"Savo laiku daugelį motyvacinių knygų "perskaičiau" mp3 formate. Ar tai ką nors keičia?
Paveikslus reikia žiūrėti natūroje, čia kita kalba.

Kodėl knyga darosi prabangos prekė? Todėl, kad toks informacijos perdavimo būdas neefektyvus. Taškas."

Nusisnekejai totaliai. Kiek laiko truks knyga "isklausyt", o kiek ja perskaityt, ir dar kalbama apie efektyvuma Mano pazistami audio-bookus klauso noredami lengviau uzmigt arba prastumt laika pvz. nuobodziai vairuodami kai rankos ir akys uzimtos. O Droidas klauso audio booka priverstinai noredamas but modernus Tai kuom tu skiriesi nuo vegetaro, kuris del mados bando nevalgyt mesos ? Gi niekuom. O skaityt is popierines knygos yra patogiausia ir cia vat tikrai tashkas. Joki plansetai to kol kas nesugeba atstot.

Skaityti is plansetes knyga tas pats kas laizyti medu per stiklaini

Turiu ir Kindle (elektroninį knygu skaitytuvą) ir kartais paskaitau popierines knygas. Paprastam skaitymui jokių esminių skirtumų nematau bet bendrai paėmus abu variantai turi savų pliusų ir minusų:
Popieriaus pliusai: Neribojamas formatas (aktualu ne vien tekstinėms knygoms), patogiau vartyti pirmyn atgal (aktualu mokinantis, skaitant vadovėlius, kai reikia vos ne lygiagrečiai matyti du lapus)
Popieriaus minusai: Perskaičius knyga tai patampa eiline šiukšle namie, daug sunkiau gauti nemokamai
Elektronikos pliusai: Užima mažai vietos (gali visą biblioteką turėti kišenėje), prisimena paskutinę skaitytą vietą (nereikia žymeklių), yra daug nemokamų arba "nemokamų" knygų, nesi apribotas knygyno siūlomom knygom (ypač aktualu ieškant knygų užsienio kalba).
Elektronikos minusai: priešingi negu popieriaus pliusai

Dėl audio knygų efeiktyvumo, tai jos dėl to ir efektyvios, kad leidžia "skaityti" knygą net ir tuomet kai negali tam skirti laiko: sportuojant, vairuojant ir pan.

"Perskaičius knyga tai patampa eiline šiukšle namie"

Ziurint kokia knyga. Jeigu popsine grozine literatura, taip taps siuksle. Jeigu gera knyga, skaitysi ne karta, arba kaip as megstu kaip kada atsivertes kur nors per viduri atskirus epizodus paskaityt. Jeigu technine - tokia visada gerai turet po ranka. Del mazai vietos - faktas kaip blynas, elektronika cia rulez, taciau dar yra ir patikimumo klausimas, jeigu visa biblioteka vienam hard'e, be backupu, viena diena su ja atsisveikinsi.

Mano patirtis rodo kad elektronika gerai kai reikia nuolatos ieskoti kazkokiu informacijos gabalu, paskaityt neilgus straipsnius, trumpai - kai tas skaitymas neuzima daug laiko. Tenkant sedet ilgiau pradeda erzint tiesiog fiziskai, uzknisa tie scrollinimai pirmyn atgal ir t.t.

Tokiu postringautoju kaip Droidas buvo zymiai anksciau kurie jau ant 2000-uju prognozino popieriui visiska isnykima.

Droidas priklauso Early Adopter grupei ir visados ieško naujausių "žaisliukų"/technologijų.

Realiai kai kurios tendencijos pasitvirtina, tačiau daug vėliau, tuomet kai pasikeitimą priima didžioji dauguma populiacijos. Elektorniės knygos manau šiuo metu pakliūna į Early Majority stadiją. Natūralu, kad beveik visados išlieką ir tokių kurie naujos technologijos taip ir nepriima.

