C#, šiaip siauroko mąstymo esate dėl smartphonų. Su savo iPhone mažiausiai žaidžiu. Pagal pirmumą tokiais Apps naudojuosi: Phone, Calendar, Orai, Žadintuvas, Maps, Stocks (Bloomberg), Converteris, Camera, Medscape, Calculator, iAccounts (prisijungimo kodai), Shazam, Messages, Notes, kt įv. medicininiai apps, Safari, Bejeweled 2. Geimas, kaip matai, paskutinėje vietoje. Man labai praverčia darbui, tai pirmiausia; laisvalaikis antraeilis.

Žaidžiu vieną paprastą žaidimą, nes tai lavina reakciją ir atmintį.
1 to 50
Reik kuo greičiau suspaudyti nuo 1 iki 50.
Kol kas aš Lietuvoje 1 vietoj, aplenkite prašom.
Tik registruokitės Treiderių vardais kad būtų galima savus atpažinti

O C# pasakysiu - kai akys pavargsta žiūrint į mažą ekraną, naudoju programėlę akims pailsinti.
Apie viską pagalvota !

Esmė, mano manymu, yra ne iPhonai, Androidai, Droidai ir pan., o paslaugų ir veiklų (veikimo/neveikimo) transformacija. Anksčiau darėm tą patį vienaip, dabar darom kitaip, o netolimoj ateity darysim dar kitaip. Ir tas transformacijų dažnis vis didėja. Užtai turbūt ir atsiranda visokių "psichinių ligonių", kaip čia kažkas jau ir minėjo.

Visada bus tokių, kurie šią tendenciją neigs ir savo kasdienius reikalus organizuos taip, kaip tai darė iki šiol, besąlygiškai atmesdami bet kokių pokyčių galimybę. Jei dabar dar ryškaus spaudimo tokiems žmonėms nėra, tai netolimoj ateity jis bus ir tik didės. Spaudimas judėti kartu su progresu. O to nedarant ir neprisitaikant tiesiog teks papildyti struktūrinių bedarbių gretas arba grįžt prie pamatinių dalykų - gyventi mažose bendruomenėse ir užsiimti tik natūriniu ūkiu.

Pamenu. kokiais 2003-2004 sprendžiau problemą, kaip man notebook'e pasileisti "offline" Vikipediją (angliškąją). Sprendimą, žinoma, radau. Tuo metu tai be nuotraukų užėmė viso labo 900MB ir veikė taip pat greit, kaip koks Anglonas. Tuo metu net nekildavo mintis, kad gi būtų galima viską online režimu skaityti (mobilūs duomenys buvo brangūs, duomenų perdavimo sparta maža).

Praėjo vos keli metai ir viskas apsivertė aukštyn kojom: dabar dažniau kyla problema - kaip duomenis perkelti į "online" aplinką ir juos ten saugiai laikyti.

Grįžtant prie paslaugų, manau, tai išskirtinai Lietuvos ir kitų mažų šalių problema, kurios švelniai tariant truputi atsilieka tam tikrose technologijų taikymo srityse. Pvz. norint pasinaudoti Vilniaus viešojo transporto elektroniniu bilietu, jį iki šiol reikia eiti "pildyti" į spaudos kioską. O Google žemėlapiuose ieškodamas viešojo maitinimų įstaigų vis įsitikinu, kokia nedidelė dalis tokių įstaigų skelbiasi per šį informacijos kanalą.

Aiškų, yra ir gerų pavyzdžių, pvz. Mokipay (aš su jais nesusijęs ir reklamuoju tik todėl, kad patinka pati idėja bei jos sukeliamos pasekmės). Šioj srity lyg ir esam vienu žingsniu prieky.

