Tai sakinys iš žinučių vertinimo sistemos forumo.Reikėtų kaip ir visos diskusijos čia,bet nenorėjau labai daug kopijuoti.

Niekada nepamirštu savo tėvo žodžių:"Gyvenime išlieka tik stipriausieji".Ne visada juos sau pakartoju,bet laiks nuo laiko jie vėl išlenda iš pasąmonės.
Užgriuvo dabar krizė mus visus.Ir vėl tie žodžiai į paviršių išlindo.Atlaikysiu krizę - reiškia,esu stipri.Neatlaikysiu - nesu stipri.Tai lyg lakmuso popierėlis.
Bet tie žodžiai išlenda ne vien rimtuose dalykuose.Net keista,kad visas gyvenimas sudarytas iš mini situacijų,kuriose tenka šiuos žodžius sau pasakyti.
"Kovojama",gal net aršokai,kai tikimasi kažkokio rezultato,ir ta "kova" būna naudinga abiems kovojančioms pusėms.Patirties įgavimo atžvilgiu,naujų tiesų ar netiesų atradimo atžvilgiu. Kaip sakoma - "apsitalžoma",o po to tampama labai gerais draugais.Man tokių atvejų gyvenime yra buvę ne vienas.
"Kovojama" tol, kol įdomu,kol viltis rusena. Bet kartais prieinamas momentas,kai pasakai sau "Beprasmiška".Tada tai tampa tuščia vieta. O tuščia vieta ir yra tuščia vieta. Tada einama ten,kur vėl randama kažkas įdomaus. Ir taip be galo visame gyvenimo kelyje.

To Agata

pagrindine kova visada vyksta ne su kazkuo is isores o su paciu savimi. Stipriausi demonai slypi "musyse". Tiek sportininkai varzydamiesi su daugybe kitu, tiek verslininkai konkuruodami su su savo srities "draugais" kasdien susiduria su kova - noru ar butinybe isgyventi, islikti, issilaikyti buvusioje pozicijoje ar issiverzti i prieki. Neziurint koks tikslas yra iskeltas, bet kurioje kovoje pagrindiniu "priesininku" sau, isliekame mes patys.
Visa musu dabartine socialine, ekonomine, religine sistema programuoja vaizda, kuriame zmones mato tiek issigelbejima, tiek problemu priezastis - isoreje, kazkur ten (valdzia, ministerijos, prezidentai, kunigai ir popieziai su visagaliu jus baudzianciu ir tuo paciu jus mylinciu dievu priesaky) bet ne savyje. Mes gimstame ne Petrais... ar Onutemis.., ne Kazlauskais... ar Jonaitytemis.., o zmonemis - pilnaverciais ir romiais, su neissemiamu pokyciu potencialu, be socialiniu statusu, kastu, religiniu nuostatu. Mes gimstame zmonemis ir turime visas galimybes "is mazu sekleliu virsti didingais medziais" ir tam nebutina su kuo nors kovoti, o jei kovojama - tai tik su paciu savimi - tai vidine kova.

Pritariu Lorpak

jei jau visgi kalbeti apie toki reiskini kaip kova, tai savo butu-nebutu "priesu" paieskomis uzsiimti vertetu savo viduje. Nors ten ju nera ir niekada nebuvo. Viskas kas yra zmogaus viduje - atsispindi isoreje, viskas kas supa zmogu pasako apie jo vidu. Kokios vibracijos is taves sklinda, toki rezonansa jos suranda isoreje. BET svarbiausia suvokti, kad viskas, ka pas save surasi - yra grazu. Nes viskas ka mes turime, turi savyje keista sunkiai nusakoma potenciala keistis, evoliucionuoti, tobuleti, svieseti, atsitiesti ir suspindeti, nors pries tai tokiais dalykais net "nekvepejo".

P.S.Lorpak - ner uz ka

lorpak

Akys - tai ir yra nerviniu impulsu zaisme musu smegenyse. Mokslininkai jau dabar neregiams (net bunant tokiems nuo gimimo) implantuoja i smegenis elektrodus ir prijungus juos prie kameros suzadina zmogaus vizualines funkcijas.