Realiai popieriaus nykimo tendencija nuspėta teisingai, tačiau šis pasikeitimas užtrunka. Dauguma spaudos leidėju jau senai skundžiasi mažėjančiais tiražais ir pardavimais, daugumas jų keliasi į internetą. Knygos irgi leidžiamos ir popierinės ir elektroninės lygiagrečiai, o kai kurios knygos ir apskritai tik elektroninės, nes popierinės knygos išleidimas yra labai brangus "malonumas". Kad išleistum kažkokia rimtesnę popierinę knygą, turi dirbti per agentus arba tiesiogei per leidėjus. Reikia pasirūpinti sandėliavimu, transportavimu, vieta knygynuose ir t.t. ir pan. Visa tai kainuoja ir realiai nuo kiekvienos parduotos popierinės knygos autoriui nubyra centai. Su elektronine knyga viskas daug paprasčiau: iškepei PDF'a patalpinai tarkim savo puslapyje ir jau gali žmonės pirkti. Ar nupirks 10 kopijų ar 10000 tavo išlaidos realiai lygiai tokios pačios.

Taip, komerciskai e-bookas yra zymiai paprastesnis variantas, bet tikrai ne patogesnis. Jeigu kalbet apie bapkes, internas daugeli dalyku paprastina, kaip kad ir tie patys smutkiu pirkimai. Tendencija tokia kad ir fizines parduotuves pamazu turetu trauktis. Dar kitas nepaminetas knygu minusas yra medienos pramone, del kurios zudoma aplinka greiciau nei ji speja atsinaujint. Todel kaip ir sakiau - knyga tampa prabangos preke, del pasenusios info laikmenos, bet tikrai ne del efektyvesnio info isisavinimo is elektronines puses. Isisavinimas bus efektyvesnis kai laidus prie smegenu i kompa pajungsi. Na arba wireless antena Droidui ant pakaushio istatysi.

Manau kol kas knyga dar nėra prabangos prekė. Tol kol Amazon (vienas iš dydžiausiu knygų pardavėjų) vykdys vienodos (ar beveik vienodos) kainos politika porierinei ir elektroninei knygai, tol didelio ekonominio skirtumo tarp popierinės ir elektroninės knygos nebus.
Bet ateity ši tendencija labai tikėtina.

Iš kur tokią nesąmonę išmąstei? Kam man priverstinai klausyti knygų?
Knygas klausau dėl to, kad nereikia varginti akių ir tuo pačiu mokaisi anglų kalbą. Kai klausai prieš miegą, labai gerai smegenys priima informaciją, praktiškai pasąmonės lygyje.
Be to, skaito dažniausiai aktoriai geru balsu, ar pats autorius, kuris žino ką ir kaip akcentuoti.

Pasikartosiu dar kartą - knyga nėra efektyvus informacijos perdavimo būdas, kai reikia perskaityti begalę info.
Iš viso spausdintas puslapis sustabarėjęs, jame negali įklijuoti nuorodų, judančių paveikslėlių, diagramų - tik statinis vaizdelis.
Visos knygos turi būti debesį, ir bus. Kas pasakė kad knygoje pateikiama informacija turi būti nesikeičianti?
Debesyje esančią knygą lengva atnaujinti, papildyti.
Šiandien tai labai svarbu, kai pasaulis keičiasi labai greitai.
Encikopedijų likimas labai gerai parodo tendencijas.

Kas liečia Userių adaptacijos grafiką - grafikas teisingas, bet aš jau nebepriklausau Early Adopter grupei.
Toks buvau seniau, kai nelabai suprasdavau technologijų ir pirkdavau kas nauja ir brangu.
Dabar renkuosi tai, ko man reikia - čia jau Pro lygis. Planuoju 10 metų į priekį.
Džiaugiuosi, kai pavyksta eliminuoti nereikalingą daiktą ar gadžetą.
Štai todėl propoguoju išmanius telefonus - jie pakeitė begalę aparatūros.

Sekantis etapas - VR akiniai ir Virtuali,Papildyta Realybė kaip reiškinys.
Tai bus BIG.
Visuotinis super greitas ryšys irgi neišvengiamas - nieks manau nesiginčys.
Vertimai iš kalbos š kalbą realiu laiku - taipogi tik laiko klausimas.
Kalbantys daiktai jau pasirodys 2013 metais.
Belieka sulaukti pigių super plonų ekranų ir jais padengti visus galimus paviršius.

O toliau prasidės BIO hacking. Tobulinsim save. Atsiras Brain / Computer interface (BCI), medžiagos, stipriai pagerinančios smegenų veiklą, atjauninančios.
Skirtumas tarp atsilikėlių ir pirmaujančių dar labiau padidės.

