Autorius | Žinutė |
2011-06-19 11:23 #201195 7 | |
Tam, kad įveikti Europos skolų krizę, dažnai analizuojami du keliai: defliacija ar infliacija. Tačiau defliacijos būdu skolos globaliu mastu sumažinti neįmanoma, ir paaiškinsiu kodėl.
1. Valstybės skola matuojama procentais nuo BVP. 2. Skola mažinama dviem būdais: mažinant išlaidas arba didinat mokesčius. 3. Čia suveikia valstybės išlaidų bei mokečių multiplikatoriai, kurie sako, kad dėl tokių valstybės veiksmų mažėja BVP, ir ceteris paribus BVP sumažėja kur kas daugiau, nei buvo sutaupyta didinat mokečius bei ribojant išlaidas. 4. Bet juk skola matuojama proc. nuo BVP ! O šiam sumažėjus daugiau, nei sutaupyta, valstybės skola, kuri yra santykinis dydis, greičiausiai didės. Reiškia, jei tik gręsia BVP mažėjimas, visos taupymo priemonės tiklo nepasieks. Čia įjungiam sisteminį mąstyma ir suprantam, kad yra dar daug alternatyvių kelių situacijai spręsti. Tik globalios skolos mastu nebera arkliuko, ant kurio būtų galima išjoti. Tačiau, pvz., Lietuva gali tikėtis iš situacijos išsisukti geriau gyvenančių ES šalių pagalba. Galiausiai, lietuviai nebijo dirbti, ko tikriausiai nepasakysi apie graikus. Kad įvertinti graikų galimybes ženkliai padidinti darbo našumą (o tai būtina sąlyga mažinti skolą nemažinant BVP), reikia daugiau žinių apie Graikiją. Tačiau jei noro dirbti ir už pigiai neatsiras, bijau, kad šis užvakar matytas grafikas pasirodys pernelyg optimistinis. Valstybės skolos prognozė Šaltinis:http://www.businessinsider.com/could-the-eurozone-break-up-2011-6?op=1 Link infliacijos scenarijaus verčia sukti ir daugiau sistemiškai susijusių veiksnių: Graikijos palūkanos skolai aptarnauti siekia apie 5 proc. BVP. Tai reiškia, kad išlaikyti esamą vartojimą, Graikijai reikia min. 5 proc. BVP augimo. Kitaip skolos didėjimas tik įgaus pagreitį. Redaguota: Esoteric (2011-06-19 21:56 ) |
|
2011-06-19 11:46 #201196 1 | |
Į "bobučių turgų" įmesiu:
Robertas Frostas (1916) Kitas kelias Rudens miške aš du kelius radau, Deja! Abiem keliauti negalėjau... Stovėjau kryžkelėj, ilgai mąsčiau Ir vieną kelią, kiek tik užmačiau, Miškų brūzgynuos akimis lydėjau. Tada žengiau keliu antruoju, nes Jis tyliai laukė pakeleivio žingsnių, Žole užžėlęs, kvietė jis mane. Kiekvienas kelias rytmečio miške Tikėjosi, kad jį aš pasirinksiu. Abu vienodi lapų patale, Kurio dar nelietė keleivio kojos. Aš pirmą kelią palikau, deja... Nueidamas antruoju pagalvojau: Kažin ar grįšiu kryžkelėn ir vėl kada. Po daugel metų gal ištarsiu sau Atsidūsijęs, prisiminęs tąjį rytą: Rudens miške aš du kelius radau Ir nulėmiau gyvenimą pats sau, Kai iš dviejų turėjau vieną pasirinkti. |
|
2011-06-19 12:34 #201203 2 | |
