d4unas , o kokios cia strategijos buna spreadu visokiu ?

Kiek as suprantu opcionas yra , kai tarkim padarai sutarti tipo

Siandien akcija kainuoja 10 doll ir sudarai sutarti ,kad po 6 men gali nupirkti 1000 akciju kaina po 10 doll , nors ta akcija rinkoje jau gali kainuoti 18 doll . Ir sumoki kazkoki jiems komisini uz kontrakta ir viskas ?

Ar as kazka supainiojau ? Mane domintu ,kaip tokia sutarti padaryti

Opcionas, arba pasirinkimo sandoris, yra kontraktas, kuris suteikia teisę, bet neįpareigoja, sutartą dieną už sutartą kainą nusipirkti/parduoti tam tikrą prekę.
Paprasti opcionai yra standartizuoti, jais prekiaujama OTC. Sandorio sudarymas kaip ir bet kokio finansinio instrumento: perki už rinkos kainą/parduodi už rinkos kainą. Opciono kaina nustatoma pagal keletą parametrų.
Pinigus uždirbti galima tiek iš opciono kainos pokyčių, tiek iš prekės (ant kurios pirktas/parduotas opcionas) kainos pokyčių.
Opcionai gali būti Europietiški, Amerikietiški, Egzotiški (pagrinde). Vienus galima panaudoti anksčiau laiko (Amerikietiškas, Egzotiški) arba tik sutartą datą (Europietiškas). Dažniausiai galima OTC gauti Amerikietiškų.
Yra CALL ir PUT opcionai. CALL opcionas leidžia pirkti prekę tam tikra kaina, PUT- parduoti.
Strategijų opcionų prekybai yra milijonai. Elementariausias turbūt galima sugrupuoti į bullish, bearish, volatility-bullish, volatility-bearish. Tikrai yra žymiai daugiau.
Apskritai, norint rimčiau prekiauti opcionais, derėtų labai nemažai informacijos į galvą sudėti. Kitaip gali labai liūdnai baigtis. Čia ne akcijos ar fjūčeriai, kur viskas aišku ir paprasta.

Dekui uz issamia teorija

Na paaiskinu ko as noriu , noriu sudaryti ~20 opcionu ant biotechnologiniu akciju dugno ant CALL
ir laukti raketos tipo kai cia http://www.part.lt/img/cb15cef0709215f51f599b48ad37d7ab90.bmp

O po 3 men jau sprendi pagal kontrakta pirkti ar nepirkti pakilo ar ne
Ir kiek girdejau komisa ima nuo sandorio vertes ~3 proc uz kontrakta ? Negali buti , kad zdelka darai tarkim ant 100 000 doll o is taves jie paims tik 8 doll komiso ?


Ir cia dar vienas klausimas , tarkim pas mane raketa atsiranda ir akcija pakila 300 proc po 1 men , o kontraktas sudarytas ant 3 men , tai kiek is teorijos supratau , ta mano kontrakta galima kazkam parduoti , ir bapkes paimt jau ir po 1 men , teisingai ?

Eimantai, o tai kur gaunasi skirtumas? Kad pvz dabar pirktum tas akcijas ir detum SL lyginant su tuom, kad pirktum opcionus ant dabartines kainos, ir jei kaina netenkins kai laikas praeis, uz opcionus vistiek sumokejes busi, jie irgi atitinkamai verte praras. Tai kur cia nauda opcionu siuo atveju?

Negalima , tai ziurek tarkim jeigu as tesiog pirkciau akcijas ir tureciau jas saskaitoj , tai kaina gali nukrist 50 proc ir tu nieko negali padaryt , tu kaltas lieki ir nieko padaryt negali , didele rizika pasiemi

O opciona kai sudarai , tu tik rizikuoji nuo sandorio vertes ~3 proc komisiniu , ir tau jau negresia kritimai po 50 proc, tu tesiog galesi atsisakyti opciono ir nepirkti tu akciju , tu neesi savininkas , tu tik sutarti turi su galimybe