Ar žinote, kad sliekui C-elegans jau zaprasta prailgina gyvenimą nuo 6 iki 10 kartų?
Nes atrastas senėjimo genetinis mechanizmas - parašysiu kai išsiaiškinsiu terminus.

"Pasikartosiu dar kartą - knyga nėra efektyvus informacijos perdavimo būdas, kai reikia perskaityti begalę info.
Iš viso spausdintas puslapis sustabarėjęs, jame negali įklijuoti nuorodų, judančių paveikslėlių, diagramų - tik statinis vaizdelis."

Kartokis kiek nori, bet efektyvesnio budo kol kas nera. Pabandyk per audiobookus ir aukstaja matematika su integralinemis lygtimis pasimokyt, pasveikinsiu. Arba programuot. Pasamone suveikia daznai sprendziant ivairias problemas, ir nera labai svarbu kada informacija buvo priimta.

O del nuorodu ar judanciu paveiksleliu iklijavimo tai kazkaip ypatingai as ju nepasigendu. Vienas dalykas kad tokius tekstus paruost reikia laiko, todel kokybiskai tokiu sudeliotu straipsniu internete ko tais nera labai daug. Kitas dalykas - issipletus paieskos sistemoms, man nera labai sunku ieskoma fraze ar zodi permest i google. Ir net nuotrauka nebutina.

Pamenu buvo labai akcentuojami sitie webo navarotai, tipo hyper-link bei visa kita tai cia jau ultra ultra. Matyt todel ir prognozavo visoki diletantai greita knygu isnykima.

Knyga visada išliks vertybe. Pasaulyje yra daugelį bibliotekų, kuriose laikomi seni ir labai vertingi kūriniai, pvz. Vatikane, Austrijoje Benediktinų vienuolyne, kt.

Gali kiek nori vystytis hi-tech dalykai, tačiau niekas neatstos knygos. Ji taps prabangos dalykas, sunkiai pasiekiamas kiekvienam, tačiau neišnyks niekada......faktas, kaip kad atsiradus elektrai, tapo žvakės....

Vo vo - žvakė ir knyga - geras palyginimas.
Su knyga galima užtvoti per galvą, galima slėpti popietinius pinigus tarp lapų.
Naudingas dalykas.
Be to, ką darys celiuliozės fabrikai, visokie medkirčiai ir transportas? Ką vežios?
O spaustuvės ir švino prisotintų dažų gamintojai?
Knygų lentynų gamintojai, makulatūros perdirbėjai, ar nieko nepamiršau? Bibliotekų statytojų ir darbuotojų nepamiršau?

O kur dar leidėjai, agentai ir kiti šmikiai tarpininkai?
Matot kiek vienu smūgiu technologijos nušluoja? Aišku yra nepatenkintų.
O skaitmeninė revoliucija tik tik prasideda. Ką matom - tik žiedeliai.

Kai pradėsim spausdinti maisto produktus - ką pasakys mūsų numylėti žemdirbiai maitintojai?
Kad prifarširuota antibiotikų ir augimo hormonų mirusi strese nukankinta vištelė sveikiau už atspausdintą krūtinėlę?

Prikabinu sekančią naujieną - robotizuotą restoraną:
As San Francisco's Momentum Machines prepares its new restaurant chain it's figured out all the details: decor, ingredients, location. The only thing they don't have to worry about is chefs.
That's because they plan to start the world's first fast food chain where all the cooking is done entirely by robots.
"Our alpha machine replaces all of the hamburger line cooks in a restaurant. It does everything employees can do except better."

http://www.dailymail.co.uk/news/article-2234879/See-restaurant-future-food-cooked-entirely-ROBOTS.html

Prasideda. Sveiki atvykę į naują pasaulį.

Droidai,

tai kas tau, droidui, sukelia didelį entuziazmą, mums žmonėms, šypseną, .....atlaidžią.....

Laikas parodys kas kaip, ar ne?

Droidas is nevilties paastrino savo fantazijas. Ir kaip dar gali zmogus isklausyt audio booka normaliai, jei aname pasaulyje jo galvoje malunsparniukai jam grybus skraidina ir printeriai vistos krutineles spausdina.

...., jo, ne visi tą ištvertų, o jis nieko, dar vis postina...