Esoteric [2011-06-19 11:23]: Tam, kad įveikti Europos skolų krizę, dažnai analizuojami du keliai: defliacija ar infliacija. Tačiau defliacijos būdu skolos globaliu mastu sumažinti neįmanoma, ir paaiškinsiu kodėl. 1. Valstybės skola matuojama procentais nuo BVP. 2. Skola mažinama dviem būdais: mažinant išlaidas arba didinat mokesčius. 3. Čia suveikia valstybės išlaidų bei mokečių multiplikatoriai, kurie sako, kad dėl tokių valstybės veiksmų mažėja BVP, ir ceteris paribus BVP sumažėja kur kas daugiau, nei buvo sutaupyta didinat mokečius bei ribojant išlaidas. 4. Bet juk skola matuojama proc. nuo BVP ! O šiam sumažėjus daugiau, nei sutaupyta, valstybės skola, kuri yra santykinis dydis, tik didės. Reiškia, jei tik gręsia BVP mažėjimas, visos taupymo priemonės tiklo nepasieks. Kaip suprantu darai prielaidą, kad, tarkim, sumažinus valstybės išlaidas ar padidinus mokesčius BVP automatiškai sumažės lyginant su praėjusiais metais. O ką jei mokesčių padidinimas ar išlaidų sumažinimas tik padidins output gap, kas reiškia, kad BVP vistiek augs, tiesiog ne potencialiai maksimaliu greičiu. Kitaip tariant jei jau kalbi apie skolą kaip procentą nuo BVP, tai be viso to yra ir dar vienas būdas - BVP didėjimas. O pastarasis nėra zero-sum game, visi galim draugiškai ir nesipykdami augt. Na, o jei tu kalbi konkrečiai apie defliacinį atvejį(kaip minėjai žinutės pradžioj), tai globaliam BVP tiesiog reikia augt greičiau nei auga defliacija ir skola kaip santykis su BVP mažės. Ir be to, mano supratimu, reikėtų skirti defliaciją į dvi rūšis - kainų mažėjimą dėl mažėjančios pinigų masės ir kainų mažėjimą dėl aukštesnio produktyvumo. Pastaruoju atveju pajamos nemažėja ir skolos, apdorotos infliacija/defliacija, nedidėja, nes produktyvumas iš esmės net padidina pajamas verslams, o tokiu būdų tiesiog nėra reikalo mažint algų darbuotojams. |
|
2011-06-19 12:40 #201205 | |
zemaitukas [2011-06-19 12:27]: Agata [2011-06-19 10:53]: Beje visa tai turi būti susiję su tema. Kokiu pavadinimu tu įvardintum savo gyvenimą? Kad būtų susiję su tema. P.S. Anksčiau tavo pasisakymus vertinau kaip protingo žmogaus. Vėliau įsipynė nikas su mažyčiu nuokrypiu, aš nepastebėjau, bet technika priima. Pagalvojau - keista, kad protingas žmogus taip nukvako. Bet tada įsižiūrėjau ir pamačiau šį techninį nuokrypį |
|
2011-06-19 13:06 #201206 | |
Dar iš "bobučių turgaus".
Aš uždaviau klausimą apie Asterį. Emigrantą iš Vokietijos į JAV. "Astorijos" viešbučių įkūrėją. Girdžiusį indėnus mainais į žvėrių kailius. Jo vardu yra pavadintas miestas JAV (kairėje pusėje viršuje prie vandenyno), pradininką uždarų klubų a la dabartinių Rotary ir Lions, pasinaudojant žmonomis, kokį linką ar grafiką tu galėtum įmesti man šiais klausimais? Kokią reikšmę jis įnešė į dabartinį JAV klestėjimą? Atsakymą aš galėčiau pasakyti vienu postu, "bobučių turgaus" stiliumi.... Bet atsakyk tu !!! |
|
2011-06-19 13:11 #201207 2 | |
Esoteric, mokesciu ir valstybes islaidu multiplikatoriai nebutinai mazina BVP Jie sumazina BVP augima, bet tai nereiskia BVP kritimo. Jei taip gilinies i teorine makro, turetum zinot, kad BVP pakilus virs potencialaus, vyriausybe turi ijungti saugiklius, t.y. ribojancia fiskaline ar monetarine politika, kad ukis neperskaitu, taciau, tai nereiskia, kad tokios priemones nuvarys sali i recesija. Tai tiesiog atvesina ekonomika. Tokios priemones turejo buti ivestos Kirkilo valdymo metu. Taciau, jei pamenat buvo daroma viskas priesingai ir ukis dar labiau buvo kaitinamas papildomom ismokom.