Ar musu akys - jos akys? Ir taip ir ne. Musu kunas - jos didziausios koncentacijos vieta. Kaip zinia matyti galima ne tik akimis, bet ir ausimis, visu kunu, sirdimi. Kadangi uz visu pavidalu slypi tikroji tiesa - visi esame viena ir visi esame susije, tai sielos, kaip po tokios atskiros irgi nera. Kaip nera ir aklos sielos. Ji regi visada, nes ji yra visur. Ji dengia visa musu regima pasauli tartum skraiste, vienur isretedama kitur sutankedama (pvz. mumyse) Bet netgi mumyse jos nera visos. Pasak sielu pasaulio tyrinetojo mokslininko Michael Newton, tam tikra dalis musu sielos pasilieka "pomirtiniame" pasaulyje arba netgi gali buti isikunijusi keletame kunu vienu metu arba sutankejusi prie keleto "objektu". Siame regimybiu pasaulyje ekzistuoja laikas, kuris atsispindi ir sielos raidoje o tai, savo ruoztu, lyg ir iskiria atskiras sielas is benro vaizdo. Sielos skiriasi savo spalvomis (svytejimu). Nuo baltos, gelsvos, rausvos, melsvos iki violetines ir tobulesniu.

Gal tai ir 6-tasis pojutis, bet mastant skaiciais galima lengvai susipainioti. Mat jau dabar moksliskai pripazystama, kad pasitelkus naujausius skaiciavimus, teoriskai musu pasaulyje gali ekzistuoti iki 16 matavimu (priminsiu, kad dabar zinomi tik trys ir dar priminsiu, kad elektros lempute kazkada irgi buvo tik teorija)

Mokslas, zinios, pazinimas - stipri varomoji pokyciu jega, bet ji kaip ir pvz. kunas, treniruojant tik raumenis dideja raumenu mase o sirdis apkraunama papildomu kruviu ir vargsta. Taip ir musu samoningumas "vargsta" esant dideliam ziniu srautui ir nespejus tu ziniu perprasti, "isjausti" - isisamoninti.

Lorpak

daug klausimu

M.Newton knygas skaiciau. Zinios ten is daugelio pacientu apklausos, remiantis visuotinai pripazintu gilios hipnozes metodu. Tai jo knygas ir rekomenduoju paskaityti. Ar tai patikimas saltinis - cia nuspresti uz tave as negaliu.

Zinioms isisavinti dideles smegenu kubaturos nereikia, tam reikia buti pakankamai samoningam, kitaip sakant palaikyti reikiama samoningumo lygi. Na turbut visiems uztenka smegenu suprasti, kad rukymas zalingas ir labai kenkia rukanciojo ir aplinkiniu organizmams, bet va paskaiciuokim kiek yra rukanciuju, kiek parduodama rukalu. Visi ZINO ir SUPRANTA bet NEISISAMONINA iki galo tos informacijos, o jai isisamoninti reikia SAMONINGUMO, kuris didinamas arba atgaunamas vartojant kuo maziau vienaip ar kitaip tiesiogiai sukelianciu priklausomybe medziagu (nikotino, alkoholio, narkotiku, kofeino, iv. vaistu ir t.t.)

Na tavo siela nera vienintele, o nuosavybe ekzistuoja tik materialiame pasaulyje, kuris ir realiai tera tik teorinis (visa materija yra energija). Ar ji pirmaprade? Manau ne. Ji, kaip ir visos kitos, buvo sumanyta vienu metu, bet "gime" ji ne iskarto su visomis kitomis, todel ir nevienoda keliones pradzia bei jos raida. Nuo to gali kilti ispudis, kad ji atskirta nuo visumos (nors to paties medzio vaisiai ir skiriasi tiek dydziu tiek forma, bet saltinis ju vienas ir tas pats). Ji yra viso tavo regimo pasaulio dalis, patirianti ir isgyvenanti viska per tave, tobulejanti ir keliaujanti pirmyn - atgal i save, saves sumanytoja tam, kad pasinerusi i tobuluma viska pamirstu ir vel pradetu savo kelione.

Visata, galaktikos, "pauksciu takas" - tai tavo zinios, kurios kinta. Su jomis kinta ir tavo suvokimas apie pasauli. Kur deti taska nuspresi tu pati.

Lorpak

zodziai - labai skurdi bendravimo forma
kuno kalba - pasako tai, ko nesako zodziai arba atskleidzia zodziuose slypinti mela
akys - nekalba, nemeluoja, bet pasako daugiau nei kas kitas.
akys ne sielos veidrodis, akys - sielos atspindys

pamastymui

Nesenai pasidomejau kitais matavimais. Pasirodo 4-tas matavimas "atsidaro" tam tikros fizines-psichologines bukles busenoje, o penktas - susijes su kosmineje erdveje vykstanciais procesais, kurie igalina tam pasiruosusius zmones pereiti i 5 matavima. Perejimo fizinis procesas man pasirode labai logiskas, ypac "isplaukiant" is to, kad viskas yra energija.

Laikas neegzistuoja. Jis yra isgalvotas. Yra tik judejimas, laiko nera. laiaks sumastytas, kad mums palengvintu gyvenima. Pacio daliko kaip laikas - nera. Yra judejimas, jis mus sendina, daro pakitimus visur ir viskame..ne laikas..nebent laiku vadiname progresa.

NA jo todel ir sakau, kad laikas buvo sukurtas, kad mum butu lengviau, ne san laiko savoka ir t.t. daug kur reikalinga bet na realiia laikas yra isgalvojas... Yra procesai, procesu pradzios ir pabaigos..ciklai..bet ne laikai

Idomiai cia siandien gavosi... Atvare pora draugeliu, jau keli men. nematytu. Pradejom kalbeti apie visokius rimtus reikalus, apie pasaulines problemas... Susileidom 4 butelius brebndzio. Temos kardinaliai pasikeite. Perejom prie "man patinka tas, tau patinka tas". Laikas prarado prasme, keli menesiai nebesudaro esmes. Kai visi isvare, pradejau galvoti apie savo boba... Ir kas cia bus rytoj. Ir dar kiek brendzio reiks pasiruost kitam susitikimui... Vadinasi: laikas tiesiogiai priklauso nuo musu poziurio i ji. Kas atrode aktualu ryte, gali buti visai nesvarbu vakare.
Ir dar, kalbant apie laika, tai galvon lenda tokia mintis- tarp musu atejimo i zeme ir isejimo is jos yra labai konkretus laiko tarpas. Klausimas kaip mes ji uzpildom. Vieni bando daug darbu ir galvoja taip save iprasmint, kiti gi plaukia pasroviui ir is esmes nieko neveikia. Pabaiga visu vienoda. Baveik. Jei tau nepastato paminklo miesto aikstej- tu busi pamirtstas sulig tavo vaikais ar anukais. Ir visai nesvarbu koki reitinga turejai treideriu tinklapyle, visai nesvarbu kiek zinuciu kazkur parasei...
Idomiai veikia tas brendis vienok...

Klystate, tik neaišku ar sąmoningai. Laikas-dydis, tiesiogiai susijęs su mase, greičiu, pastarųjų dydžiams keičiantis keičiasi ir laiko tėkmės greitis. Žinome,jog didėjant kūno greičiui,lėtėja laikas tame kūne. Pamodeliuokime situaciją:

Kosmonautas sėda į raketą ir greičiu,arimu šviesos greičiui keliauja. Kokia žemę jis mato?- Ogi vis greičiau besisukančią, viskas vyksta tarsi greičiau sukant kino juostą. O žemėje esančiam stebėtojui kosmonauto veiksmai tampa vis lėtesni, vangesni, tarytum sustoja. Sakykime, kosmonautas grižo į žemę,kur ivykiai rutuliojosi greičiau nei laive,jis papuola į ateitį,įš kurios kelio į mielą praeitį nebėra. Viskas pasikeitę. Bet esminis momentas tas, kad kosmonauto biologinis laikas tekėjo normalia vaga, tiek fiziologiškai, tiek psichiškai.

Koks mūsų laiko tėkmės greitis? Priklauso nuo to, kurio laiko tėkmės atžvilgiu matuojame. Man atrodo, kad biologinis laiko matavimas ir yra tikrasis. Bet negi viskas visatoje, net dėsniai, sukurti gyvybei? O gal atvirkščiai?

to dr.

"Bet negi viskas visatoje, net dėsniai, sukurti gyvybei?"

visata visa savo esme ir yra gyvybes iprasmintoja ir ikunytoja. Desniai dazniausiai nera sukuriami, jie tiesiog atrandami stebint vienus ar kitus reiskinius. Bet cia galiu ir priestarauti sau paciam, nes pagal kvantines fizikos teorija mes kuriame savo pasauli tiesiog jame gyvendami ir ji stebedami ir mus supantis pasaulis yra ne kas daugiau nei musu visu masine-sumine vizualizacija, atitinkanti bendra samoningumo lygi.

Kuo toliau tuo labiau save vis lengviau itikinu ta tiesa, kad materija - tik filosofine savoka. Kai tai pavyks iki galo isisamoninti manau bus zymiai lengviau judeti toliau.

Laikas - dualaus pasaulio gyventojas. Kur ekzistuoja du atskiri taskai ir judejimas ju atzvilgiu - ten gimsta ir laikas. Jo zmogus neisgalvojo. Jis isgalvojo tik priemones laikui fiksuoti ir sekti, bet tai ne tas pats kas sugalvoti laika. Maksimum i ka gali pretenduoti zmogus tai i pavadinimo sugalvojima gamtos reiskiniui.

Įdomiai šis forumas vystosi,o tiksliau jis visiškai nesivysto.
Man kartais iškyla klausimas,ar kai kurie autoriai patys supranta,ką rašo.Ar jaučia tai kaip žmonės.Kažkoks aukštų frazių kratinys,tarytum nurašytas iš kažkokios sausos teorijos.Kiekviena teorija yra vertinga,kai ją suvoki ir pajauti.Teorijoje būna sudėtingi sakiniai ir sąvokos,bet,kai žmogus tai išties pajaučia,jis sugeba savo pojūčius aprašyti jau gyvenimiškesniais žodžiais.Jis privalo tai sugebėti susieti su realiu gyvenimu,su realiais pavyzdžiais,su kažkuo žemiškesniu.Vienas tą patį gali apibūdinti vienais pavyzdžiais,kitas kitais.Nesu aš visai jau neišsilavinusi,kad nesuprasčiau,kas parašyta,bet tai manęs absoliučiai neužkabina.Kažkas svetimo ir nesuvokiamo.Na,gal išties yra žmonių,kurie pasiekę kažkokią dievybės būseną ir mato viską kitokiomis akimis,ar dar kažkuo...kažkokiais virpesiais tarpusavyje. Tik aš sunkiai įsivaizduoju tokius žmones realiame gyvenime.Kaip jie gali egzistuoti tarp tų paprastų,eilinių žmonių.Bent jau neįsivaizduoju jų investicinėje ar verslo aplinkoje. Na,įsivaizduoju tokią situaciją,kai vienas svaisčioja,bet antra pusė parneša į namus duonos.Bet savarankiškai egzistuoti...mūsų realybėje.

Man patikdavo paskaitinėti įvairių filosofų ar žymių žmonių atrinktų ir išlikusių minčių (paskutiniu metu nebe iki filosofijų ). Turiu storų knygų,kartais pusvalandį ar kokią valandėlę atsiverčiu bet kurią vietą,kur pataikau. Po to nusprendžiau visgi po truputį,kartais skaityti,bet būtinai viską iš eilės.Kartą pasakiau:"Daug šlamšto,bet reikia perskaityti,kad tarp to nepraslystų ir kokia gera mintis." Po to pradėjau juoktis iš savęs,iš tos savo minties.Šimtmečiais išsaugotos,kažkieno užrašytos,atrinktos vertingiausios mintys...o aš kai ką įvertinu kaip šlamštą Juk tai absurdas. O gaunasi juk taip - viskas,ką aš esu kažkada pajautusi,patyrusi,supratusi,bet nesugebėjusi to įvardinti žodžiais,man atrodo geros mintys.Ko nesu patyrusi ar dar nesu patyrusi...kaip ir bereikšmės mintys.Bet jos nebūtinai neteisingos.Juk jas rašė paprasčiausi žmonės,tik žmonės,ne Dievai,bet skirtingi žmonės nugyvena skirtingus gyvenimus,patiria skirtingus dalykus gyvenime...todėl ir skiriasi suvokimas.Bet viskas gyvenimiška.