Lorpak, jau kam kalbėti, o tau
Aš nesiūlau susikibus rankytėm beprasmiškai vibruoti ir vapėti užkeikimus.
Mano tikslas - vertės pokyčiai, ilgalaikiai revoliuciniai trendai, būtent tie, kurių riboto akiračio žmonės net negali suvokti.
Malūnsparniukai? Prašom, MIT mokslininkai dirba rimtai šiuo klausimu.
Jie pakeis visą transporto sistemą.

....ups, nenukrypkim į asmeniškumus....

Tau netinka, Droidai, būk respektabilus. Nesiparink....

..... čia , treideriuose , mums tas negręsia - tavo dėka.

p.s. ..........bet užsipuolei mane, nors C daug kandesnis ....,

užmiršai, kad

Pavarei tu čia ant C# tarp eilučių

Nieko niekada neužsipuolu.
Tiesiog C# užsiima kritika iš neturėjimo ką veikti, o va lorpak bando kažką aiškinti, bet ką?
Štai citata:


Išvertus į žmonių kalbą - negalvok, niekada negalvok.
Tik tada būsi laimingas.
Žinia, laimingiausi žmonės yra idiotai.

Treideriai - tai žmonės, kurie nori uždirbti ne mojuodami kastuvu, o minčių jėga.
Kaip galima negalvoti? Teisingas numatymas ateities - investicijų pagrindas.
Galima kaupti turtą 30 metų, ir pasirodys, kad jis nieko nevertas. Taip jau buvo ne kartą.

Tos citatos visai nesupratai.... bet jei ji tau patiko...

KAI medituoji, stenkis negalvoti, o jei kyla mintys - stebėk jas , nevystyk, tiesiog paleisk/apkabink.(žmonių kalba).

Medituojama 15-30 min /dieną. Pailsima, kad pavyktų
puikiai šviežia galva.




p.s. tu puikus, Droidai

O va kiniečiai, daug nemedituodami, užima vis naujas rinkas.
2013 metais kovo mėn per 90 dienų, panaudodami naujus statybos metodus, planuoja pastatyti 220 aukštų, 838 metrų dangoraižį SkyCity.
Kaina bus tik dešimtadalis arabiško Burj Khalifa.

Kai tokie ateis pas mus į rinką, butai ką darys? Pigs ar brangs?
Čia akmenėlis tiems, kurie galvoja kad investicija į NT yra patikima, ir technologinis šokas jų nepalies.

Kodėl technologinis progresas svarbiau už viską?
Todėl, kad technologijos - tai informacijos suvaldymas.
Informacija yra visa ko pagrindas. Skaičiai ir taisyklės, kitaip sakant.

Padėkim 3 obuolius ant stalo. Mes juos matom ir galim suskaičiuoti - 1,2,3.
Jei nemoki skaičiuoti - ar nuo to pasikeis obuolių skaičius? Ne, jie vis tiek liks 3.
O jei vieną obuolį suvalgysi?
Ar skaičiaus 3 nebeliks?

Niekaip ne - skaičiaus neįmanoma suvalgyti ar sunaikinti. Jis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų, netgi nepriklausomai nuo objektų.
O kur tie skaičiai randasi? Niekur. Jie tiesiog yra.
Hmm.
Pradeda aiškėti kai kurios koncepcijos. Kas ir kada sukūrė skaičius?
Jų negalima sukurti ar sunaikinti, jie tiesiog yra. Automatiškai skaičiai neturi amžiaus ir formos.
Paklausti, kiek metų yra skaičiui 6 yra nesąmonė.

Kokios formos yra informacija? Visi kalba apie informacijos burbulą.
Lygiai taip pat mes suvokiam Visatą kaip besiplečiantį burbulą.
Suprantama, kad taip nėra - Visata yra begalinė, kaip ir skaičiai.
Niekada nesuskaičiuosi iki galo, nes jo nėra.

Matote, kaip viskas tampa paprasta.
Amžinybė - tai ne ilgi gyvenimo metai, o visiškai kita sąvoka.
O tokios sąvokos, kaip forma, atstumas ar bet kokia kita savybė - viso labo skaičių konstruktas, formulė.
Pav spalva - tai bangos ilgis, o karštis - dalelių greitis.