Už tai, kad perki opcionus moki komisą. O tiek kiek sumoki už pačius opcionus ir yra max, kiek gali prarast. Jei perki opcionų už 10k, tai max ir prarasi 10k. Kontrakto (opciono) pardavimas reiškia, kad parduodi opcioną už tai, kokia tuo metu jo kaina. Tačiau jei tai Amerikietiškas opcionas, gali jį panaudot. Tai yra, nupirkt akcijas už perkant opcioną nustatytą kainą.
Pagal tavo paveiksliuką maždaug taip: perki 100 CALL (1call leidžia pirkti N akcijų), kurių kiekvieno kaina X. Max nuostolis 100*X. Sutari, kad galėsi pirkti akcijas už 10USD. Tarkim staigiai pakyla iki 30USD akcijų kaina. Tuomet tu panaudoji opcioną, nusiperki N akcijų po 10USD, kas gaunas N*10. Pardavęs rinkoje gauni 30*N USD. Tad į sąskaitą nuo vienos akcijos subyra 20USD. Kaip bebūtų, iš pelno (20*N USD) reikia atimti pradinius kaštus opcionų pirkimo 100*X ir tada jau gausi realų pelną.
Skaitinis, labai supaprastintas, pavyzdys labiau: akcijos kaina 8USD, opciono kaina 5USD. Perki 100 CALL, sumoki 500USD. Už vieną opcioną gali pirkt 1 akciją. Plius dar komisas tarkim 10USD. Tai bendrai 510 sumoki. Turi teisę pirkt akcijas už 10USD. Jei akcijų kaina pakyla iki 12 ir nusprendi panaudot opcioną, tai tavo plenas atrodo taip: 100*12-100*10=200USD. Už akcijų pardavimą dar komisas 5. Tuo tarpu sumokėjai pirkdamas opcionus 510, plius už akcijų pavedimą 5, tai gaunas 200-515=-315. 315 USD nuostolis. Tad norint, kad tau atsipirktų visas reikalas, akcijos kaina turi bent iki 16 kažkur pakilt. O tai jau 100% nuo 8. Tuo tarpu tu uždirbsi tik kelis centukus.
Šiaip realiai opcionų tokių brangių nebūna, bent norėjau parodyt, kad reikia viską įskaičiuot ir kaip gali gautis.

Realybėj tavo parodytos ITMN kompanijos CALL opcionas Sausio mėnesiui (~80dienų). Galimos grąžos grafikas viršuj, skaičiukai visi reikalingi žemiau. Man rodos viskas aiškiai gana ten surašyta, tai nesiplėsiu. Jei ką, klausk.

USA vienas opciono kontraktas yra 100 akcijų. Jei matysi opciono kainą pvz. 0.45, tai realiai sumokėsi 45 USD, nes kaip jau minėjau, vienas kontraktas apima 100 akcijų.

Eimantas22, jei pasirinktume 2013 metų sausio mėnesio 7.50 USD strike'o ITMN call opcioną, tai už jį mokėtume (finance.yahoo.com taip rodo) 1.62 USD (realiai už tą kontraktą sumokėsi 162 USD). Taigi, realūs tavo kaštai vienai akcijai yra 9.12 USD + komisiniai. Rinkos kaina dabar yra 8.18 USD, tai kad bent būtum taip vadinamoj breakeven situacijoje, kada nei uždirbi nei pradirbi, akcijos kaina turės pakilti iki 9.12 USD (+11.49 proc). Jei akcijos kaina opciono KONTRAKTO PABAIGOJE būtų 10 USD, tuomet vienai akcijai užkaltum 0.88 USD (arba nuo vieno kontrakto 88 USD). Techniškai tokioje situacijoje kontrakto pabaigoje brokeris į tavo sąskaitą permes akcijas (100 akcijų už vieną kontraktą), kurias galėsi parduoti rinkoje. Nors lyg ir turi pasirinimo teisę, tačiau turint aukščiau minėtą opcioną ir esant 10 USD rinkos kainai nėra ekonomiškai naudinga nepasinaudoti juo, todėl brokeris viską automatiškai už tave atlieka. Jei akcijos kaina pasiektų 10 USD kontrakto GALIOJIMO METU (t.y. dar jam nepasibaigus), juo pasinaudoti neapsimoka, nes geriau parduoti patį opcioną antrinėje rinkoje ir atgauti dalį sumokėtos laiko vertės.

Mano paminėtas konkretus opcionas jokiais būdais nėra pats geriausias tavo idėjai realizuoti. Jį paėmiau tik kaip pavyzdį.

