"milijonus" turejau omeny retoriskai. Protingas zmogus, apsisprendes didele suma laikyti kaip indeli, manau pasidomi, kokia maksimali suma yra apdrausta.
Mano pavyzdys, porfelyje atsilaisvino 4k lt grynuju, pirkti nieko neplanavau, galvoju padesiu indeli internetu. Savaitei. Uzsimanius padeti, paaiskejo, kad min terminas - menuo. Nuo 4k palukanu gautusi apie 20 lt. Nusprendziau tureti grynus, nes 20 lt birzoje galima uzdirbti praktiskai bet ka nupirkus ir pardavus su +1 cnt. virsaus.

O kokiame tu banke ziurejai? Nes SEB'e tai tikrai minimalus terminas savaite. Aisku palukanos tai mazokos, bet vieno sandorio komisiniui gal ir prikapses

Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtam iki 5,7 mlrd. litų vertės paramą verslui numatančiam Ekonomikos skatinimo planui (ESP)

Verslo skatinimo planą sudaro penkios dalys: verslo finansavimo galimybių išplėtimas; pastatų energetinio efektyvumo didinimas; spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas; verslo aplinkos gerinimas (Saulėtekis); eksporto ir investicijų skatinimas.
Jose numatytos priemonės, kaip atgaivinti šalies kreditų rinką, paspartinti ir supaprastinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos įsisavinimą, išsaugoti darbo vietas. Plane taip pat numatyta iš esmės pagerinti verslo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas eksportui bei investicijoms.

Kokios nuomonės šiuo klausimu? Kiek realiai jį pavyks įgyvendinti ir kokią įtaką turės šalies ekonomikos atsigavimui? Kalbu apie realijas, o ne apie norus.

Swedbanke. Dedant el. indeli, leidzia pasirinkti nors ir viena diena, bet kai prieini iki sutarties patvirtinimo, paaiskeja, jog min. terminas - menuo. As manau, kad per daug.

Problema - pinigai nėra valstybiniai, o yra Europos struktūriniai - ir panaudoti juos galima tik struktūriniams projektams kofinansuojant savais (skaityk skolintais) pinigais.
Vertintojai - komerciniai bankai (tai pripažino Šemeta) spres apie projekto patrauklumą ir kofinansavimą.
Rizika - bankai jos kratosi ir noriai kofinansuos tik valstybės garantuotus projektus - t.y. užsakovas arba nuomininkas turi būti valstybės institucijos su valstybinėmis garantijomis. Privatūs projektai turės šansu tik jei yra superpelningi ir pelningumas pasiekiamas greitai.
Rezultatas - na duok Dieve kad bent statybininkai gautu šiek tiek užsakymų statyti valstybinius objektus ar su valstybės garantijomis renovuoti darželius/mokyklas. Kiti sektoriai realių galimybių pasinaudoti tais pinigais manau neturės.
Jei bučiau Kubiliaus vietoje - pasiskolinčiai kaip galima daugiau babkių iš bet kur (vis vien šviečiasi hiper) ir paskelbčiau grandiozinę valstybės investicijų programą - STATOM LIETUVAI VISKĄ IR VISUR - tai bent jau duotu realią grąžą per statybinį/infrastruktūrinį sektorių kuris gerais metais užimdavo iki trečdalio mūsų ūkio. Taip Ruzveltas išvedė JAV iš recesijos, tą patį galima būtų padaryti ir lokaliai tik mažesniu mąstu.

tai būtų lygiais tas pats ūkio gaivinimas paremtas vartojimu, tik šiuo atveju skolų bedugnėn traukiami ne paprasti piliečiai, kaip buvo per pastaruosius 5-6 metus, bet valstybė - rezultatas tas pats, valstybės skola lyginant su bvp auga iki rekordiškų aukštumų, to pasekoje refinansuoti paskolą tampa sudėtinga, krenta reitingai, kyla palūkanos. Manau variantas dėl šios paramos būtų prasmingas iki ribos, kad sušvelninti ūkio kritimą, bet kažin ar toks gaivinimas duos ilgalaikį rezultatą. Gal tikslingiausia yra orentuotis į ilgalaikius tikslus, t.y. ilgalaikes investicijas, tam kad atsverti mūsų ESD. T.y. įtempti vadeles ir neleisti ūkiui, kurio pagrindas vidaus vartojimas augti daugiau nustatytos ribos, tai įgyvendinant mokesčių pagalba. Deja, kelias ilgas ir nėra visiems priimtinas, nes reikalauja ypatingai didelės politinės valios, o to pasekoje seka įvairios reformos - švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų ir t.t.
Labai tikiuosi, kad šis projektas "verslo aplinkos gerinimas (Saulėtekis)" nesibaigs vien statybininkų "bizneliu".