Žinau,kokias gausiu replikas į šį savo postą. Aš nesuvokiu nesuvokiamo,mistikos,antgamtinių dalykų,mano siela tėra žemame lygmenyje...ne toj kadencijoj...ir t.t. Tik sunkiai tikiu,kad tų kitų išties jos yra kažkur jau taip žymiai aukščiau.Arba tai fantazijos,arba noras pasirodyti kažkuo ...nežinau,nė kaip išsireikšti.Kai tavęs kiti nesupranta,ir tu sakai,kad jie nėra pajėgūs tave suprasti,nes tu supranti kažką daugiau (o iš tiesų nieko nesupranti),automatiškai lyg ir pakeli save virš kitų.

Tu ir klausi ir atsakai, o dar sakai, kad nezinai ar nesupranti.

Nera nieko auksciau ar zemiau, visi mes nuo pat pradziu esame vienodi, tik skiriasi musu prabudimo laipsnis. Tam, kad vis labiau prabustum ir prisimintum kas esi gelbsti samoningumo "lango" didinimas, kuo ilgesnis ir daznesnis buvimas sioje akimirkoje ir kt.

Del svaiciojimu tu teisi. Pvz. as "svaicioju" apie daugeli dalyku, kuriu dar nepatyriau, bet daugelio dalyku ir neimanoma patirti vien fiziskai isgyvenant viena ar kita busena. Yra tiesu ir busenu, kurias gali patirti tik jausmais. Kaip ir pasakyti ar tai, ka suzinojai yra tiesa ar nelabai, gali tik is savo jausmu. Cia kaip ir su meile. Gali sakyti zodzius - as tave myliu, bet jei juose nebus jausmo, sukeliancio meiles pojuti ir tikruma, zodziai ir liks tik zodziais.

To Nepiktas

Paziurejau tavo nuoroda. Noriu tau padekoti nes ten radau labai aiskiai isdestyta procesa, kaip mintys veikia kuna lasteliniame, genetiniame ir atominiame lygiuose. Dekui

To Lorpak

tai imk ir pratesk

Lorpak

Pamastymai

tavo aprasytos busenos ne kas kita, kaip metodai, igalinantys zmogu kuo ilgiau isbuti - sioje akimirkoje. Taip, tai yra viena is pagrindiniu salygu, pereinant i 4-ta matavima.
Mes, kasdieniniame gyvenime dazniausiai gyvename ne dabartyje, o praeityje ar ateityje. Praeities ivykiuose ar ateities planuose bei svajonese. Tiesa ta, kad nei praeities nei ateities nera-neekzistuoja, jos niekada nebuvo ir kaip nebutu keista (KALBANT APIE ATEITI) jos niekada nebus. Nes tai, ka mes patiriame - yra tik si akimirka. Ji stebuklinga ir joje gludi ketvirta dimensija. Tai nereiskia, kad tai kita vieta. Tai ta pati musu planeta, tos pacios gatves, tie patys zmones, bet ne TOKIE PATYS. Jie nesiskiria isore, bet juos pazinsi is akiu, is stoto, is ramybes, dziaugsmo ir pilnatves ju veiduose.

Tavo žinutę perskaičiau iki jos redagavimo,bet neturėjau laiko atsakyti.Po redagavimo ji tapo kur kas piktesne.Laikui yra būdinga pyktį mažinti,šiuo atveju,kaip ne keista,gavosi atvirkščiai.