Kai pastarąjį kartą buvau svečioj šaly, pirmas dalykas, kuri padariau, tai įsigijau vietinio mobilaus ryšio tiekėjo kortelę su neribotu duomenu perdavimu. Naudojau praktiškai kiekvieną dieną: keliavimo viešuoju transportu maršrutų planavimui, navigacijai mieste (Google Maps Navigation), maisto vietų paieškai. Tokiu pačiu būdu rasdavau ir artimiausią dviračių "tašką" su realaus laiko informacija, kiek jame yra laisvų dviračių.

Galima aišku gyventi ir be to, bet tada tiesiog reikėtų sugaišti kur kas daugiau laiko siekiant to paties rezultato ir komforto lygio. Sykį, vakarop, anksčiau nei planuotą buvo išsikrovęs telefono aparato akumuliatorius ir teko orientuotis didmiesty naudojant tradicines priemones. Nepasakyčiau, kad buvo labai malonu ir patogu. Čia turbūt irgi neatskiriama technologinio šoko dalis - "kai technologijos neveikia".

Ir kaip tas IDevaisas ateityje sudarys spaudima, su gresme nustumt i strukturiniu bedarbiu gretas ? Taps privalomu irenginiu, kaip dabar kompas darbe ? Juokas pro asaras, nes as asmeniskai netgi tokia revoliucine technologija kaip mobilus telefonas retai tepanaudoju ir jis man tarnauja kaip laikrodis/zadintuvas daugiau. Nu dar kartais budamas neblaivus taksi iskvieciu Smartas taps tokiu paciu irenginiu kaip ir visi, kurie po kurio laiko tyliai ramiai nuses iprastiniuose namu apyvokos daiktuose. Kam jo reikes, tures. Jeigu man labai jo prireiks norint isvengt nepatogumu su navigacija, kaip cia tamsta rasete - nu tai nusipirksiu. Bet as niekad nepirksiu tokio daikto vien tik del to, kad MUST HAVE IT. Apie tai ir bandau vystyt diskusija.

Visiškai pritariu ^la - parašei pačią esmė. Prie spaudimo žmogui pridėjus spaudimą įmonėms (technologijos mažina veikimo kaštus), miestams (gera infrastruktūra pritraukia tiek investuotojus, tiek turistus, tiek gyventojus), valstybėms - bendras konkurecingumas - vaizdas aiškėja.
Aišku galima vesti ekologišką ūkį, kaip Amišų bendruomenė, bet kai Apple per savaitgalį parduoda 4 milijonus iPhonų ir padaro apyvartą 2.4 milijardo - nepakonkuruosi su jais. Reikia tai suprasti.
Mes neturim nei iškasenų, nei kapitalo. Vienitelė viltis - kuo greičiau taikyti pačias našiausias technologijas ir to pagrindu kurti aukštą pridedamą vertę.

Beje, šis lengvas ginčas iš tikrųjų labai rimtas. Futuristai prognozuojantys 3 pasaulinį karą, teigia kad karas nebus tarp Vakarų ir sakykim Rusijos ir Kinijos.
Galimas globalus karas gali kilti tarp Teranų (Terrans) ir Kosmitų (Cosmits).
Teranai (juos atstovauja C#) - laiko Cosmitus didžiausia grėsme žmonijai. Ir ne be pagrindo, nes Kosmitai nori sukurti technologijas, kurios iš pagrindų pakeis esamą pasaulį. Pavyzdžiui - dirbtinį intelektą, gerokai pranašesnį už žmogų.
Kas bus tada - niekas nežino.
Cosmitai mano kad Super protas išspręs visas žmonijos problemas, Teranai mano atvirkščiai.
Laikas - ne Teranų naudai.