Neskubėk su opcijonais. Siūlau pradėt nuo paprastesnių knygų kaip http://www.amazon.com/Buy-Hedge-Rules-Investing-Minyanville/dp/0132825244 opcijonas nėra paprastas instrumentas, ypač kai žiūrėsim į jį teoriniam lygmenyje į visokias opcijono gammas, deltas, vegas, thetas ir panašiai. Opcijono kainą įtakoja ne vienas veiksnys. Kas dėl strategijų, pirkdamas/parduodamas skirtingo/vienodo tipo opcijonus, gali suformuot įvarias strategijas, kurios leis aiškiai užsibrėžti pelną/nuostolį/riziką. Tam buy and hedge puikiai pateikta bent pragrindiniai panaudojimo būdai. Tiesa, pats opcijonas yra daugiau economy of scales įrankis, t.y. efektyvumas didesnis augant mąstams, kad ir pigiai gali sandoriai kaštuot, bet implied svertą turi didelį, reikia atsargiai su tokiu instrumentų. Esu girdėjęs istorijų, kai protingi žmonės neatsakingai prekiaudami praranda įmones ir visą turtą iki paskutinių apatinių.
P.S. Taip, kontrakta lygiai taip pat gali parduot pagal rinkos kainą. Niekas neverčia laikyt iki galo ar excercisint. Reikia tik pamiršt, kad dalį opcijono kainos sudaro time value, kuri aišku krenta artėjant exercise date. Beje, opcijonus retail investuotojui paprastai naudingta excercisint tik vienu atveju - prieš dividendus.

Opcijonas nelygintinas dalykas su stop/loss. Kaina (tarkim) 6 mėn bėgyje gali labai svyruoti, opcijonas leidžia gauti ilgesnio laikotarpio naudą net ir aiškiai užsibrėžus riziką. Tavo stop/lossą nuneš ir visas treidas pasibaigs, tuo tarpu opcijonas niekur nedings.

Nu , kaip sudetingai su tais opcionais , visas mokslas. Gal numeskit jeigu netingit kokiu knygu ar straipsniu , dar ir pats dabar paieskosiu studijuosiu , kad suprast viska.

O jus sudarot opcionus , tai ant kokiu sektoriu darot? As tik matau vienintelius stipriausius judesius tik ant biotechnologiju , kolkas kitu beprotisku sektoriu dar nesutikau

Sutinku, kad be literaturos prasideti su opcionais nepatartina. asmeniskai jau 4-5 metus jais prekiauju, taciau ir tai karts nuo karto klaidos pasitaiko.

Del stop loss ir opciono (Put opciono siuo atveju). Stop Loss yra market order'is, kuris vykdomas nukritus kainai. Tarkime, kad kaina yra 13 usd, stop loss - 12.20 USD. Jei tarkime sekančios sesijos metu, pvz. po blogu rezultatu paskelbimo, kaina atsidaro ties 9 USD, tai tavo stop loss'as ir isigyvendins už rinkos kaina, 9 USD, nepaisant to, kad buvai istates 12.20 USD (zinau, kad buna dar tokie STOP LOSS LIMIT orderiai, tai jie gal veikia kitaip)

Tarkime, kad turi isigijes opciona, Put @ 13 USD. Jei kaina krenta iki 9 USD, opciono verte automatiskai auga ir apsauga siuo atveju nuo kritimo yra smarkiai geresne.

Bet kokiu atveju, cia tik lasas juroje snekant apie opcionus. Is asmenines patirties patariu pasiskaityti knygas pirmiausia, suprasti delta, theta kaip minimum, kada long, o kada short opcionus patraukliau, kokios pagrindines strategijos, ju pliusai/minusai, kada jas geriau taikyti, ir tik tada po truputeli pradeti. Eimantas22 atveju, jo pasiulyta strategija tiesiog losimo bilietas. Tokiu atveju noretusi moketi kuo maziau uz bilieta, taciau tos akcijos opcionai (bent jau mokestis uz time value) yra labai didelis. Tiketina, kad tektu pirkti ilgos trukmes ir labiau Out of Money opcionus, kad pigesnis losimo bilietas butu ir mazesnis volatility (cia jau reikia konkreciai ziureti, kiek kiekvieno menesio volatility kainuoja). Pagal Nassim Taleb'ą, gaudytume juodą gulbę

Eimantas22, iš tavo komentarų matau, kad opcionus supranti, kaip spekuliacinę priemonę. Todėl siūlau pirmiausia giliau susipažinti su jais skaitant literatūrą, kad labiau suvokti juos ir kiek pakeisti savo požiūrį. Viena iš pradedančiųjų knygų galėtų būti Options Made Easy, gali tikrai susirasti internete PDF'ą Lietuviškos literatūros šia tema nežinau ir abejoju jos kokybe.

Na dabar biski pasiskaiciau knygu , tai man tik kol kas idomu suzinoti, kur galima paziureti tarkim ant betkokios akcijos

1. Premijos kur kokios (beje nuo ko priklauso premijos dydis, nuo akcijos neaiskumo ir pelningo kontrakto? ir kai mes perperkam opciona , mes rizikuojame tik tais premija kuria sumokejom , ar yra dar budu sudeginti pinigus nesekmes atveju? )

2. Opcionu kainas (klausimas kodel tarkim kaina uzkelta opciono buna ? Tarkim Citigroup akcija kainuoja markete 30 doll , o opcionas CALL kainuoja 33 doll ? Kodel taip ? )

3.Opciona galima ir paciam sukurti , ar butinai ji reikia perpirkti is kazko ? ( kaip labiau apsimoka ? )

4. Opciona reikia parduoti arba realizuoti iki to laiko , kol terminas jo nepasibaige , tiesa? (Tarkim jjg padarytas ant 6 men , reikia parduoti arba realizuoti anksciau, per 4-5 men?)

1. Premium priklauso nuo visko. Pirmiausia nuo graikų (delta, gamma, vega, theta, rho). Čia ir akcijos kaina įeina, ir periodas, ir implied volatility ir historical volatility ir t.t.t.t.t. Sumoki premiją- gauni opcioną. Jei kažkas blogai, jis miršta. Ir tiek. Nebent parduosi giliam nuostolį, arba būsi opciono pardavėjas. Tada jau gali labai liūdnai baigtis.
2. Man CITI opcionus rodo po ~2.8 Arba kažką kreivai pažiūrėjai, arba nežinau. Nes jei opcionas kainuoja brangiau už akciją, manau (nors tiksliai nežinau), galima arbitražo galimybių prigalvot.
3. Pačiam sukurt ir parduot, čia jau aukštas pilotažas su aukštais pinigais ir aukštais partneriais
4. Ne. Jei tai Europietiškas opcionas, iki tol, kol neateis paskutinė diena, tu jo išnaudot negalėsi. Amerikietiškus gali ir anksčiau. Gali ir paskutinę dieną. Dažnai tarpininkas automatiškai už tave realizuoja, jei tau naudinga.

Opcionu kainas galima pamatyti kad ir finance.yahoo.com. Pasirinkus bet kuria akcija, spaudi Options ir matysi visus rinkoje prekiaujamus opcionus, ju kainas bei Bid ir Ask. Pvz. http://finance.yahoo.com/q/op?s=QCOM+Options

Tiesa, akcijos gali netureti opcionu, t.y., nera market maker'io. Tad tokiu atveju kaip retail'inis investuojas nieko nepadarysi. Turetum desimtimis milijonu, tuomet galima kalbeti su investiciniais bankais, kad speciailiai tau israsytu opciona.

Snekant apie opcionu kainas, butina visada pamineti opciono ispirkimo menesi bei strike'a. Kitu atveju nesusisnekesime. Pvz. neisivaizduoju apie koki opciona snekejai, kuomet sakei, kad jo kaina 33 usd. Gali buti artimiausio menesio arti ITM (in the money) opcionas, arba gali buti tolimesnio menesio OTM (out of the money) opcionas uz ta pacia kaina.

Teoriskai pats opciona gali sukurti, taciau toki opciona rinkoje neparduosi, nebent savo draugams Tad tau kaip retail investuotoju galimybe tik viena - prekiauti jau sukurtais opcionais.

Dar karta pasikartosiu, profesionalai labai retai realizuoja opciona, nes realizuojant prarandi Time value, uz kuria sumokejai (cia aisku tai galioja tik tuo atveju, jei dar nera suejes opciono galiojimo pabaigos terminas). Dazniausiai profesionalai opcionus rollovina, t.y., parduoda esama opciona ir perka sekancios menesio opciona (kaip kad daroma su future'iais). Velgi, tai plati tematika, knygose apie tai buna uzsimenama.

Perkant opciona rizikuoji tik tais pinigais, kuriuos sumokejai uz premija. Shortinant opciona rizikos suma yra kitokia, kuri priklauso nuo to, ar short Put ar short Call. Del to reikia suprasti knygose pateikiamus opcionu Payout grafikus. Tai yra fundamentas tolimesnei kelionei po opcionu pasauli

Atsakant i klausima, kodel opciono kaina gali buti uzkelta atsakysiu taip - kuo didesne tam tikros trukmes akcijos implied volatility, tuo opciono kaina didesne. Kaip turbut jau zinai, opciono kaina sudaryta is Intrinsic value ir Time Value. Jei palyginsime du artimiauius ITM opcionus skirtingoms akcijoms su skirtingais ImpVol ir paskaiciuosime Time Value verte, gausime, kad uz opciona su didesniu implied volatility yra didesne Time Value premija. Pvz.

QCOM Nov Call65 ImpVol(26.25%) Price(1.31) TimeValue(0.64)
CLF Nov Call35 ImpVol(67.39%) Price(1.24) TimeValue(0.98)

Kaip matai, CLF opcionas yra smarkiai brangesnis nei QCOM opcionas (uz ta pati laiko tarpa sumoku didesne laiko premija), nes implied volatility yra smarkiai didesnis. O implied volatility yra smarkiai didesnis, nes paprasciausiai trader'iai tikisi didesniu svyravimu CLF atzvilgiu ir labiau yra linke sumoketi didesne premija. Akcentuosiu, kad implied volatility tai ne siaip skaicius, o is jau ivykusio sandorio iskaiciuotas parametras, kitaip tariant, implied volatility nusako realia rinkos dalyviu nuomone. Implied volatility trumpu laiko tarpu gali radikaliai skirtis nuo historical volatility. Cia vel pades knygos giliau isigilinti i sia tema ir labiau suprasti niuansus.

Na sveiki , dabar prižiūrėjau vieną variantą , bet turbūt kažką blogai galvoju , nes haliavos biržoje nebūna

Paveiksliukas vat http://www.part.lt/img/6aedd9de2211f0fd5e866ee34e60e78c391.bmp

Situacija : Noriu paimti Opciona 100 shares

Strike 75 doll per share
Vykdymo kaina 25 doll
Lyg ir viskas butu gerai grubiai ivykdes opciona gautusi pas mane akcijos gautos po 100 DOLL , akcijos laikytusi stabiliai ir gauciau ~~10 proc pelno pardaves veliau birzoje po ~~110 doll

Bet visas loxatronas yra Lentoje BID , ASK , kiek matau ASK stovi 39,70 doll , tai gaunasi jeigu as sugalvoju imt opciona 100 shares, mano vykdimo kaina jau bus ne 25 doll , o 37,70 doll ?

Ir sudejus viska gaunu akcijas po 114,7 doll ?

tu esi visiskai teisus, kad haliavos nebuna
ir esi teisus, kad pagal tavo pateikta pavyzdi geriausia kaina uz kuria galetum nupirkti opciona yra 39.70. Tad breakeven taskas yra 114.70 USD.

Kas buna kai su call opcionu esi ir imone ismoka dividendus ? Tu juos gauni ?

Ir kaip tai ivyksta? Perveda tau i saskaita , dar neivykdzius opciono , ar tik po ivykdimo ?

sveiki, galvoju apie nokia akciju pirkima ir turiu toki klausima nokia yra "listed" Helsinkio ir New Yorko birzose (informacija is nokia puslapio) taciau kaip suprantu nokia akciju galima nusipirkti ir per XETRA nors ten ir nera listed, taigi kuo skirasi HSE ir NYSE nuo XETRA ir per kur geriau butu pirkti, as asmeniskai noreciau pirkti per xetra nes ten galima pateikti market orderi ko negaliu padaryti helsinkije ir yra mazesni komisiniai nei New Yorke

Eimantas22, opciono premijoje jau buna iskaiciuota galimai gautini dividendai, t.y., turint opciona dividendai NERA gaunami.