Tai, ką siūlo Zeitgeist judėjimas - ne kas kita, kaip komunizmas. Neokomunizmas galbūt. O visas tas Zeitgeist reikalas su filmais ir judėjimais reikalauja kritiško požiūrio, dabar bet kas su pakankamu noru ir resursais gali kurt tokius "dokumentinius" filmus ir judėjimus.

Taip, ypač "ir t.t."- gryžus komunizmui būtų represijų ir nebebūtų biržos.

Pamiršti vien svarbų dalyką - bandymai pasmerkti žlugti, net jei idėja teisinga tada, kai nesusiformavo atitinkamos sąlygos.
Kodėl egzistuoja pinigai? Anaiptol ne todėl, kad be jų negalima apsieiti. Pinigai - tai visuotinis vertės matas, juos bet kada gali pakeisti kita pranašesnė sistema.
Pinigai turi labai didelį trūkumą - jų apskaita labai daug kainuoja. Net atsisakius popierinių pinigų, kas labai sparčiai vyksta, išliks bankinės transakcijos, kurias užtikrinti kainuoja didelius pinigus. Infrastruktūra, saugumo užtikrinimas, darbuotojai, pastatai, technika.

Įsivaizduok dingsta pinigai.
Lieka tik rangai, kaip pas mus - naujokas, aktyvus, senbuvis. Kiekvienas pilietis turi savo failą - kaip filme Penktas elementas.
Prie kasdieninio vartojimo prekių nemokamą priėjimą turi visi - iš bado nemirsi, turėsi stogą virš galvos, vidutinį med. aptarnavimą ir mokslą.
Esi pilietis, gauni tai nemokamai - kruopas, lovą bendrabutyje, pora bilietų i kino teatrą per mėnesį ir panašiai. Manau supratote.

Nori daugiau - atidirbk visuomenei atitinkamą valandų skaičių. Darbai įvertinti koeficientais. Rinkti lapus rudenį - 1 valanda x1 = 1 Kreditas. Virėjas ar vairuotojas - kitas koeficeontas, sakykim x2.
Viskas automatizuota, skaičiuoja kompai, pasiekei tam tikrą kreditų lygį - gauni mėnesiui aukštesnį rangą.
Jau nemokamai alus, pyragėliai, baseinas ir krepšinis.

Nori nemokamai naudotis super vilomis, jachtomis, važinėti Aston Martin? Pasiūlyk, suorganizuok ir įgyvendink didelį projektą, kuris labai reikalingas visuomenei, ką nors išrask arba sukurk. Gali būti muzikinis hitas ar paveikslas, kurį eis žiūrėti milijonai.

Įsivaizduojat kiek tokia sistema sutaupytų laiko? Nereiktų terliotis su pinigais, tiesiog mėnesio pradžioje gauni atitinkamą rangą ir naudojiesi tuo kas priklauso.

Taip bus, klausimas kada ir kokie niuansai iškils.

Einu ruostis ziureti boksa,aciu visiems sios dienos dalyviams,kad diskusija praejo pakankamai korektiskai.Tikiuosi ir ateityje pagarbos oponentams.

Zeitgeiste yra daug fuflo cia faktas, dauguma dalyku ten pritempta norint padaryt ispudi/efekta. Taciau judejimo vienas is lyderiu nera 'bet kas' o ilgametis ivairiu alternatyviu ideju vystytojas. Tik gime jau biski per velai, 90+ metu jam. Treciajame filme pateikta daug idomiu ideju/pamastymu taip pat kiek pamenu yra ten ir atsakymas ar ju siulomas modelis tai komunizmas.

""dokumentinius" filmus"

Na taip, cia tokiu dabar labai daug, ypatingai apie ateivius, cakras ir t.t. Tokius pagal pavadinima vien tik pramest nesunku.

"nori nemokamai naudotis super vilomis, jachtomis, važinėti Aston Martin?"