Tai jei tu nieko nesusigaudai apie defliacinę depresiją,todėl ir aš turiu taip pat nieko nesusigaudyti šiame forume? Man taip pat keista,kad tu,dalyvaudama šiame tinklapyje,nieko nesusigaudai kituose šio puslapio forumuose.Nes skaityti,ko gero,skaitai. Atsakymą galima rasti paprastai - dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulio funkcijose.Tai nuo tavęs nepriklauso,ir nėra tame jokios tavo kaltės. Tiesiog tu tokia gimei.
Dabar apie ištrintą dalį - rašei,jog šiais dalykais tu domiesi nuo mokyklos laikų,kai tik pirmą kartą susidūrei su fizikos mokslu.Fizikos mokslą aš taip pat laikau vienu iš svarbiausių mokslų,reikalingų net kasdieniniame gyvenime vos ne visur.Pasimiršta daug kas,net išlaikius stojamąjį egzaminą aukščiausiu balu vienoje iš stipriausių aukštųjų mokyklų. Tačiau pagrindai lieka.Taigi,kaip ir turėčiau būti pajėgi, kaip ir tu, gaudytis ir šiame forume gvildenamuose dalykuose.
Ir man įdomūs šie dalykai.Be teorijos,kai ką ir praktiškai esu patyrusi.Būdama vaikas,mačiau mirtį šalia savęs sėdinčio žmogaus.Mačiau jo veidą,su neapsakomai įtemptais raumenimis,paskutinę jo gyvybės akimirką.Jį matau net ir šiandien,praėjus daugeliui metų,ne prasčiau,nei tai būtų užfiksuota nuotraukoje.Tai ne filmas,ir tokie dalykai negali nesukelti ateityje pamąstymų apie mirtį.Ir aš turiu savo nuomonę apie mirtį,patį tą perėjimo momentą.Žinau,jog tokia mirtis yra labai lengva.Aš atgavau sąmonę iš skausmo,kai mane traukė iš automobilio.Bet iki to momento aš nieko nejaučiau.Reiškia,nejautė ir jis.Tik neatgavo sąmonės.Tačiau visa tai nepriverčia manęs kasdienybėje mąstyti apie mirtį,paruošti save psichologiškai buvimui ten.Šiuo metu gyvenu čia,ateis laikas,ten ir pagalvosiu.
Praktiškai esu patyrusi ištemptą laiką.Tai,apie ką čia skaičiau teoriją.Juk dviejų automobilių susijungimas pagal mūsų laiko matavimus įvyksta akimirksniu.Per tokį trumpą laiką neįmanoma tiek permąstyti,kiek spėjau tada aš.Taip pat kuo puikiausiai prisimenu visas savo mintis.Mane ir stebina toks didelis minčių kiekis per tokį trumpą laiko tarpą.Todėl man ir priimtinos,ir suvokiamos yra čia išdėstytos mintys apie laiką.
Tik kažkodėl keista,kad tau atrodo,jog tik tu pajėgi suprasti daugelį dalykų,išdėstytų šiame forume,kadangi perskaitei daug teorijos tais klausimais.



Aš nė kiek neabejoju,jog tu nesi tokia primityvi.Bet jei tau norisi tokia pasirodyti prieš kitus - tai tavo teisė.



Būtent šios savybės man kaip tik ir nebūdingos.Taip pat neabejoju,jog tu tai supranti.
Nebent šioms savybėms tu priskirtum tai,jog aš nekeičiu savo nuomonės dėl minusų atakos,dėl įžeidinėjimų.Ar nėra kvaila reaguoti į įžeidinėjimus,kai supranti jų tikslą?
Bet tai nereiškia,jog aš niekada nekeičiu savo nuomonės.Bet kurio žmogaus nuomonės kinta su patirtimi,su naujomis žiniomis,su naujais išgyvenimais.Tai žmogaus progresas,tobulėjimas.Ir mano nuomones keičia protingesni už mane žmonės,o jų labai daug,bet ne minusai ar įžeidinėjimai.



Kas gi tave verčia tai daryti? Man tai visiškai nesuvokiama.Ir netgi ne apie mano mintis,kurios tau yra nepriimtinos,o konkrečiai apie mane. Čia jau kažkas nebenormalaus.
O turėti kitokią nuomonę,nei tavo,aš turiu pilną teisę,net jei ji nesutampa su tavąja,net jei tai ir sukelia tavyje pyktį.
Tačiau man tavo nuomonė nesukelia jokio pykčio.Aš ją tevertinu kaip kitokią,nesutampančią su manąja,nuomonę.

Agata,kol aš tiek parašyčiau,mane žmona iš namų išvarytu.Gal neturi ką veikti.

Aš rašau greitai,ir jokiam rašymui nesiruošiu iš anksto.Mano mintys būna ekspromtu.Bent jau tokiose temose.
O vyras manęs iš namų nevaro.Su juo pakankamai prisibendrauju.Šiuo metu jis padeda man,ieškodamas man reikalingo daikto ebajuje.Aš taip pat jam padedu kai kuriais klausimais.Aš savo darbo dieną šiandien jau baigiau.Prieš pradėdama rašyti šį postą. Dabar galiu atsipalaiduoti ir pabendrauti su jumis