Naudodami mokslo pasiekimus, Kosmitai ne tik kurs gudrius prietaisus, bet ir tobulins save.
Jei dabar išmanus telefonas kelia nedidelį nerimą, panaudojus įvairius implantus, genetines manipuliacijas ir chemines medžiagas žmonių protiniai ir fiziniai pajėgumai pradės labai skirtis.
Dirbtinė akis galės matyti tai ko nemato paprastas žmogus - pav. kito žmogaus smegenų bangas (alfa, beta, theta, gama) - ir žinoti ką jis maždaug galvoja. Patys Kosmitai galės bendrauti telepatiškai. Nesvarbu ar esi už 2 metrų, ar už 2000 kilometrų.
Tokių "patobulinimų' bus daugybė. Teranams lieka tik viena išeitis - smogti pirmiems ir kuo greičiau.
Jų požiūriu - ant kortos pastatytas visos žmonijos likimas.
Šios dvi ideologijos bus labai galingos, pirmus nedidelius mūšius jau matome čia.
Artimųjų rytų "revoliucijos", Ocupy Wallstreet, Graikija - tai pirmos Teranų atakos.
Šį kartą viskas kitaip. Tai ne ekonominė krizė.

Gerbiamasis Kosmite Droidai, susitvarkykite su citatu tagais. As kaip Teranas nemanau kad reikes mumiems kariaut, jus patys save nunaikinsite nuo sios planetos pavirsiaus. Arba nunaikins jusu sukurtas SuperIntelektas, nes jis greit supras kad zmogus viso labo tik niekinga utele, parazitas, kuri reikia su slapiu skuduru tiesiog nubraukt kaip dulkes nuo stiklo.

O siaip gera sci-fi tamsta surasete. Cia is kokio kurinio ? Kai kurios idejas lygtais atpazistu, isgeneruotos is "2001: Kosmine odiseja" bus. Labai geras kurinys, nesenai perskaiciau. Tiesiog zavejaus gana tiksliai aprasytu siuolaikinio interneto prototipu. O bet taciau, be sito daugiau nieko gero ir neatspejo. Kosmosas is esmes stovi vietoje, apie HAL-9000 pasvajot Lauksim, ziuresim. Beje Kosmitai maitinsis saules energija gal ?

Lietuviai taip pat prisideda prie technologiju soko: http://mokslas.delfi.lt/science/stiklines-duomenu-laikmenas-isrades-lietuvis-manau-tai-imanoma-ir-lietuvoje.d?id=50908951

Kosmitai maitinasi ypač sveikai. Šviežutėliai eskalopai, pakepinti kokoso aliejuje (šis aliejus vienintelis kepimo metu nesioksiduoja - turi specifinę struktūrą), žuvis, paukštiena, organinės daržovės, vaisiai, riešutai, truputis šokolado ir alkoholio. Daug sporto. Daug teigiamų emocijų, mažai streso. Darbas - tik kūrybinis ir tada, kai nori, o ne tada, kai reikia.
Greičiau pamatysite skraidantį bizoną, nei nutukusį Kosmitą

Kosmosas.
Jis reikalauja per daug resursų ir neatneša jokios apčiuopiamos naudos - bent jau kol kas.
Todėl laikinai pamirštas. Kol žmonija nesusivienys - nieko kosmose nepasieks.

HAL-9000 nepamirštas. Tik laikui bėgant, didėjant patirčiai, keičiasi konceptas.
Intensyviai kuriami savaime apsimokantys algoritmai. Suprantantys kalbą. Atsakantys balsu. Iki žmogaus dar toli, tačiau "norite daryti pavedimą - spauskite vienetą" - tokias sistemas pamiršime po metų - kitų.
Gudrios duomenų bazės jau sukurtos - pavyzdys WolframAlpha,
belieka prikabinti žmogui įprastą interfeisą - kalbą. Mano minėtas Siri būtent ir yra toks bandymas.
Žmogaus didelė problema yra ta, kad jis pats protingiausias. Sunku net įsivaizduoti pasekmes, jei atsiras kažkas žymiai didesniu intelektu.

C#. tiesą sakai. praėjo beveik 50 metų po kubriko šedevro, bet iki HAL9000 toli toli..

Holodesk

Droidas."Greičiau pamatysite skraidantį bizoną, nei nutukusį Kosmitą"

Man atrodo viskas atvirkščiai. kadangi kosmitui nereiks eiti į parduotuvę, nes šaldytuvas viską užsakys, o robotas atneš. į darbą irgi nereiks, nes bus visi arba bedarbiai arba namuose per kompą dirbs. kultūrintis kosmitas neis, nes filmus, spektaklius ir koncertus žiūrės per kompą. ir su draugais nesivargins susitikt pabendraut, nes net su kaimynu už sienos bendraus per kompą..todėl bus su stora subine, kiaurą parą sėdintis-gulintis namuose ir šnekės su kompu, kurio ekranas skraidys ore, todėl net sėdėti nereikės..vnz gulės kiaurą parą lovoj, kartais virtuoaliu seksu užsiims dar..

Focus - mūsų požiūriu visi rutininiai, pasikartojantys, nekūrybiniai darbai yra tuščias laiko gaišimas.
Juos turi atlikti automatinės robotizuotos sistemos. Paprasčiausias pavyzdys - pardavėja. Ką ji daro? Saugo prekę ir paduoda pirkėjui, na dar pinigus paima jei kasininkė. Tai čia darbas žmogui?
Žmogaus paskirtis - esamų procesų tobulinimas ir naujų kūrimas. Tai liečia tiek techniką, tiek meną.
Turint pakankamai laisvo laiko, kai nereikia pusę savo gyvenimo "dirbti" - atsiranda galimybė savęs priežiūrai.

Teranai galvoja, kad jei žmonių darbą atliks automatai, visuomenė sugrius. Mes manom, kad suklestės.
Ateities visuomenėje žodžio bedarbis nėra. Yra laisvas žmogus.

Droidas, kiek tau metų? Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, matyt. Mėtaisi tokiomis mintelėmis, kad net baisu. Gyvenimas yra toks š... dalykas, kad tavo minėtam etapui pasiekti reikės kokių 3 kartų. T.y. 100+ metų. Priežastis labai paprasta. Tik maždaug 20% gyventojų galėtų pakankamai greitai prisitaikyti tavo piešiamoje ateityje. Matyt, nesusiduri kol kas su realybe, kai kokiam nors piliečiui tenka aiškinti po 20 kartų tą patį apie tai, kaip reikia naudotis kokia nors programa, jau nekalbant apie OS konfigūravimą ir pan. Santykį moki išsivesti? Taigi, 1 prieš 4 nelabai ką padarysi. Todėl tyrimai vyksta, technologijos kuriamos, bet ne mums, o ateinančioms kartoms. Be to, dauguma naujų technologijų naudoja retus metalus, kiek gi resursų reikės aprūpint 7mljd. gyventojų? Nekalbu jau apie maisto problemą. Kai 4 neturės ką valgyt, tą 1 suvalgys su visomis jo technologijomis

Visiškai pritariu Droidui. Technologijos eina, nepriklausomai nuo Droido ar kitų - jų nesustabdysime. Arba sugebėsime prisitaikyti arba ne...
Pritariu ir ^la, kas bus kai technologijos - tyčia ar netyčia užluš.
Jau dabar be dušo, kanalizacijos, skalbimo mašinos gyvenimo neįsivaizduojam. O visa tai atsirado visai neseniai. Esu absoliuti iškasena, nes prisimenu kaip į namus elektrą įvedė.
Kita vertus, remiantis įvairia archeologija ir pan,.galima manyti, kad įvairios sudėtingos technologijos jau buvo ir kažkodėl išnyko. Taigi ateinančių kartų gyvenimas - visiška nežinomybė.

Kaip žinia, vienintelis pastovus dalykas-tai pokyčiai. Kadangi kalbam apie technologijas, panagrinėkim pokyčių greitį.
Kažkada užsiiminėjau elektronikos pardavimais. Pirmą LCD monitorių pardavėme 2001 m lapkritį. 19" monitorius kainavo 6500 LT.
2006 m rudenį pardavėme paskutinį CRT (storą, kineskopinį) monitorių. Kaip visada, dalis žmonių verkšleno, kad LCD blogai rodo, kad brangūs, būna mirusių taškų. Niekas nepadėjo. Penki metai ir sena technologija buvo nušluota.
Kitas pavyzdys. Šių metų pradžioje rinkoje atsirado SSD diskai. Tai kompiuteriniai kieti diskai kuriuose jau niekas nebesisuka. Duomenys saugojami flash atmintyje - vienu žodžiu, nauja technologija.
Po kiek laiko neliks tradicinių HDD? Manau pora metų maksimum.
Kaip matote, progresas vyksta greičiau. Nu ir kas, pasakys nekurie?
Pasiknisam istorijoje.
"Ekrano" apyvarta 2001 m. buvo 434,8 mln. litų. Kažkas investavo, pirko akcijas. 2006 metais "Ekranas" bankrutavo. Vilniaus Vingis prasilaikė dar pora metų.
Kineskopų ir su jais susijusių dalių niekam nebereikėjo. Progresas nugalėjo, tie, kurie šito nesuprato, liko ant ledo.
Technologinis progresas greitėja eksponentiškai.
Telekomas persitvarkė laiku - geras pavyzdys. Persiorientavo į Internetinį ryšį.
Netolimoje ateityje pamatysim daugybę netikėtų bankrotų. Labai svarbu nekišti savo sunkiai uždirbtų pinigų į veiklos sritis, kurios jau pasmerktos. O netikėtumų bus daug.
Pav hologramos.
Galima kambario kampe sufokusuoti puikią najametinę eglutę su žaisliukais. Atrodys kaip gyva, bet kokio dizaino, pasibaigus šventėms nereiks išmesti - užteks išjungti
Hologramos pakeis visų tipų užuolaidas - kam tas medžiagos gabalas, kai galima mygtuko paspaudimu sukurti bet kokį peizažą? Viso gero karnizams, audeklams.
O toliau bus dar gražiau.

Kas bus, kai akumuliatorių talpa padidės tiek, kad automobilis galės vienu pakrovimu nuvažiuoti 500 km, pakrauti 80% užims 30-40 min, o kaina tokio automobilio bus ne brangesnė nei su vidaus degimo varikliu?
Kas bus kaip automobilis galės save vairuoti autonomiškai, kaip Google Toyota Prius?
Faktiškai abi technologijos jau testuojamos, diegimas tik laiko klausimas.
Bandomi koncepciniai taxi, kuriuos gali išsikviesti telefonu paspaudus vieną mygtuką, o automobilis pats tave randa, galvoja kada pakrauti baterijas ir kur parkuotis.
Aišku, nafta iškart atpigs. Trilijoninė naftos industrija subyrės kaip kortų namelis.
Kada tai bus? Po penkių metų, po 10 ? Talpios ir pigios beterijos - energetinė nepriklausomybė. Pastatei saulės fotovoltinius elementus ant stogo ir kaupk elektrą. Gali net kaimynams pardavinėti.
Čia jau ne kokia holograminė eglutė. Turėti autonominį apsirūpinimą elektra - sena svajonė.
Manau kad tai atsitiks greičiau, nei pastatysim atominę elektrinę.

Nafta, dėl pasikeitusios technologijos, gali atpigti tik trumpu laikotarpiu, kol bus sukoreguota paklausa, pasiūlą ir mokėjimo valiutos perkamosios galios rizika. Sumažėjus paklausai, sumažės ir pasiūla. Pigi, lengvai išgaunama nafta jau seniai pasibaigė ir dabar išgaunama vis brangesnė savo gavybos kaštais nafta. Technologijų skvarba į plotį ir gylį nebus itin greita, nes valstybėms apsimoka prekiauti naftos produktų akcizais ir parama "elektros" produktams palaipsniui mažės ... Kad dabar remia, tai tik šou elementai "žiopliams" ...

Beje naftos produktai yra naudojami, ne tik lengviesiems automobiliams ... Vietoj benzino, reikės elektros. Elektrą reikės pagaminti... ir įdomu iš ko...

Trilijoninis naftos namelis subyrės, pasibaigus apskritai, kaip ištekliui naftai ir tai tikrai bus greitai

"Pigi, lengvai išgaunama nafta jau seniai pasibaigė"
Šito mes nežinom. Yra tokia propoganda, galimai dėl to, kad pateisinti aukštas kainas.
Kodėl sidabro kaina dar neseniai buvo 5-10 USD, o dabar 30-50 usd? Ką, jo suvartojimas staiga padidėjo?
Atvirkščiai, sidabras pagrinde buvo naudojamas fotonuotraukų gamybai. Fotoaparatai dabar skaitmeniniai.
Sutikčiau tik su teiginiu, kad "valstybėms apsimoka prekiauti naftos produktų akcizais ir parama "elektros" produktams palaipsniui mažės ... Kad dabar remia, tai tik šou elementai "žiopliams" ...".
Pridėsiu - tam tikrai grupei valstybių tai naudinga, bet vargu ar naudinga Azijai - jie naftos neturi, didelis gyventojų tankumas, taigi ir tarša.
Nissan (kartu su prancūzų Reno) jau toli pažengę. Kiniečiai atsiradus pigioms baterijoms sužvers rinką elektromobiliais.
Taip kad ne viskas taip blogai. Kai tik pradės veikti ekonominis faktorius - žmonių sąmonėj įvyks lūžis. Lietuvaičiai tikrai neatsiliks, nes elektrą ne tik pagaminti, bet ir pavogti yra žymiai lengviau

Laba diena,

Įdomios droido mintys, šokiruojančios ir kartu optimistiškai nuteikiančios. Sutinku su daugeliu paminėtų ateities scenarijų, tačiau reiktų kai kur išsamiau parašyti. Taip pat būtų gerai jeigu būtų pateikti informacijos šaltiniai, nes daugelis paskaitęs forumą, norės papildomai pasiskaityti, tame tarp ir aš.

Čia aš norėčiau atkreipti dėmesį į labai svarbų dalyką, kuris kalbant apie ateitį neišvengiamai pasireikš visu savo grožiu: žmogaus prigimtis. Jau vien temos pavadinimas sufleruoja apie žmogų ir jo požiūrį į technologijų vystymąsi. "Šokas" reiškia ir šokiravimą ir tai, kad žmogus nėra pasiruošęs naujovėms ir naujiems iššūkiams. Ne, nesakau, kad nauji prietaisai ir jų naujos galimybės galiausiai nebus plačiai naudojamos, kaip, kad buvo su televizorium ir radiju. Tai reiškia, kad žmogaus prigimties technologiniai procesai nepakeis, kalbant paprastai, vis dar reikės valgyti, miegoti, eiti į tualetą, bijoti, domėtis, mylėti, jausti, kaupti, žaisti, bendrauti ir t.t. Droidas piešia gan artimos ateities perspektyvą, kai pats žmogus turėtų būti jau pasikeitęs ir kažkokiu mistiniu būdu visam tam progresui prisitaikęs. Sutinku, kad žmogus kai kur ir kai kada gali lengvai prisitaikyti, tačiau jo prigimtis - ne. Technologijų vystymasis turės neįsivaizduojamą neigiamą poveikį žmogaus prigimčiai, iš ko kils ir socialinių, ir vertybinių, ir gal dar tokių problemų, apie kurias nenutuokiame. Iš viso to aš matau, kad mes veikiau ne prisitaikysime, o greičiau mutuosime ir ne visai teigiama linkme, kokios dabar tikimės. Milijonai metų žmogaus evoliucijos, padarė jį tokį, koks jis yra dabar, tačiau keli šimtai metų technologinio vystymosi evoliucijos sukurto žmogaus greitai nepakeis.
Štai todėl mums visuomet bus miela gamta, vaikštinėdami pajūriu ar miško takeliais jaučiamės daug geriau nei miesto gatvėmis, o ir ateityje mums bus miela tikra gamta nei tūnojimas namuose, prie holografiniu būdu sukurtų palmių, sklindant dirbtiniams kvapams ir garsams. Labiau tikėčiau tokiu technologijų vystymusi, kaip beje ir jaučiasi Droido postuose, kuris mus priartins prie mūsų prigimties, t.y. gamtos. Nyks dabartiniai miestų vaizdai, plėsis miškai, švarės upės ir ežerai, itin aukštų technologijų žemės ūkis ir galimybė gaminti dirbtinę mėsą atlaisvins žemės ūkio ir galvijų alinamus žemės plotus. Greičiausiai dabartiniai skirtumai tarp lyčių ne sumažės, o dar labiau išryškės tik priešinga linkme, t.y. sugrįš senovėje vyravę matriarchalinė visuomenė. Moterys ims vadovauti organizacijoms, politikai, kils mažiau karų, nes jos yra atsargesnės priimdamos sprendimus, mažiau toleruoja rizikingus sprendimus. Tuo pačiu, daugiau vyrų bus menininkų, muzikantų, gydytojų, mokslininkų, t.y. jie dirbs srityse, kuriose būtina labiau rizikuoti. Tikėtina, kad net ir čia vyrams vadovaus moterys.
Galima dar labai giliai lįsti į socialinę technologijų vystymosi prasmę, bet gausi ilgas straipsnis, kurį tingės kažkas skaityti. Reziumuojant norėčiau pasakyti, kad nėra taip jau gerai, kad kažkas vystosi, nes paprasčiausiai esame tam nepasiruošę daugeliu atvejų.