Jei kalbeti, apie skolos mazinima didinant mokescius. O kokia galimybe salis turi sumazinti savo skola nedidinant mokesciu, jei jos skolinimosi kastai isauga iki 10%, jei jinai nevykdo taupymo priemoniu? Tokia salis praranda pasitikejima finansu rinkose, todel alternatyvu nebera, kaip tik mokesciu didinimo kelias. |
|
2011-06-19 13:29 #201209 1 | |
Jarver [2011-06-19 13:11]: vyriausybe turi ijungti saugiklius, Aš niekada viešai nesu išsakiusi savo politinių pažiūrų, nepeikiau ir negyriau jokios partijos, bet man miela ir malonu klausyti Šimonytės. Tada, kai ilgesnis jos kalbos tekstas transliuojamas. Be iškarpymų ar tikslinių akcentavimų. Aš nežinau užkulisių, bet puikiai suvokiu - kad ji protinga moteris. |
|
2011-06-19 13:40 #201210 1 | |
Kaip suprantu darai prielaidą, kad, tarkim, sumažinus valstybės išlaidas ar padidinus mokesčius BVP automatiškai sumažės lyginant su praėjusiais metais. : O kur tu matei, kad aš taip sakiau ? Šioje vietoje kalbejau apie nominalių dydžių pokyčius ceteris paribus, pvz.: valstybės išlaidų sumažinimas 100 mln. sumažins BVP daugiau nei 100 mln. O skola, matuojama proc, nuo BVP - išaugs, t.y. tarkim, kad Graikijos skola, kuri viršija metinį BVP pasikeistų taip: ((BVP+n)-100 mln.)/(BVP-125 mln.). Skaitiklis - skola, vardiklis - BVP. Ką gaunam, nesunku pasiskaičiuoti. Tačiau, žinoma, jei netikėtai graikai pradėtų daug ir pigiai dirbti, inovuoti, rezultatas galėtų būti geresnis Jarver: mokesciu ir valstybes islaidu multiplikatoriai nebutinai mazina BVP Jie sumazina BVP augima, bet tai nereiskia BVP kritimo. Ribojanti fiskalinė politika sumažins BVP nominalia verte, bet patį BVP augimą - nebūtinai, kadangi jį veikia daug veiksnių, ne tik skola. Kas liečia skolos mažinimo galimybes, yra vienas Mastrichto kriterijus, į kurio esmę dažnas nekreipia dėmesio: Valstybės skola neturi viršyti 60 % BVP. Šis skaičius nėra iš palubės ištrauktas. Mano žiniomis, esant tokiam maksimaliam skolos lygiui, bei BVP augimui apie 5 proc., šalies biudžetą dar galima išlaikyti subalansuotą. Jei skola didesnė, arba BVP augimas - maženis, prasideda skolos valdymo aukštasis pilotažas, įkandamas ne kiekvienai šaliai Matyt būtent dėl šios priežasties visų skolų istoriškai būdavo atsikratoma infliuojant. |
|
2011-06-19 13:41 #201211 | |
Agata [2011-06-19 13:29]: Jarver [2011-06-19 13:11]: vyriausybe turi ijungti saugiklius, Aš niekada viešai nesu išsakiusi savo politinių pažiūrų, nepeikiau ir negyriau jokios partijos, bet man miela ir malonu klausyti Šimonytės. Tada, kai ilgesnis jos kalbos tekstas transliuojamas. Be iškarpymų ar tikslinių akcentavimų. Aš nežinau užkulisių, bet puikiai suvokiu - kad ji protinga moteris. Pritariu Šimonytė neeilinė ekonomistė. Agata Dar iš "bobučių turgaus". Aš uždaviau klausimą apie Asterį. Emigrantą iš Vokietijos į JAV. "Astorijos" viešbučių įkūrėją. Girdžiusį indėnus mainais į žvėrių kailius. Jo vardu yra pavadintas miestas JAV (kairėje pusėje viršuje prie vandenyno), pradininką uždarų klubų a la dabartinių Rotary ir Lions, pasinaudojant žmonomis, kokį linką ar grafiką tu galėtum įmesti man šiais klausimais? Kokią reikšmę jis įnešė į dabartinį JAV klestėjimą? Atsakymą aš galėčiau pasakyti vienu postu, "bobučių turgaus" stiliumi.... Bet atsakyk tu !!! Kaži, gal labai nesupyktų forumiečiai, jei atsakytum "bobučių turgaus" stiliumi |
|
2011-06-19 14:00 #201213 | |
Agata [2011-06-19 11:10]: zemaitukas [2011-06-19 09:28]: apmaudu tai, kad rimta tema pavirto "bobučių turgumi". Pirma reakcija į tai buvo - viską išsitrinti. Daug ištryniau, bet stabtelėjau. Pristabdžiau pirštą, galvodama.... ar judesį pratęsti.... Trinkim, trinkim ....viską trinkim. Bet kodėl aš prisiminiau kažkokį eilėraštį, nežinia kada skaitytą? Apie du kelius. Kodėl man pasako, kad "užleisčiau jai šią kėdę", kurioje juokais nusifotografavau, kodėl pasakau, jog tu tokių rezultatų pasiekei, nes dirbai savo hobinėje srityje, o man atsako - "ne, tai ne mano hobi, tai tavo. Tu šiek tiek susimaišei. Atvažiuok". O man ta "vaikystės pieva"... Kurią dar ryškiau pamačiau, perskaičiusi Šiaurės vėjo postą.... Nes aš tvirtai tikiu, jog verslumas yra prigimtis. Teoretikai žmonių populiacijoje tokių individų randa tarp 4-6 proc. |
|
2011-06-19 14:50 #201219 1 | |
Jarver: mokesciu ir valstybes islaidu multiplikatoriai nebutinai mazina BVP Jie sumazina BVP augima, bet tai nereiskia BVP kritimo. Ribojanti fiskalinė politika sumažins BVP nominalia verte, bet patį BVP augimą - nebūtinai, kadangi jį veikia daug veiksnių, ne tik skola. Kas liečia skolos mažinimo galimybes, yra vienas Mastrichto kriterijus, į kurio esmę dažnas nekreipia dėmesio: Valstybės skola neturi viršyti 60 % BVP. Šis skaičius nėra iš palubės ištrauktas. Mano žiniomis, esant tokiam maksimaliam skolos lygiui, bei BVP augimui apie 5 proc., šalies biudžetą dar galima išlaikyti subalansuotą. Jei skola didesnė, arba BVP augimas - maženis, prasideda skolos valdymo aukštasis pilotažas, įkandamas ne kiekvienai šaliai Matyt būtent dėl šios priežasties visų skolų istoriškai būdavo atsikratoma infliuojant. Na idomiai tu cia pasakei. Darai labai esmine klaida. Jei BVP augimas yra, tai BVP nominali verte niekaip mazeti negali. Tu skaiciuoji, kad bac vakstybe sumazina islaidas ir is kart BVP zemyn. Jokiu budu. Tas pasakymas tik ir galioja ceteris paribus. Kokia esme kalbeti ceteris paribus, jeigu tai tik reikalinga tam, kad studentus mokyti ekonomikos. Realiame gyvenime ceteris paribus nebuna. Paprasta iliustracija. Tarkime, vyriausybes islaidu sumazinimas BVP sumazina 2%. Tuo tarpu, BVP augimas siekia 4%. Na ir gauname 2% BVP augima, nors ir vyriausybe sumazina islaidas. |
|
2011-06-19 15:15 #201223 | |
Jarver: Tu skaiciuoji, kad bac vakstybe sumazina islaidas ir is kart BVP zemyn. Taip, šio veiksnio nulemtas pokytis - BVP iš karto žemyn. Tačiau tai tik vienas iš daugelio polyčių, lemiančių bendrą BVP kitimą. Todėl ir vartoju sąvoką ceteris paribus. Tačiau Graikijos atveju skola pasiekusi tokį lygį, kad sunku įsivaizduoti, kas galėtų atsverti neigiamą fiskalinės politikos poveikį. Nebėra iš kur paimti to reikalingo augimo, bent jau esamai skolai aptarnauti. |
|
2011-06-19 15:16 #201224 1 | |