Įsibėgėjant nemokumo sunkumams Lietuvoje, būtų įdomu sužinoti kaip sekasi verslui spręstis šį klausimą.

Mes išjungėme gamybas ir atsargų kaupimą. Mažiname atsargas, atitinkamai mažindami įsiskolinimus savo tiekėjams. Griežtiname kreditavimo sąlygas savo pirkėjams, bei rūšiuojame į labiau patikimus ir "dovanas" konkurentams ar rinkos naujokams ar rinkos "lūzeriams".
Pardavimo planus perskaičiuojame kas mėnesį metams į priekį, iškart darom korekcijas sąnaudose, savikainoje, pardavimo apimtyje ir skirtuminėse pajamose.
Dėliojamės su bankais, tiekėjais, draudimo kompanijomis, dėl specialių sąlygų, kurios yra reikalingos, kad ir toliau išliktumėme ir konkurencingi, ir gyvybingi esamoje konkurencinėje aplinkoje.

...dabar man metai yra 730 dienų iš kurių jau išgyvenau 60 dienų... planas minimum išlaikyti turtą, planas maksimum išlaikyti turtą... ir nesiblaškyti...

vakar buvau pasiklausyti Rimanto Rudzkio pristatymo apie dabartinę Lietuvos ekonominę aplinką, galimas perspektyvas. Pristatymas vertinčiau teigiamai, nes suteikė papildomų žinių (bent jau statistinės pusės), kurių neturėjau nes neesu ekonomistas. Yra jo straipsnis VZ, tai praktiškai panaši ir buvo kalba + nemažai skaičių ir statistikos kuri, kalba pati už save. Keletas vietų kurios įstrigo, tai, kad krentame žemyn dideliu greičiu, per paskutinius metus (05-08) bandra visos valstybės skola augo fantastiniu greičiu, keletą mėn. iš eilės 07 metais paskolų buvo išduodama po 1 mljd; valdžia nuo 02-03 metų atvirai ignoravo tiesiogines užsienio investicijas, kai tuo tarpu lenkai puikiai sugebėjų jų pritraukti; bumo metais, kai dideliu greičiu augo eko, nesugebėta turėti nedeficitinio biudžeto, turizmas apmiręs ir nėra nei skatinančios strategijos ar plano, eksportas (atmetus MN, kuri iškraipo eksporto duomenis), neskaitant kainų įtakos mažėja ir gana sparčiai, svajonės turėti didelę % dalį IT paslaugų eksporte, liko tik svajonėmis (jos sudaro apie kelis šimtus mln. viso eksporto), finansinių paslaugų eksporto taip pat neturime skirtingai nei latviai; jei valdžia nesubės subalansuoti biudžeto gali būti didelis spaudimas litui, kurį atrišti gali tik keičiant lito pririšimo įstatymą (mano klausimas: ar spėsime sureaguoti???).
Iš teigiamų pusių buvo paminėta, kad pagaliau susirūpinta valstybės finansais, kurie dabar yra svarbiausia. Atsirado antikrizinis planas, kuris padės užkamšyti bent kiek biudžeto skyles. Nors paminėjo, kad PVM turėjo būti pakltas daugiau, kad ir iki 20%. Šiaip teigiami aspektai pranešime nespindėjo.
Dėl pasaulinės krizės paminėjo, jog vis dėlto tikėtina, kad bus įjungtos pinigų spausdinimo mašinos.
Tai tiek trumpai.