"Technologijų vystymasis turės neįsivaizduojamą neigiamą poveikį žmogaus prigimčiai, iš ko kils ir socialinių, ir vertybinių, ir gal dar tokių problemų, apie kurias nenutuokiame."
Visko gali būti, ypač kai pradėsim žaisti su genetika ir smegenimis. Kol kas aš nematau jokio neigiamo poveikio - taip, daugėja aptukusių - bet tendencija gyventi sveikai stiprėja. Aukštesnio intelekto žmonės supranta primityvaus materializmo ribotumą. Turtingumo sąvoka palaipsniui keičiasi.

"keli šimtai metų technologinio vystymosi evoliucijos sukurto žmogaus greitai nepakeis."
Evoliucija nepakeis, mes patys save pakeisim. Jau atsiranda pirmos dirbtinės galūnės, kurios jaučia tai ką liečia, prijungiamos prie žmogaus nervų.
Šiandien ARM kompanijos (konstruoja procesorius mobiliems įrenginiams) technologijų vadas Mike Muller pareiškė, kad per mažiau nei per 10 metų mobiliakas turės 32 kartus atminties, 20 kartų greitesnį ryšį, ir mikroprocesoriaus branduolys bus raudonojo kraujo kūnelio dydžio.
Silpna vieta išliks baterijos - jų talpa padidės tik dvigubai. Dalinis sprendimas - subsistemų kūrimas. Įrengyje bus daugybė specializuotų brannduolių, kurie veiks tik tada kai reikia. Pav. groti muzikai įsijungs vienoks, kalbėti telefonu kitoks, naršyti internetą - trečias. Tai leis ypač taupiai naudoti energiją.
Šiandien jau sukurtas 1mm3 (kubinio milimetro) dydžio sensorius, kuris seka spaudimą glaukoma sergančio paciento akyje. Tikėkimės po 10 metų turėsime šimtus tokių sensorių savo kūnuose, aišku daug kartų mažesnius.
Dėl moterų vadovavimo nesutinku visiškai - moterys nėra inovatorės, jos nemato didelio vaizdo. Būtų visiška stagnacija ir sunykimas. Lietuvoj beje ši tendencija jau matoma.