O tai dabar ne tas pats vyksta, tik tiek kad iprasti pinigai ta funkcija atlieka. Va sukuria "projektus" zmones - stambus juockis su daug papu aplinkui pakrypuoja, parepuoja ir visiems labai patinka ir vazineja jis su Aston Martin ar kuo tik nori

Tavo siulymas is esmes pinigu nepanaikins, jie tik pakeis forma

vienintelis efektyvus modelis-anarchija, tai ateities modelis. bet koks valdymas nesvarbu kokioje plotmeje yra ydingas daugiau ar maziau, nes siekiama tik vieno- pelno arba savo interesu tenkinimo vistiek pelno.

zmogus jau labai ilgai verciamas vergaut nepriklausomai nuo santvarkos ar metu, bet tai nera normali busena.

demokratijos modelis visiskai pasenes. bet kol bus isores gresme , o ji visada bus, tai daugeliu atveju itakos tolimesni pletojamasi.


manau visi planiniai modeliai visiskai atgyvene ir niekada nepasikartos.

Aš nesakau, kad reikia panaikinti pinigus kaip vertės matą, aš tik sakau kad pinigų egzistavimas dabar, kai turim pasaulinius tinklus ir super kompiuterius - neracionalu. Turėti pinigus labai daug kainuoja - iš to uždirba tik bankai parazitai.
Įsivaizduok - jei vertybės nekuriamos, tik stumdomi pinigai rinkoje, kaip sakykim Forekse - laimi tik bankai kurie ima procentą nuo kiekvienos operacijos.

Esant rangams - nebereikės bankų su jų visa beprasmiška infrastruktūrą, nes nebus atsiskaitymo kaip tokio.
O kad dalis žmonių nieko nedirbs - ir dabar didelė dalis nieko nedirba tik trinasi ir maišo.

Dažnai darbo vietos dirbtinis sukūrimas kainuoja dešimtis kartų daugiau, nei tiesiog mokėti pašalpą.
Tai tiesiog neekonomiška.

O dėl juočkio ir papų - jei tai patinka milijonams - jam priklauso geras gyvenimas, nes jis patenkino milijono poreikius.

Tai kad Droidai dirbti niekas nenori, tokia sistema neprigis...Dabartinė sistema tarpsta ir yra puoselėjama tik todėl, kad ji suteikia galimybę nedirbti. Tai labai gera sistema. Žmonės dauguma yra egoistai, jie nejaučia didelio poreikio tarnauti kitiems, tik kai to reikia arba nėra kitos išeities. Bet jie nesijaučia visiškai patenkinti, o tai jau ir skatina visokių reformų, pasikeitimų, revoliucijų ir kitokių pokyčių atsiradimą. Stengiamasi viską padaryti taip, kad dirbti reiktų kuo mažiau, o turėtum kuo daugiau. Tikrai nebus prieita prie tokios sistemos, kur tik pagal savęs parsidavinėjimo intensyvą susikursi sau gerbūvį. Kvepia utopija.

O aš manau, kad būtent šitoje vietoje ir yra klaida. Visiems priklauso geras (ar normalus, ne esmė kaip pavadinsime) gyvenimas. Ir visiems priklauso įnešti savo sugebėjimų ir darbo indėlį į visuomenę. Kuo geresnis dailininkas, kuris paveikslą nutapė per savaitę nuo paprasto žmogelio, kuris tą savaitę kasė kanalizacijos griovį iki to dailininko namų? (ok, vairavo robotą, kuris tą griovį kasė, bet ir čia ne esmė). Dailininkas gimė su įgimtu talentu piešti ir tame jo, kaip asmenybės, nuopelno nėra nei lašo. Tai kodėl jis turėtų gyventi kažkuo geriau? (Ir aplamai, jei jau apie dailininkus - daugumos jų darbai pradeda kainuoti milijonus praėjus daugybei metų po jų mirties ir pinigus iš jų talento gauna jau visai kiti, kurie dažniausiai net teptuko nėra rankose laikę).
Taigi, nori nenori dėliojasi principas - iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal darbą... Kažkur tai jau girdėta, ar ne? Tik vat senukas Marksas sakė, kad "kiekvienam-pagal poreikius". O ką daryt, jei tie mūsų poreikiai masmedios ir gyvenamos kapitalistinės aplinkos suformuoti tokie, kad poreikiams "sky is the limit"? Kiek realu, kad visiems žmonėms užtektų to, ko reikia normaliam išgyvenimui šioje planetoje? Mano manymu, kol robotukų "mokykis, dirbk, pirk, mirk" štampavimo mašina išliks užsukta tokiu mastu - niekas nepasikeis. Deja, kol kas lekiame autostrada, pavadinimu "po mūsų - nors ir tvanas".
Džiugina tik tai, kad žemės resursai ne begaliniai ir kažkada prilėksime autostrados pabaigą. Gal gi pavyks nusivarčius nuo jos ir bent vienam likusiam gyvam išsikapanojus iš metalo laužu likusio Ferrario pažiūrėt atgal pakankamai kritiškai? Klausimas retorinis, nes kol kas nematau, kad vairuotojas ruoštųsi spausti stabdžius. Panašiau, kad jis net nežino, kur tie stabdžiai yra

jei neapsiriboti vienu atveju- tai platesnis klausimas butu- kas geriau: planine (socialistine) ekonomika ar "rinkos" (kapitalistine)?

socialistines privalumai:
visuotinai prieinamos viesosios paslaugos: medicina, svietimas, menas ir pan.
uztikrintos minimalios socialines garantijos.
trukumai: centrinis planavimas neefektyviai paskirsto resursus, nera motyvacijos siekiant pelno kurti privacias paslaugas teikimas.

kapitalistine ideja: savanaudiskas pelno siekimas efektyviausiai uztikrins resursu paskirstyma ir tinkamu prekiu/paslaugu teikima. Realybeje mutuoja i pelno siekima vagystes/grobimo/apgaules budu ir nebeteikiant jokiu visuomenei naudingu paslaugu- taip greiciau ir gerokai pelningiau. Gresham'o desnis uztikrina kad toks elgesys greitai paplinta- arba darysi taip pat arba esi nekonkurencingas.
trukumai: viesosios paslaugos (pvz. medicina Kuboje ar US?), infrastruktura (pvz. US greitkeliai, elektros linijos), svietimas (mokamas vidurinis issilavinimas, o privacios mokyklos subsidijuojamos mokesciu moketoju pinigais)

perlenkti lazda galima tiek vienoje, tiek kitoje sistemoje: USSR ar Kinijoje su centriniu planavimu, vakaruose- su "finansinemis paslaugomis" ar "privaciomis-viesomis partnerystemis".

Gal todel Skandinavija ir imponuoja kad daugmaz viduriukas?

p.s. Adrijanai, tokiems posakiams kaip "pati debiliškiausia sistema kokia tik galėjo sugalvoti žmonės.Todėl ji buvo sugalvota ne žmonių ,o gaujos mongoloidinių driskių" yra straipsnis uz "rasines nesantaikos skatinima"- tai gal truputi svelniau?

Skirtumas tarp dailininko ir griovio kasejo kad dailininkas yra toks vienas unikalus su savo paveikslais, o potencialiu zmoniu per visa pasauli gebanciu nukast griovi rasi turbut arti milijardo Cia gi veikia tas pats laisvos rinkos paklausos/pasiulos desnis. "Visi zmones lygus" yra utopija ir piaras masems.

siaures vejas

... turi daug įžvalgos. Mūsų laikais tai dar taip reta, todėl taip džiugina.

Reiktų atkreipti dėmesį kad komunizmas yra neatsiejamas nuo teroro ir tik terorui susilpnėjus sistema griūna. Istorinių pavyzdžių daugiau nei reikia. Dabartinė Kinija tikrai ne komunistinė tai tipiškas oligarchinis modelis su ryškiais teokratijos bruožais kai žynių f-jas atlieka partija ir jos vadovai. Manau kiniečiai ne veltui taip aktyviai po šiai dienai naikina bet kokius religijos daigus Nors kuo toliau tuo labiau išryškėja, kad dabartiniai Kinijos vadai nespjauna į žemiškas gėrybes ir tampa tipiškais oligarchais.

Nu jau vien tik teroras cia kaltas del komunu griuvimu Elementariai kaltas tuo paciu ir tas pats konkuruojantis kapitalizmas. Jeigu pasaulis butu kaip utopiniame Orvelo kurinyje, ir visur vien tik komunizmas - sita sistema taip ir gyvuotu toliau be jokiu didesniu sukretimu. O dabar nuolatinis spaudimas bei konkurencija is kapitalistinio pasaulio daro savo. Stai puonas Adrijuonas vaiksciodamas pakrante rado spalvuotu skardiniu - ir jam iskart implantas i smegenis - uz juru mariu yra nuostabi salis kuri tas skardines gamina.. Manau supratote minti..

