vieną kartą, ką vadini technologiniu šoku. Jei technologijos nebuvo ir staiga atsirado ar 30 metų senumo technologijų lyginimą su dabartinėmis. Priešingu atveju aš tvirtinsiu, kad viskas yra evoliucija.... visatos požiūriu. T.y. milijardas metų šen ar ten, koks skirtumas?

Labai paprasta suvokti kas yra šokas ir evoliucija.

Kai kalakutą verda puode, vandens temperatūra kyla palaipsniui - tai evoliucija.
Tuo momentu, kai jis suvokia, kad jį ne maudo, o verda - tai šokas.

Šitie dalykai tampriai susiję, ir dauguma neskiria. Aš bandau perspėti dar iki to momento, kai temperatūra puode paieks 100 C.

Laikraštininkams jau nebejuokinga, bet rimti dalykai dar neprasidėjo.
Iki šiol planšetiniai kompai buvo brangūs. Nuo dabar jie kainuoja mažiau nei 500 LT ir pigs iki 1 Lito.
Juokai tie planšetai, ne?

Ne juokai, nes tai informaciniai portalai, per kuriuos 7 milijardai matys pasaulį.
Mobiliakai turėjo per mažus ekranus, todėl jų funkcija siaura.
Planšetai yra veido dydžio, ir tai keičia viską iš esmės.

Beje, aš jau atsisakiau išmanaus telefono (po 3 metų naudojimo), nes jis seniena, ir perėjau prie planšeto.
Didelis 7" ekranas rulez !!
Belieka sulaukti kol ekrane pasirodys suktas veidas ir prisistatys - labas, aš dirbtinis protas.
Nuo šiol mes - viena komanda, šeimos nariai.

Vis dar ne šokas? Jau greitai.

ta dideli ekrana nelabai kur isidesi, jau patogiau turet didesni mobiliaka, ir kai reikia, greit susirasti informacija, nei nesiotis griozdiska planshete... nors jau atsiranda zomniu kurie vaiskto su palnsetem, laikydami jas dvijose rankose, man tai atrodo labai nepraktiska, dar plius visi zmones aplink ziuri ka tu ten browsini tam sviecianciam ekrena ...planshetes greiciau pakeis laptopus o ne mobiliakus, nors planhetes, mobiliakai, laptopai kaip devaisai vienodeja ir keiciasi tik ju dydis, visa kita tik dizaineriu fantazijos...

Pokalbis balsu nereikalauja didelio brangaus spalvoto ekrano ir afigienos operacinės sistemos.
Išmanaus telefono baterija realiai laiko parą, su juo kalbėti ir rankoj laikyti nepatogu. Plius nepatogu atlokinti ekraną, kai nėra fizinės knopkės.

Nepamirštam, kad mobilus telefonas skirtas skubiems pokalbiams, priminimui (aliarmas), SMS.
Praktiškai viskas - ir tam užtenka elementaraus seno telefono, kurių voliojasi pas kiekvieną po kelis.

Išmanaus telefono kitos funkcijos ant 4-5" ekrano netelpa. Dėl to telefonai pastoviai didėja.
Kam kankintis, ar ne paprasčiau iš kart atskirti du prietaisus, nors tai skamba senamadiškai.
Du prietaisai kišenėje?

Paprastą telefoną reiktų padaryti visiškai mažiuką, sagos dydžio, skirtą tik greitam pokalbiui, jį prisegant prie rūbo, valdymas balsu, suderinamas su pagrindiniu moduliu.
O didelėje kišenėje turi gulėti 7" planšetė (dar telpa į ranką ir kišenę), kuri skirta visiems kitiems darbams - paštas, naujienos, Internetas, oras, žaidimai.

Yra dalykų tiesiog nesuderinamų, ateitis turėtų būti modulinė, nors mums prievarta perša vieną universalų įrenginį viename gabale.
Kas nori - nusiperka geresnį objektyvą ar kokį kitą priedą, pav. alkotesterį.
Kam iškart mokėti už viską, jei priedų ir funkcijų greit bus šimtai?

Tie, kas pirmi išleis modulinį komunikatorių - nušluos visus.

Droidas , visi tie maži žaisliukai žaisliukais ir liks. Žaidimams, vaikams. Kaip mašinytės ir lėlytės prieš 40-50 metų buvo.

Aš dirbu rinkose . Forekse, akcijose, žaliavose, indeksuose. Be 22 colių monitoriaus joks rimtas darbas neįmanomas. Loptopais nebent dingus elektrai ar laidiniam internetui pozicijas avariniu atveju užsidarinėčiau. Greit akys pavargsta žiūrint į loptopų ekranus. Apie internetinį ryšį kalbant , nieko nėra geriau už šviesolaidinį TEO kabelį . Omnitel, Tele-2, Bite belaidis internetas tik atsarginiai variantai pas mane.

Internetą turiu nuo 1997 metų. Per 15 metų liko visa esmė. Tik TEO internetas nebedingsta, kaip prieš 10-15 metų. Windowsų 1995 esmė liko , Forekse MT-4 virš 10 metų jau karaliauja nedaug patobulintas.

O jei staiga reikia uždaryti pozicijas, ar norisi pažiūrėti situaciją - visai neblogai tinka planšetas.
Juolab kad Wi-Fi ryšys visai neblogas, 12-13 mbit/s.

Aš niekada nesakiau, kad kompas yra atgyvena ar blogiau už mobilius įrenginius.
Tiesiog jie vienas kitą papildo, ir kartais labai iš esmės.
Nereikia visko suvesti vien į prekybą - naujienas ant greitųjų patogiau skaityti patogiai išsidrėbus.

Kaip ir sakiau, neįmanoma sukišti visų gerų savybių į vieną gadžetą. Čia kaip su transportu - dviratis sau, sunkvežimis sau.
Belieka džiaugtis, kad yra tokių alternatyvų, ir jos pastoviai pinga.
Labai laukiu akinių - ekrano, tai sekantis etapas.

O štai čia kalėdinis elnias Rudolfas, tiesa dar be ragų

Kompiuteris - visiškai nereikalingas daiktas namuose. Tai toks biuro baldas, kanceliarinė prekė. Kuom reikėjo būti Amerikoje 1983 metais, kad tau reikėtų spausdinimo mašinėlės arba Word processor`iaus (tos pat spausdinimo mašinėlės tik su instaliuotu Word 1.0)? Rašytoju, mokyklos direktoriumi, per dieną nieko nespėjančiu savivaldybės klerku, o gal buvusiu krepšininku, dabar nuolat dalyvaujančiu labdaros "prodžektuose"... Taigi, taigi.

Ir staiga, maždaug 1995 metais kai kompiuteris atėjo į namus, kone milijardas žmonių tapo poetais, grafomanais, nuolatiniais raštų spausdintojais ir kitais kanceliarinių prekių naudotojais. Ir kodėl? Tik todėl, kad visas namuose reikalingas funkcijas atlikinėjo aparatas, kurio pirminė paskirtis - darbas biure. Su planšetų, smartfonų ir išmanioų televizorių pagalba įprastas kompiuteris pagaliau turės išeiti ten, kur jam ir vieta - į įstaigas. Ir tai nuostabu.

Su šv. kalėdom!

Droidai, manau, kad tu pro pirštus praleidi vieną labai svarbų momentą, dėl kurio daugelis pašnekovų tave ignoruoja, o būtent, tai, jog tavo pašnekovai yra patenkinti jau turimomis technologijomis. Ir tai nėra asmeninė tavo problema. Šią problemą puikiai supranta visos naujųjų technologijų korporacijos. Ir jos ją ne tik puikiai supranta, bet ir dar puikiau ja manipuliuoja, tam kad iš šių naujovių padarytų komerciją, t.y. didelę komerciją iš mažų inovacijų. Nepyk, bet tavo oponentai, nebūdami visiškais atsilikėliais- nevykėlias, vadovaujasi racionalu protu, ir todėl, nesivaiko primestų madų, o perka tik tai, kas iš tikrųjų jiems yra būtina.
Nors man ir labai patinka skyrelis "Technologinis šokas", bet man jis jokiu būdu nėra "kelrodė žvaigždė" tame ką aš turėčiau pirkti tam, kad neatsilikčiau nuo "mados". "Madą" man formuoja ne kas kitas, o tikrieji mano poreikiai. Bet, šiaip, atmetus komerciją, viskas yra labai liuks.
Beje, tikiuosi, kad ant šio mano pasisakymo nebandys pasipelnyti pliusų tokie nebūtų dalykų propaguotojai, kaip Lorpak ar panasūs. Antgamtiniai reiškiniai man tėra tik veidmainių kova prieš realybę.

Droidas yra IT reklamu auka, cia faktas. Technologinis shokas jam tik priedanga. Anksciau pasakojo koks revoliucinis daiktas yra smartphonas, nes jis gali tikrint per ji temperatura lauko ir suzinot kiek minuciu virt kiausini. Na puiku, bet sita galima suzinot ir per PC, o jeigu jau niekaip nesugebi is virtuves nusivilkt iki kambario, tai tada loptopas per wireless.

Dabar jau su planshetu tusinsis jis matai, nes anas jam zymiai aiskiau parodys kada reiks isjungt virykle ir lauko temperatura ten matysis aiskiau. Ir dar gales matyt ten visus savo Feisjbuko draugus, kur anot jo tokiu svarbu turet kuom daugiau. Trylikameciai siuo klausimu visiskai sutinka su Droidu.

Man tie terminai smartphonas , ipadas , planshetas nieko nesako. Įsivaizduoju, kad tai kažkokie vaikiški žaisliukai. Vakar gimimo dienos proga 13-os metų berniukui nupirko mobilų - valdomas liečiant ekraną ... Sau nepirkčiau , man porą knopkių paspausti skambinant paprasčiau.

Žiūriu jaunimas vargsta žinutes rašydami. Man geriau per PC į mobilų išsiųsti normalią žinutę nei su tais miniatiūriniais mygtukais žaisti.
Senesni ir blogiau matantys žmonės skundžiasi, kad mobilių su dideliais užrašais klaviatūrose nusipirkti neįmanoma. Didelis deficitas . Viskas vaikams pasižaidimams pritaikyta.

Ir negali būti kitaip. Didžioji dauguma buvo visiškai patenkinti Nokia telefonais.
Aš labai gerai pamenu, kaip verslo banginiai juokėsi iš Steve Jobso, pirmas Microsoft vadas Balmeris.
Bet masių nuomonės paiso tik lūseriai.
Anglų kalboje yra žodis "visionary" - lietuvių kalba net neturi atitikmens, verčiama "turintis aiškią ateities viziją".
Tai žmonės, kurie keičia pasaulį.
Lengva ir komfortiška gyventi sename pasaulyje, ir daugelis gyvena. Išmokti kažko naujo - ne taip paprasta, tam turi būti pasiruošusios smegenys.

Va ir gaunasi, kad dauguma stipriai lagina, technologijos lenkia socialines struktūras dešimtmečiu.
Dabar ypač pastebiu, kaip Lietuva atsilieka nuo pirmaujančių valstybių, nors prieš kokius 5 metus dar neblogai atrodėm.

Galima juoktis iš Facebook, Twitter ir panašių startupų, bet jie varto milijardus.
Ką mes turim? Šnipštą. Techniką galim nusipirkti, bet ją dar reikia integruoti į gyvenimą, o čia jau tuštuma, na Delfio, Lietuvos ryto appsai, dar keletas.

Vat Tonis rašo:
"Man tie terminai smartphonas , ipadas , planshetas nieko nesako."
Turėsi ir sakys, tik truputį vėliau, kai pajudės taip vadinama "Late majority" - vėluojanti dauguma.


Smartfonas buvo krūtai prieš 3 metus. Laikas pereiti į naują express - vagoną.
Patogumas, produktyvumas, žema kaina - kodėl tuo nepasinaudoti?

Ar galiu aš apsimesti tuo, kuris nesupranta smarthphon'o privalumų? Tarkim, mano dukra labai nori tokio. 1. klausimas: ar tikrai jai tokio reikia? 2. Ar tikrai ji išnaudos jo galimybes be papildomų išlaidų? 3. Ar jai neužtektų paprastesnio telefono tam, kad ji tiesiog palaikytų ryšį su mumis? Kažkaip netyčia atsiranda labai daug visokių jei...
Sakysite, o kodėl aš nekalbu apie paprastą mobilųjį telefoną? Kodėl aš klausiu apie smart'ą? O gi todėl, kad , mano paauglei dukrai jau yra įteigta, kad ji niekada nebus "krūta" jei vaikčios su elementarke.Ir jai yra būtina įsigyti smart'ą tam, kad ji taptų šio to verta, kad jos aplinkoje žmonės į ją žiūrėtų kaip į dėmesio vertą objektą, o ne kaip į tuščią nulį.

http://mokslas.delfi.lt/technologijos/3d-spausdinimas-laikina-mada-ar-naujoji-pramones-revoliucija.d?id=60286155

http://www.dailymail.co.uk/sciencetech/article-2252489/Nasa-plans-lasso-asteroid-size-double-decker-buses-turn-space-station-orbit-moon.html

http://www.treehugger.com/modular-design/tata-introduces-flatpack-nano-house-215-square-feet-for-720.html

2012 metai baigiasi, bet 2013 nieko gero Teranams nežada.
Štai žaislų gamintojai panikoje - tėvai vaikams dovanoja planšetinius kompiuterius, ir vaikučiai jau nuo 3 metų su jais labai mielai žaidžia.
Privalumų daug - atsibodo vienas žaidimukas - atsisiunti kitą ir vėl vaikutis džiaugiasi. Kainuoja arba nieko arba kokius 0.99 dolerio.
Ir piršto neįkiš kur nereikia, ir kokios Lego kaladėlės nepraris .

Fiziniai žaislai nyksta, panaši situacija buvo atsiradus video žaidimams. Žaislų pramonė atsilaikė, kaip bus šį kartą?
Video žaidimas kainavo nemažai, reikdavo eiti į parduotuvę pirkti, o čia - mygtuko paspaudimas ir viskas ateina tiesiai į rankas. Teks žaislų gamintojams pasispausti - ir jie stengiasi.
Kuria judančius žaislus, kurie valdomi mobiliais telefonais ar planšetais, kurie kalba, pasijungdami prie i-debesų per tuos pačius mobilius įrenginius.

Ramiai nepagyvensi, 2013 metai sako bus daiktų interneto pradžia.
Jau išskirta trilijonai IP adresų šiam tikslui.
Laukia nesulaukia interneto puodai, kėdės, šaldytuvai ir batukai