Esoteric [2011-06-19 13:40]: Kas liečia skolos mažinimo galimybes, yra vienas Mastrichto kriterijus, į kurio esmę dažnas nekreipia dėmesio: Valstybės skola neturi viršyti 60 % BVP. Šis skaičius nėra iš palubės ištrauktas. Mano žiniomis, esant tokiam maksimaliam skolos lygiui, bei BVP augimui apie 5 proc., šalies biudžetą dar galima išlaikyti subalansuotą. Jei skola didesnė, arba BVP augimas - maženis, prasideda skolos valdymo aukštasis pilotažas, įkandamas ne kiekvienai šaliai Matyt būtent dėl šios priežasties visų skolų istoriškai būdavo atsikratoma infliuojant. Nėra jokių magiškų skaičių nei infliacijai, nei BVP augimui, nei skolai, nei dar kažkam. Nu tiesiog negali būti kažkokio konkretaus skaičius, kurį būtų galima pritaikyt globaliai. Visi kurie teigia kitaip - nelabai susigaudo tame reikale. Na nereikia būt super ekonomistu, kad tiek suprast. Na dėl tų šem procentų... Tarkim valstybės skola 100% nuo BVP(daug daugiau nei tie šem %). BVP augimas, tarkim 3%(mažiau nei tie trys %). Infliacija kokie 2% ir palūkanos ant government bondų, tarkim, kokie 2% taip pat. Jei laikom biudžetą subalansuotų, t.y. deficitas 0%, tai skola sumažės trim procentais pirmais metais. Jei laikysim deficitą kokius 2%, t.y. jis nebus subalansuotas, skola vistiek mažės iki tam tikros ribos. |
|
2011-06-19 16:02 #201226 | |
Edgaras.: Tarkim valstybės skola 100% nuo BVP(daug daugiau nei tie šem %). BVP augimas, tarkim 3%(mažiau nei tie trys %). Infliacija kokie 2% ir palūkanos ant government bondų, tarkim, kokie 2% taip pat. Jei laikom biudžetą subalansuotų, t.y. deficitas 0%, tai skola sumažės trim procentais pirmais metais. Jei laikysim deficitą kokius 2%, t.y. jis nebus subalansuotas, skola vistiek mažės iki tam tikros ribos. Na ne visai taip. Iš vienos pusės, kasmet reikia mokėti palūkanas už esamą skolą, kas sudaro po keletą proc. BVP, bei bei paprastai suvalgo tą nedidelį BVP augimą. Taip pat periodiškai sueina skolos grąžinimo terminai, vėl papildomai reikia skolintis, nes uždirbtų pinigų rezervo kaip ir nėra. Be to, subalansuoto biudžeto laikymais didelę skolą turinčioms valstybėms reiškia ne ką kitą, o išlaidų mažinimą, kas vėlgi per multiplikatorių neigiamai veikia BVP. |
|
2011-06-19 16:11 #201227 | |
Esoteric, tai tu paskaityk ką aš rašau. Palūkanos, apie kurias tu kalbi, mano pavyzdį lygios 2 procentam. Infliacija - taip pat. Tokiu atveju realios palūkanos - 0%. O subalansuotas biudžetas, pagal apibrėžimą, yra toks, kuris nėra nei deficitinis, nei perteklinis.
|
|
2011-06-19 16:40 #201228 | |
Edgaras: Tikriausiai sutiksi, kad nors jeigu reali tų metų palūkanų norma nulinė, palūkanas už anksčiau paimtą paskolą vistiek reikės mokėti, gal tik truputį nuvertėjusia valiuta (jei skolinamasi viduje). O jei skola užsienio valiuta, tai ta vidinė infliacija - pačios šalies problema, kadangi už 2 proc. nuvertėjusią nacionalinę valiutą teks pirkti užsieninę, ir tai šalies vyriausybei esant lanksčiam valiutos kursui paprastai kainuos 2 proc. brangiau. Peace
Tokiu atveju realios palūkanos - 0%. |
|
2011-06-19 16:42 #201229 1 | |
Šiuo metu situacija yra tokia, kad skaičiuoti reikia ne skaičiais.