Tau popnuoju aš ir A. Čekuolis: visa Kinijos "partijukė" juodai pasinešusi ant Feng Šui ir budizmo. Visokeriopai skatinamas religinis atgimimas ir tikybinis dvasingumas. Nes tegul geriau milijardai kiniečių budistiškai medituoja ir buitį tvarko pagal Feng Šui, o bendrabūvį - pagal konfucijų, o ne su cigaretėmis, buteliu, betelio suktine, opijaus pypke ar dar kokiu man nežinomu rytietišku svaigalu.

Toks požiūris tikrai paplitęs tarp žemo socialinio sluoksnio ir žemo intelekto žmonių.
Gal būt dėl to. kad jiems tenka purvini, monotoniški ir kūrybos nereikalaujantys darbai. Pardavėja, kuri visą dieną padavinėja keptas vištos šlauneles vargu ar džiaugiasi eidama į darbą.

High ende - visai kitas požiūris. Bethovenas ir Mocartas kūrė muziką todėl kad reikėjo užsidirbti ant duonos? Enšteinas išmąstė reliatyvumo teoriją kad galėtų ateity nedirbti? Žymūs architektai kuria projektus, milijardieriai vysto verslus, astronomai stebi dangų, sportininkai bando būti pirmi ir sumušti rekordus, nes žmogus turi tai, ko neturi joks gyvūnas - įgimtą pažinimo siekimą ir norą lenktyniauti.

Katinai irgi smalsūs, bet viskas tuo pasibaigia, beždžionės labai emocingos, bet juose nėra vidinio variklio kurti.
Žmogus yra Kūrėjas by definition, ir belieka sudaryti atitinkamas sąlygas tai įgimtai savybei pasireikšti.
Šiandien jau galima automatizuoti 98 procentus darbų - kaip tai padaryta JAV žemės ūkyje. Stabdys- šimtą metų atgyvenusi ekonominė - politinė sistema.

Prioritetas - kurti darbo vietas. Didesnio absurdo negali būti. Darbo vietas reikia naikinti.
Visur kur įmanoma turi būti savitarna.
Kas bus jei 80 procentų žmonių nedirbs? Jei dirbs automatai - niekas nuo to nepasikeis.
Negi taip sunku tai suvokti.

Chi chi chi. Išduok paslaptį kur jau galima nusipirkti Kubiliaus ekonomikos vadovėlį?

Dar senais laikais buvo tokios sapalionės: paplis ir atpigs kompiuteriai, nebereikės buhalterių. Ar nebereikia? Taip, padidėjo reikalavimai jų kvalifikacijai, kadangi atpuolė daug rutininio darbo. Išnyko tokia profesija kaip apskaitininkai, bet prireikė visos armijos programuotojų. Įstatymai keičiasi, sistemos keičiasi, darbo programeriams niekada netrūksta, geriems ekonomistams-buhalteriams - taip pat.
Su bet kokiais automatais lygiai tas pats. Nėra taip, kad pasodinai robotą ir jis šimtą metų tą patį, amžinai paklausų gamina, tik už elektrą sumoki. Poreikiai, mados, rinkos situacija keičiasi, automatai perprogramuojami, išmetami į metalo laužą, gaminami nauji, jie vėl programuojami, perprogramuojami ir taip be galo.
Bėda yra ta, kad dauguma žmonių nesutverti specifiniam intelektualiam darbui, jiems reikia paprastų darbų, o tokių Lietuvoje stygius. Visada sakiau, kad Barclays, Western Union, IBM ir panašūs yra labiau valdžios propaganda ir savigyra, jie ekonominės situacijos iš pagrindų nepakeis. Reikalingos gamyklos (tegu ir automatizuotos), reikalinga smulki prekyba, reikia primityvių, bet žmonėms reikalingų paslaugų teikimo, nesudėtingų, bet masinių darbų. Apsilankius bet kokiame lietuviškame supermarkete šiurpas per nugarą perbėga: pasirodo lietuviai nebemoka gaminti pačių paprasčiausių daiktų, kuriuos tobulai mokėjo gaminti šimtmečiais, netgi kirvuko, kuriuo dar prieš tūkstantį metų "nukalė" vieną tokį "okupantą", nebepasigamina. Suprantu dar kinišką produkciją - jie dirba pigiai, prastai ir jų daug. O lenkiška analogiška produkcija, kurios pilna ir kurią puikiausiai perka? O vokiška? Netgi rusiškos vis daugiau atsiranda.
Žinoma, darbo vietas kurti tik dėl darbo vietų yra nelogiška (būna, kad ir taip daroma - ekonominei recesijai sušvelninti), tačiau reikia sudaryti sąlygas jų kūrimui, reikia atvesti investicijas paprastiems žmonėms įdarbinti. Bet būna valdžių, kurios iš savo įsivaizduojamų aukštybių kitų žmonių neįžvelgia, o mato tik save ir savo "sponsorius". Dar papaisto apie "didelę pridėtinę vertę kuriančias aukštąsias technologijas", apie kurias patys nusimano lygiai tiek, kiek kiaulės apie debesis...

Klysti indėnai, lietuviai puikiai moka viską pasidaryti, daro kokybiškai - tik kaina didesnė, todėl viskas išvažiuoja į Skandinaviją, Vakarų Europą. Lietuviai prioritetą teikia kainai. Mūsų plastmasistai ir metalistai gal 90 proc. produkcijos eksportuoja. Kas daro duslintuvus Rolls-Roys, kas plastmasinius korpusus vėjo jėgainėms. Tokiems brendams kaip Fiskars reikia ne vieno dešimtmečio, todėl šiuo metu efektyviausią gaminti dalis pasauliniams brendams. Visa Vokietija praktiškai ant tokių įmonių iškilo, tai vadinamieji "nematomi lyderiai"

O 1 darbo vietą aukštųjų technologijų sektoriuje sukuria papildomas 5-10 darbo vietų kitur. Masinės gamybos kūrimas globaliame pasaulyje vestų į niekur, nes nėra jokių šansų konkuruoti su kinais, lenkais ir kitais masinės pigios gamybos meistrais.

paveiksliukas

Gal gerbiamasis galite paaiškinti ... KĄ nuveikė 151 hebrantas, kad čekių vaizdas PL-DE ir LT nebūtų tokis apverktinas. Ir kodėl PL-DE yra skaičiukai 5 ir 7 procentai.

Lenkuose varškės 1,1 kg.
Pienas tetrapake 1 L.
Vokiečiouse pienas tetrapake 1 L.
Miltai vokiečiuose 4xx serijos, pas mus tokios nėra, arba nepastebejau.

Kolukio pavadinima v studiju.

Vall2

Kazkaip mes keisti atlyginimus lyginam su Vokieciu ar tai Norvegu kainas lyginam su Lenku, pensijas su Graiku ar Vokieciu, ieskom kazkokio idealaus varianto imdami pacius nepalankiausius lyginamuosius rodiklius

Kai ieskai kas blogai visada randi, as va galiu parasyt kad Lt vieni maziasiu pelno mokesciu Europoje, Pvm kaip ES vidurkis, ka BLOGAI ?

Lietuvoje taikomo PVM tarifo dydis – 21 proc. – yra artimas ES vidurkiui (20,7 proc.). Palyginti su kitomis šalimis, pats mažiausias 15 proc. PVM tarifas yra Kipre ir Liuksemburge, o didžiausias – Danijoje, Švedijoje ir Vengrijoje, kur jis siekia 25 proc. Palyginti su Baltijos šalimis, Latvijoje taikomas 22 proc. tarifas, o Estijoje – 20 proc.

Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje taip pat yra tarp mažiausių Europoje. Pelno mokestis mažėjo nuo 1995 m. taikytų 29 proc. iki 15 proc., taikomų dabar. Mažesni tarifai yra Bulgarijoje ir Kipre (po 10 proc.) bei Airijoje (12,5 proc.). Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, o Estijoje – 21 proc. Didžiausi pelno mokesčio tarifai - Maltoje (35 proc.), Prancūzijoje (34,4 proc.) ir Belgijoje (34 proc.). Vidutinis ES pelno mokesčio dydis yra 23,2 proc.