Finansų ministerija siūlys dar labiau griežtinti išlaidų politiką

Kaip daugelis ir prognozavo, biudžeto surinkimas vis stipriau buksuoja. Fin min vėl jį peržiūrės ir ieškos kur sumažinti išlaidas. Keista, kad šį kart nekalba apie mokesčių didinimą O su tuo nuolatiniu biudžeto kaitaliojimu man atrodo jie perlenks lazdą ir dar labiau viską išbalansuos.

Vasarį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 22 mln. litų arba 306 mln. litų mažiau nei prognozuota.
Vadinasi buvo suplanuota surinkti 1.22+0.306=1.526mlrd. , o nesurinko 1.22/1.526 -1= -0.20. Taigi vasario menesi i biudzeta surinkta 20 proc. maziau nei planuota
Tikrai ispudingas "antikrizinio" poveikis
is vienos puses turime padidejusias butiniausiu produktu, kuro, vaziavimo visuomeniniu transportu kainas, is kitos 20 proc. neivykdyta biudzeta

Atkreipkit dėmesį į posto datą.Išties tuo metu daug skaičiau,klausiau ir žiūrėjau TV. Nebuvo jokių kalbų apie tai.
Kiek gi laiko tepraėjo? Kas gi darosi dabar tuo klausimu? Tokiu pagreičiu didėjantis bedarbių skaičius jau kelia siaubą.

Tačiau čia įžvelgiu kažkokias prošvaistes - gal vyriausybė supras,arba bus priversta suprasti,jog būtina skatinti smulkųjį verslą. Kad žmogus bent jau pats prasimaitintų ir nieko neprašytų iš valstybės.
Lietuvoje smulkusis verslas jau buvo beveik visiškai sunaikintas - mokestiniais ir kitais įstatymais,neturėjimu jokių galimybių atsilaikyti prieš stambiuosius.
Kiek tenka pastebėti,net ir didelėse bei išsivysčiusiose šalyse smulkusis verslas egzistuoja ir sugeba išsilaikyti.

Gal galite plačiau paaiškinti, kodėl visas aukščiau išvardintas bėdas aiškinate tik "antikrizinio poveikiu".
O globalioji recesija ne prie ko? O oligarhiju marzu kelimas iki nerealaus godumo lygio ne prie ko? O kiti veiksniai, kaip pvz seseline ekonomika? ir t.t. Manau cia ta itaka mokesciu didinimo yra minimaliai neigiama - visa kita "ir taip butu buve net jei nieko nekeistumem". Tai viena.
Antra, na koks analitikas pagal du menesius sprendzia apie visus metus???
Trecia. Sutikti turbut noreciau tik del vieno - mokesciu didinimas manau nebuvo gerai, bet mokestines bazes ispletimas ant visu peciu (i.e. autoriniams) yra teisingas - mes VISI turime bristi kartu is krizes, o ne tik kazkokia vargana jos dalis.
Viskas logiska. Ir jokiu ekonomika kraipanciu lengvatu! (kokia prasme didinti ir taip astoronominius verslo subjektu pelnus?)

Seimas antradienį pritarė Kainų įstatymų pataisai, kuria prekybininkų antkainiai už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, būtų apriboti iki 15% mažmeninėje prekyboje ir iki 20% didmeninėje...
Jei nebus laikomasi naujosios tvarkos dėl antkainio, įmonei bus taikoma 5% jos mėnesinės apyvartos dydžio bauda.
Seimas apribojo prekybininkų antkainius

Rimtas smūgis jų pelnams. Įdomu koks bus didžiųjų PC atsakas? Kažką vis tiek bandys sugalvot, sugudraut, kad apeit įstatymą

---

Papildyta. Prieš 10 min. paskelbė oficialiai http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=84813&p_k=1

O tai yra kokia nors statistika, kokius antkainius prekybos centrai taikė iki šiol? Jaučiu smulkiųjų antkainiai tikrai neviršydavo 20%, nes su tokiomis kainomis jie būtų nepajėgūs konkuruoti su gigantais.
Šiaip toks sprendimas gana netikėtas, juk atrodo gyvenam laisvos rinkos sąlygomis. Na žiūrėsim, kurios čia prekės labiausiai pigs