Aš nebegaištu laiko gilinimuisi į čia visokius pateikiamus skaičiavimus. Kad skaičiai išties būtų tikri, skaičiuoti šiuo metu reikia, bet ne skaičiais. |
|
2011-06-19 17:24 #201232 | |
Esoteric [2011-06-19 16:40]: Edgaras: Tikriausiai sutiksi, kad nors jeigu reali tų metų palūkanų norma nulinė, palūkanas už anksčiau paimtą paskolą vistiek reikės mokėti, gal tik truputį nuvertėjusia valiuta (jei skolinamasi viduje). O jei skola užsienio valiuta, tai ta vidinė infliacija - pačios šalies problema, kadangi už 2 proc. nuvertėjusią nacionalinę valiutą teks pirkti užsieninę, ir tai šalies vyriausybei esant lanksčiam valiutos kursui paprastai kainuos 2 proc. brangiau. Peace Tokiu atveju realios palūkanos - 0%. Taip, jei skolinamasi užsienio valiuta - visai kitas reikalas. Bet aš turėjau omeny ne tą. Aš turėjau omeny šalis, kurios skolinasi savo valiuta Japonija, JAV, UK etc. Taip, nusiperki bondą už 100 litų ir po 1 metų gausi 101 litą. Taip "skolinasi" valstybė. Jei infliacija yra 1 proc., tai tu realiai gausi tuos pačius 100 litų. Na arba 101 litą, kuris bus vertas tiek pat, už kiek nusipirkai tą bondą, čia iš kurios pusės pažiūrėsi. Esmė tokia, kad niekas "realios" skolos neskaičiuoja, t.y. nepritauko infliacijai/defliacijai. Tame ir esmė, kad tu mokėsi tą skolą nuvertėjusia valiuta... Na ir tarp kitko, skola kaip procentas nuo BVP skaičiuojamas ne pagal realų, bet pagal nominalų BVP. |
|
2011-06-19 17:50 #201233 | |
Kai skaičiuojamas debt-to-GDP ratio tai imama yra reali palūkanų norma, realus BVP, realaus BVP augimas, todėl sakyti, kad gaunamas nominalus dydis yra tikrai keista, nes kitu atveju skaičiai būtų stipriai iškraipomi infliacijos ir gautume nesąmoningus skaičius, nors ir dabar niekas nežino kiek jie realiai yra teisingi...
|
|
2011-06-19 18:23 #201235 | |
Arnas_IT: Kai skaičiuojamas debt-to-GDP ratio tai imama yra reali palūkanų norma, realus BVP, realaus BVP augimas, todėl sakyti, kad gaunamas nominalus dydis yra tikrai keista, nes kitu atveju skaičiai būtų stipriai iškraipomi infliacijos ir gautume nesąmoningus skaičius, nors ir dabar niekas nežino kiek jie realiai yra teisingi... Na pabandykit išsiaiškint šitą, nes ir aš dabar pasimečiau. Pirmas atvejis, kai skaičiuojama pagal nominalų BVP. Nominalus BVP augimas - 10%. Infliacija - 10%. Nominalios palūkanos - 5%. Čia į infliaciją dėmesio nekreipiam, nes skaičiuojam pagal nominalius dydžius, tai realiai šalies skola sumažėja 5 procentais. Antras atvejis, kai skaičiuojama pagal realų BVP.(Visi skaičiai tie patys). Realus BVP augimas - 0%. Realios palūkanos - -5%. Čia skola vėlgi sumažėja tais pačiais penkiais procentais. Na pagal mane tai nėra visiškai jokios skirtumo tarp šitų dalykų. Tu sakai infliacija iškraipytų skaičius, bet tai juk ji įtraukiama skaičiuojant realias palūkanų normas. Ar ne taip? |