Reali infliacija 2010 buvo apie 60 proc. Ką ten jūs skaičiuojat?

su sąlyga, kad nominalus ir realus BVP t-1 periode buvo visiškai toks pats. Priešingu atveju t periode taip pat gaunasi skirtingas nominalus ir realus BVP, todėl ir rezultatai skiriasi.

Pvz. 0 periode nominalus BVP yra 200, o realus BVP 100, o CPI indeksas tada 2. Pagal tavo duotus duomenis turim, kad nominalus BVP metų gale tampa 220, o CPI indeksas 2,2, tada realus BVP išlieka 100, todėl, kai skaičiuojame skolą nuo BVP gauname visai kitą atsakymą, nors dinamika dydžių atitinka sąlygoje duotus duomenis. Skola be to yra nominalus dydis, tai po metų turi grąžinti tą pačią sumą kartu su palūkanomis.

Jei skaičiuojame konkrečių metų skolos/BVP santykį (jis skaičiuojamas ne skolos ar BVP augimo, o vertine išraiška), tai koks gi skirtumas, ideksuosime šiuos dydžius pagal infliaciją, ar ne ? Indeksavimas nėra selektyvus dalykas, todėl santykis liks toks pat. O palūkanų norma ir BVP augimas tai jau kiti kintamieji.

"Artėjant pasitikėjimo balsavimui, po kurio gali žlugti G. Papandreou vyriausybė, euro zonos finansų ministrai spaudė Graikiją priimti įstatymus, kuriais būtų mažinamas biudžeto deficitas ir parduodamas valstybės turtas".

Kaži ar yra prasmė graikams išparduoti valsybinį turtą, jei skolos grąžinimas vis tiek daugiau nei abejotinas.

Skelbiama, kad „Standard Chartered“ pastaraisiais mėnesiais atsiėmė dešimtis milijardų svarų sterlingų iš euro zonos tarpbankinės paskolų rinkos, o per pastarąsias dvi savaites savo veiklos apimtis euro zonoje sumažino net dviem trečdaliais – bankas itin smarkiai nerimauja dėl kitų Europos bankų finansinės padėties.

Na, bet tu vėlgi praleidi tai, kad į tą debt-to-GDP ratio skaičiavimą įtraukiamos realios palūkanų normos, t.y. nominalios palūkanų normos pritaikytos infliacijai. Praeitam poste pats tą patvirtinai. Na, kad ir tavo duotam pavyzdį - metų gale gaunam 220 nominalų BVP, realų - 100 ir infliaciją - 120%. Na, tai dabar koks skirtumas ar remsies realiu BVP ir infliacija(skaičiuojant realias palūkanų normas) ar tiesiog nominaliu BVP? Atsakymą gausi tą patį, pasimodeliuok pats, niekas nesikeis net ir tam tavo duotam pavyzdy.

Gal kas nors parašys apie infliacinę depresiją, kuri šiuo metu normaliems žmonėms yra daug pavojingesnė nei defliacinė? O gal, kilus tokiai būtinybei, visi šio skyrelio teoretikai ims aiškinti, kad (hiper)infliacija - ne kas kita, kaip defliacinės depresijos pasekmė.

BTW: ar žinote, kad geriausiai gyvena Baltarusijoe? Ogi emigravę Lietuvos pensininkai. Su juokinga lietuviška pensijėle jie ten gali stipriai daug. O kai pas baltarusius krizė, tai tie senukai jaučiasi kaip iš Remarko kūrinių: iš ryto pardavei 10 litų - viską apsipirkai savaitei - ir gyveni.

Čia stagfliacija.

Kuo toliau - tuo įdomiau: http://www.traders.lt/page.php?id=12084

Politikai bijo leist Graikijai restruktūrizuot savo skolas(jau nekalbant apie visišką bankrotą), nes bijo smūgio ES finansų rinkai, o čia dar turim ir Portugaliją su Airija toj pačioj valty. O Italija su Ispanija irgi gali prisidėt prie "chebros". Jei leisti restruktūrizuot skolas Graikijai, Portugalija su Airija, neabejotinai, norėtų padaryt tą patį ir, tikriausiai, padarytų, vienaip ar kitaip. Na tuomet tikrai būtų smūgis ES bankams, ECB ir, iki tam tikro lygio, kitų pasaulio šalių finansų institucijoms.

Ar man vienam atrodo, kad vienintelis padorus sprendimas šiuo atveju(kadangi su restruktūrizacija jau gerokai uždelsta) yra euro obligacijos ir jų iškeitimas į dabartines ES šalių obligacijas? Na galėtų būti ir toks variantas, kad buhalteriškai, šalis išleidusi euro obligaciją už ją atsakytų, bet tam tikru atveju(bankroto, depresijos ar dar kokio kito kintamojo pasikeitimo) visa ES stovėtų už euro obligacijos ir už ją atsakytų. Tokiu atveju tos pačios finansų rinkos nusiramintų, nes nebereikėtų baimintis dėl tų atskirų šalių bankrotų. Tik klausimas kiek politiškai šitas įmanoma ir kokie dideli kiaušiniai pas Merkel ir draugus.

Tai kad be Vokietijos ir Prancuzijos, man neatrodo, kad lieka saliu, galinciu prafinansuoti kitas salis ju restrukturizavimo atveju. Lietuva?

Кai (jeigu dar bus prie ko jungtis) prisijungs prie euro zonos, finansuos ir Lietuva. 750 mljrd. gelbėjimo fondą backina visos euro zonos šalys, pagal kažkokias proporcijas atitinkamas. Bet Vokietijos bankas dar atskirai supirkinėja "skestančių" šalių obligacijas. Gal ir prancai.

Kitais metais pačią LT reikės gelbėti kokiu dešimt mlrd. O kuo toliau kuriam evrosajūzą, tuo lengviau jis gali iširti. Graikiją prarijo gan greitai, tolesni kąsniai įdomiau.

paziurekim istoriskai- amzius nelabai svarbus, nes veiksmu seka labai panasi, tik detales kiek skiriasi:

1) bankams patikimi saugoti depozitai.
2) kadangi klientai retai visi kartu praso juos grazinti- frakcinio rezervo pagunda nenugalima ir isijungia "orinis kreditas". Is esmes vagyste, bet paskutiniu metu- "vsio zakonno".
3) godumas daro savo- guma pertempiama, "kreditavimas" sustoja, o turima "baze" per maza visiems "oriniam" IOU's "pridengti".
4) recesija/depresija/panika- jokio naujo kredito ir skubiai didinama, kartais net brangiai perkama, "baze".
5) prasideda "apribojimai/kova su terorizmu/seseliu/mokesciu vengimu/plovimu/ ar siaip buozemis"

tai anksciau "bazes" vaidmeni atlikdavo auksas, o po Nixon'o- tik vyriausybiu skola (VVP).

kur esame?
guma pertempta kaip niekada, "karalius nuogas", visais imanomais budais didinam "baze" t.y. valstybine skola. Ir siuo atveju visiskai nesvarbu- graikiska, US, UK, airiska ar lietuviska- svarbu kad tam kartui plika uodega pridengtu. Nemoki "skolintis"- ismokysim, nenori- priversim is esmes netgi valstybinio turto prichvatizavimas tik salutinis procesas.

O kad visos valstybes staiga imtu ir pradetu grazinti "skolas" juk niekas is pat pradziu ir nesitikejo. Visos sios skolos bus paliktos butent Jums, gerbiami mokesciu moketojai ir pasalpu (nebe)gavejai. Bet dar ne dabar...

Dar truputis įdomumo į Graikijos temą. http://www.project-syndicate.org/commentary/gros24/English

prisiminiau Kondratjevą , taigi paskutinėje bangos leidimosi stadijoje yra teigiama , kad recesijos periodai yra ilgesni . Taigi bangos leidimosi fazėje yra ir augimo laikotarpių , bet jie akivaizdžiai korekciniai . O atsigavimą kaip matote geriausiai signalizuoja skolos nebuvimas arba esminis sumažinimas . Ko kol kas nėra.

Pries Rinkiminis Triukas?Ju turetu vis daugeti kadencijai galutinai einant i pabaiga, dabar dar laiko yra, bet ziurint i netolima ateity...
Vienas is perliuku: tačiau respublikonai griežtai atmetė šalies vadovo raginimą padidinti mokesčius turtingiesiems.Kas sutiktu su pinigines ploninimo programa, kai tai tiesiogiai liecia tave...Patriotai?Pastarieji nebent Pinigu.

B.Obama savo kampaniją dėl perrinkimo 2012 metais ketina grįsti nacionaliniais debatais dėl JAV ekonomikos ir pranašauja, kad jis „laimės šiuos debatus, nes manau, jog mūsų požiūris geresnis.“
Na kadencija arteja i pabaiga, pries jai baigiantis pamatysime ataskaita, kiek Gero/Blogo nuveike Obama.Bet kokiu atveju nemanau, kad jis bus perrinktas antrajai Kadencijai, netgi jei butu isvengta Ekonomikos Armagedono...

Gaila nebuvau prisijunges prie rinku 2005-2008metais, kokios vyravo tu metu nuotaikos, zmones keiciasi, o spektaklis tesiasi?

netgi labai realus scenarijus:
http://www.zerohedge.com/article/guest-post-doing-global-currency-shuffle

Tai dabar aš nesuprantu. Jei kinai nori išmest savo dolerių rezervus tai, savaime suprantama, kažkas tų SDR'ų jiems turi pasiūlyt. Tai dabar klausimas man toks iškilo - ar patys amerikonai savo turimus SDR mainys su kinais ar IMF naujai sukurs SDR ir tuomet mainysis su kinais į dolerius? Ir bet kokiu atveju aš nesuprantu per kurią vietą tokioj situacijoj "the value of America’s SDR holdings will go up."?

Greičiausiai per tą, kad JAV SDR yra fiksuotas kiekis, o norinčių daugiau ir daugiau... bet čia šiaip pamąstymas.

nepamenu tiksliai, kuris is banksteriu yra pasakes daugmaz taip: "duokit man nacionalines valiutos kontrole ir man nerupi kas raso tos salies istatymus" (cia butu apie ka ir Lietuvai pamastyti).
O jeigu taip globalia SDR kontrole, a?
ir kas ne su mumis- tas pries mus ir bus boikotuotas, blokuotas, demokratizuotas ir kitaip padarytas?

nebereiketu nei su tais politikais vargti, nei juo labiau su rinkejais. Viska spresime Europiniu lygiu arba dar auksciau, o muzikams bus pranesta ka daryt