Kaži ar yra kur tokia statistika, nes nemanau, kad kas norėtų, kalbu apie didžiuosius PC, ją skelbti. Pasirodo karts nuo karto kokia tai info, bet tai nuotrupos. Manau šis įstatymas priimtas specialiai didiesiems PC tinklams, siekiant apmalšinti jų nepasotinimą pelno apetitą. Nepasakyčiau, kad tai visai netikėtai, nes svarstymų Seime būta jau senai, tik vis niekaip nesurinkdavo... kvorumo Šiaip nesu šalininkas į laisvos rinkos kišimąsi ir dirbtinį reguliavimą, bet šiuo konkrečiu atveju, tai manau jog mums, kaip vartotojams, tai bus tik į naudą
Nelabai tikiu, kad imtų ir staigiai pradėtų pigti, kalbu apie maisto produktus, nes didieji PC tikrai to taip lengvai nepaliks ramybėje, tikrai ką nors sugalvos...

o tai kaip del tokiu galymybiu, kad bus ikurtos dar 3 maximos (su kitokiais pavadinimais) ir jos viena kitai perparduod su 15% antkainiu? Kazkaip labai jau lengvai atrodo apeinamas sitas istatymas...

Antkainį nėra sunku paskaičiuoti . Jei sakykim paukštienos filė yra perkama pas gamintoją Lietuvoje po 11+pvm, o Lenkijoje po 9 +PVM , o parduotuvėje parduodama po 24 lt. Šiuo atveju antkainis viršyja 100 proc.
Čia tik viena pozicija , kurią žinau tiksliai. Manau daug paprasčiau būtu ipareigoti didžiuosius prekybininkus priversti deklaruoti pelną , ir orientuotis į pelno maržą nuo apyvartos . Nes manau antkainio ribojimas yra sunkiai įgivendinama, prekybininkas lengvai gali išsisukti deklaruodamas akcijas su 10 proc antkainiu , bet nedeklaruodamas parduodamo kiekio .

įdomus sprendimas. diskutuotinas, bet įdomus. tai dabar savo kioskelyje coca-colos negalėsiu pardavinėt po 3lt, nes savikainą 1,5 ltl? o kaip su alum? sakyčiau rimtas smūgis laisvai rinkai ir demokratijai. lieka tik, kad koks protingas žmogus suksiačiuotų teisingą antkainį pvz., apg ar teo.

Jeigu manai kad tavo kioskelis yra "turintis didelę rinkos galią" arba kad alus nėra alkoholinis gėrimas, tada taip, negalėsi. Siūlau iš pradžių susipažinti su sprendimu, o tada jau galėsite laidoti ir laisvą rinką, ir demokratiją.

Priešistorė:

Šios koncepcijos pagrindu siūloma parengti įstatymą, kuriuo būtų nustatytas specialus visuomeninių santykių, susiklostančių tiekiant prekes rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, reglamentavimas, leidžiantis užtikrinti didesnį šiuose ūkio sektoriuose esančių ekonominių santykių viešumą ir kontroliuoti tam tikras mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo formas.

Kaip teigiama koncepcijoje, bendrąja prasme nesąžiningas rinkos galios panaudojimas (piktnaudžiavimas) pasireiškia tuo, jog rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sugeba primesti tiekėjams (gamintojams) kur kas palankesnes sau tiekimo sąlygas nei kitos, rinkos galios neturinčios, mažmeninės prekybos įmonės ir (arba) užsitikrinti prekių tiekimus tokiomis sąlygomis, dėl kurių nepavyktų susitarti esant veiksmingai konkurencijai. Nesąžiningas rinkos galios panaudojimas (piktnaudžiavimas) dažniausiai įgauna tokias formas kaip: spaudimas tiekėjams nustatyti mažesnes prekių kainas, reikalavimas nustatyti ekonomiškai nepagrįstas nuolaidas ir įvairius kitus tiekėjų mokėjimus, kurie nėra pagrįsti prekybos įmonių teikiamų paslaugų sąnaudomis, nepateisinamas prekybos verslo rizikos perkėlimas įvairiais būdais tiekėjams.

Siūlomame įstatyme bus numatyta: kriterijai, kuriais remiantis bus nustatoma, kurios mažmeninės prekybos įmonės yra pripažįstamos turinčiomis didelę rinkos galią šio Įstatymo prasme...

Priimtas nutarimas dėl mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos