Diskusija ne įtema aišku, bet pasidarė idomu. Moderatoriai galės perkelti jei norės
Ir kaip tam ruošiatės pasirengti? Isivaizduokite, kad gyvenate Lietuvoje prieš pat II pasaulinį, kokios priemones jums padėtų išgyventi? Iš anksto įsigytas ginklas? Nepadės, nes už jo turėjima grės mirties bausmė nuo okupacinė valdžios, bet to karo metu jie ir taip ant kiekvieno kampo mėtosi ir kiekvienas nebijantis jį turi. Maisto atsargos? Bus konfiskuotos ir ne alkanų civilių, o vienokios ar kitokios valdžios. Nemanau kad nepamaitinsit alkanų "stribų" ar "partizanų", kai jie su kalašnikovais sugužės į jūsų kiemą. Uzsibarikaduoti bunkeryje? Ar iš viso tada verta gyventi dėl tokio būvio Visą kapitalą paversti auksu? Gal ir padėtų keblioje situacijoje, tačiau jokios garantijos. Prisiminkim Sruogos aprašyta "aukso karštligę" koncentracijos stovykloje kai žmonės į ją buvo sugrusti su visu savo kilnojamu turtu. Taip kad ruoštis bebrasmiška, vienintelis kelias - bėgti iš busimos neramumu zonos. Bet kur bėgti jei dar nežinai kas ir kur bus

griztant arciau defliacijos temos- sios krizes kaip ir kitu vakaruose vienas is bruozu- perprodukcija, kurios nera kam nupirkti. Ir populiacijos didejimas is esmes trumpu laikotarpiu yra teigiamas veiksnys, padedantis "suristi" (sunaudoti) ta pertekliu. O dabar:
1) turime pagamintu produktu pertekliu, kuri imones su didesniu ar mazesniu discount'u isparduos- toks visuotinis ispardavimas, o norinciu/galinciu pirkeju mazai,naturali pasekme-defliacija.
2) imones prisitaiko, sumazina gamyba, atleidzia darbuotojus ir produktu lieka tiek, kiek populiacija suvartoja.
3) vyriausybes visokeriopai "skatindamos" ekonomika is esmes didina pinigu kieki sistemoje t.y. gamybai (pasiulai) sumazejus paklausa dirbtinai didinama- aiski seka- didejanti infliacija (kiek hiper priklauso nuo "spausdinimo" greicio. USA jau turejo toki desimtmeti, panasu kad tures ir vel.

Ir (surprise!) visos vyriausybes sutartinai sumazinusios palukanas t.y. nebelieka jokio racionalaus cash'o apsaugos nuo infliacijos mechanizmo, swap'inio pelno ir t.t. Defliacijos (ispardavimo) metu-cash'as-karalius, veliau- hiperifliacijos sauleje tirpstantis ledas. USA "porinkimine saule" jau teka garbinama itikejusiu maldomis ...ir keldama amzina turinciojo galvos skausma ir problema- capital preservation.
Velgi pakartosiu esmine nuostata- cash'as (skaityk: vyriausybiniai pazadai) niekada nebus ilgalaikis capital preservation sprendimas. O istoriskai defliacijos laikotarpiai gerokai trumpesni negu (hiper)infliacijos.
Ir tikrai sveikinciau populiacijos didejima kaip produkcijos (pelnu) didejima galincia uztikrinti vartotoju mase. Beda, kad del gyvenimo kokybes ir socialiniu neramumu ta mase geriau stebeti per atstuma

beje didejanti populiacija (paklausa) ir senkanti(ar bent nebedidejanti) resursu pasiula persa minti, kad 2008m. commodity burbulas buvo tiktai pirmoji kregzde.
Prie esamu kainu pasiula (paieskos, nauju telkiniu isisavinimas) tikrai nedides. Klausimas tiktai kada atsigaus paklausa. Prie esamu Kinijos, Indijos augimo tempu manau mes dar spesime pamatyti.

Nenusišnekėkite apie resursų išsekimą. Visų pirma, jūsų žiniai Žemė ir jūs patys esate atomų rinkinys, kuriam jau milijardai metų. Maža to, kasmet ant Žemės nusėda tonos kosminių dulkių, tad medžiagos resursams daugėja.
Resursu visada turėsime, ar tai bus naftos forma ar kitokia. Pritrūkti konkretaus resurso galime tik jei eikvosime greičiau nei naturalūs gamtos procesai sukuria.

Nukrypstant nuo temos, FYI:
Masės tvermės dėsnis: reaguojančių medžiagų masė lygi susidarančių medžiagų masei.
Energijos tvermės dėsnis teigia, kad energijos, patenkančios į sistemą, dydis yra lygus ištekančios iš sistemos energijos ir sistemoje esančios energijos pokyčio dydžių sumai.
Ekvivalentų dėsnis: medžiagos jungiasi arba pakeičia viena kitą masės kiekiais proporcingais jų ekvivalentų masėms.
Sudėties pastovumo dėsnis: bet kuriuo būdu gauti junginiai visuomet yra tos pačios sudėties

na jei žmonės būtų įvaldę termobranduolines reakcijas ir medžiagų sintezavimą iš tų pačių atomų, tai gal problemų ir nekiltų. O dabar tiesiog per greitai naudojame gamtos išteklius ir per daug išmetame šiukšlių.
Opiausios yra maisto, geriamo vandens ir fosilijų kuro (ant naftos beje laikosi dar plastmasių ir vaistų pramonės) problemos.

Marse juk irgi yra daug atomų, tačiau gyventi ten nesinori.

Krizės užprogramuotos jau kiekvienoje evoliucionuojančioje visuomenėje. Kiekviena nauja idėja ir paskui ją sekantis vystymasis nors teoriškai progresyvi turi tam tikrą riziką būti aklaviete . Kaip išsigimimas. Todėl laikas nuo laiko dalis viuomenės (ekomomikos) turi nunykti kaip nepateisinusios vilčių . Vystosi klasikinė krizė su bankrotais ir daliniu nuosmūkiu. Vėliau jau ant išlikusių gyvybingų ekonomikos griaučių kyla naujos kartos ekonomika, kuri tuo pačiu metu gauna naują erdvę savo plėtrai senujų bankrutavusių įmonių rinkose. Vyriausybių siekis apsisaugoti nuo krizės savaime suprantamas ,nes neramumai grasina jų valdžiai ,todėl siekdami bet kokia kaina išlikti valdžioje , valdovai ar vyriausybės imasi veiksmų:
a) ieško naujų rinkų perprodukuotai ekonomikai-kolonializmas
b) ieško kur nukreipti populiacijos perteklių politiniais sprendimais- kolonializmas +emigracija į kolonijas , kryžiaus karai, teritorinė valstybės plėtra-karai, grandioziniai ekonominiai-infrastrukturiniai , religiniai statiniai.
21 a. noras apsaugoti visus turi labai stipriai suvarzytas galimybes. Ligonio gangrenuojanciu galuniu gydymas vengiant neisvengiamos amputacijos. Nes baisu ryztingai veikti, arba dar ne laikas. Pasauliniai imoniu gamybiniai pajegumai jau siandien isnaudojami vos -50proc. Tai reiskia kad yra daug nereikalingu imoniu -darbuotoju , verslu , net ekonomiku. Permainu metas , jis visada skausmingas , ypac kai pasaulio mastu . Iseitis kaip bebutu viena -bankrotai ir senos sistemos pertvarka.
Gal ir neetiskas butu pavyzdys- Vokietija 30-tieji 20-o amziaus metai . Totali ekonomine krize , is dalies ir pasauline ,nes lygiagreciai vyksta visose issivysciusiose salyse, JAV -didziosios depresijos metai. I valdzia atejusio Hitlerio veiksmai:
senosios ekonomines strukturos pertvarka masiskai represuojant labai stipru ekonomini sluoksni -zydus, lygiagreciai vystant stambius infrastrukturinius projektus-automagistrales, elektrines ,karo pramone ir t.t.
planuojama ekspansija kaip testinumas ekonomines politikos
Rezultatai:
1,Labai zenklus atsinaujinimas tiek mokslineje-teorineje ,tiek prektineje-verslo srityje. Is esmes sudedami pamatai naujai ekonomikai griaunant senaja . Vokietijos techninis potencialas sparciai kyla formuodamas is esmes naujas pramones sakas .
2,sparciai dideja valstybes skola is dalies dengiama rekvizuojamo zydu turto, ir planuojamo dengti ateityje is pergalingo karo
3,Kaip visada novaroriskiausios idejos is pradziu realizuojasi karineje srityje-auga potencialas ju panaudojimui
4.Skubi auku ekspansijai paieska –eskaluojami konfliktai.

Jei hipotetiskai pafantazuotumeme -kas butu jei zydu visuomene nebutu pasalinta is Vokietijos ekonomikos -koks butu tolimesnis Vokietijos ir net pasaulio vystymasis? Ar imanomas buvo tuo laiku nekruvinas pasaulines krizes sprendimas ? Ir ar siais laikasi kazkas nebando eiti panasiu keliu?

Kaip manot, ar ilgai tesis defliacija? Ir ar pavyks po to nepaleist vadziu iki hyper infliacijos?
Man kaazkaip rodosi, kad bus extremumu

Perprodukcija? tikrai ne! Taip - ji yra, bet ne ji priežastis. Perprodukcija buvo ir prieš 10 metų, bet krizės tada nebuvo. Ir ne auganti populiacija sprendė perprodukcijos problemą, o nuolat didėjanti pinigų masė. Kas iš to, kad populiacija auga, jei ta populiacija nuėjusi į banką paskolos špygą pamato? Kur jos perkamoji galia? gal uždarbis recesinėje ekonomikoje? Šis ekonominis augimas neturėjo nieko bendro su darbo našumu ir technologijų raida. Buvo pasinaudota žmogaus noru gyventi geriau ir tikėjimu, kad dabar kitaip, nei anksčiau, tikėjimu, kad egzistuoja pastovumas (nuolat augantys fondai, amžina infliacija, nuvertėjanti skola, amžinas ekonomikos augimas ir taika).

Viena akim užmečiau, kur augo ta populiacija per paskutinius šimtmečius. Ir spėkit kur? Kinija ir Indija. Kodėl? Klausimas vertas diskusijų, tačiau ši bio-masė yra auginama, mokoma - ruošiama skolai. Čia tik mintis pamąstymui, bet taip galėtų būti. Tokiu atveju mes jau žinome, kur susikoncentruos naujojo pasaulio ekonomika. O dėsnis toks - jei yra labai didelė tikimybė, kad taip gali nutikti - taip ir nutiks.



Manai, kad "nebelieka jokio racionalaus cash'o apsaugos nuo infliacijos mechanizmo"?
O aš manau, kad lieka pats stipriausias mechanizmas, kuris veikė iki šiol tik priešinga linkme. Pagrindinė all-heights priežastis - mano minėtas žmonių noras ir tikėjimas (psichologija). DD sėkmingai progresavo net kai skolino už dyką. Kodėl? Nes gautas pajamas - taupė, o ne besaikiškai leido.



Duok man milijoną ir aš nepirksiu, nes yra krizė ir reikia taupyti. Kam man dabar pirkti, jei vėliau bus pigiau? Protingas žmogus neįsivels į kainų mažinimo karuselę, jei jis neturi pinigų ir atvirkščiai, neįsivels į kainų didinimo karuselę, jei jis turi pinigų. Nepjaus šakos ant, kurios pats sėdi.

Visi žino, kad bus hyperinfliacija, vadinasi ji nutiks tada, kai visi to nebesitikės, nes visi išlošti juk negali. Ar ne taip? Vadinasi ji bus tada, kai visi, kurie dabar mano, kad ji bus netrukus, bus priversti parduoti savo turtus už ačiū. Aš pats laikau cash'ą (EUR) ir patariu tai daryti visiems artimiausius 2-3 metus.

Noriu uzduoti klausyma Ashamanui ar kitiems hiper infliacijos ir kartelio egzistavimo salininkams.
Jeigu fedo kontroles irankis yra paskolinti pinigai, t.y. kuo daugiau JAV kariauja, kuo daugiau turi kriziu tuo daugiau skolinasi, tuo labiau priklausoma nuo fedo. Tai kam fedui daryti hiperinfliacija ir sumazinti tas skolas? Na ir kas, kad ekonomika nebegai augti, na ir kas is to, kad zmonems blogai. Juk skolos tai niekur nedingo, vadinasi viskas kontroliuojama, kam naikinti kontroles mechanizma, kokia nauda is to fedui? Juk tik jis gali paleisti hiperinfliacini mechanizma.

Taip mums pasakoja Keinsistai, tik va ar tuo tikėti tai klausimas. Nes kažkodėl dideles recesijas jiems sunkiai sekasi gęsinti pinigų masės pūtimu.

Kad vartotojai vėl pradėtų leisti pinigus, reikia kažkaip jiems įsiūlyti kreditus. O kaip jie tą kreditą gaus, jeigu viskas (įskaitant namą) jau užstatyta? Hmmm... tada galime tiesiog dalinti pinigus į kairę ir į dešinę. Užsikurs hiper-infliacija, skolos savaime sudegs ir galėsim žaisti toliau.

Anyway po šios krizės manau bus perrašyti ekonomikos vadovėliai.

Šiandien parašysiu apie geopolitiką.
Dabartiniame kontekste tai yra svarbiau nei vien ekonomika, kurią kamuoja defliacinė depresija.
Šiandieninis (2009-01-13) Ukrainos veiksmas turi vientelį adekvatų pavadinimą - tai rusiškų dujų tiekimo į Europą sabotažas.
Rusofobus prašysiu patyleti - jūsų neapykanta Rusijai senai žinoma ir pripažinta, tačiau trukdo žvelgti į situaciją iš viršaus - Euroazijos geopolitiniu mąstu.
2008 gruodi Ukraina ir JAV pasiraše strateginio bendradarbiavimo sutartį, kurios vienas iš punktų - bendradarbiavimas dujų tranzite į EU (nors JAV neišgauna, nenaudoja ir netransportuoja nei kubinio metro dujų Europoje).
Prasidėjus ekonominiam ginčui dėl dujų tiekimo į Ukrainą, prasidėjo dujų vagystė iš tranzitui skirtų dujų.
Maskvai pareikalavus suburti tarptautinę stebėjimų misiją trazito kontrolei - Kijevas griežtai atsisakė.
Praėjus savaitei, tą patį reikalavimą pateikė EU - Kijevas sutiko ir po to 3 paras vyko cirkas su dokumentų pasirašymu, o veliau perrašymu.
Pagaliau viską suderino, visi susitarė, Kijevas, Maskva ir Briuselis padėjo savo parašus ir Maskva įsipareigojo šiandien atnaujinti dujų tiekimą 8:00 Europos laiku. Ir kas? O gi nieko.
Ukraina, net ir pasirašius trišalę sutartį, nei ir įsipareigojus - neįleidžia dujų į savo teritoriją.
Tai sabotažas. Nėra jokios ekonominės logikos. Ukraina stovi ant bankroto slenksčio. Biudžeto surinkimas per 10 sausio dienų įvykdytas tik 10 proc.
Tačiau yra didžiulė geopolitinė logika.
Įvykiai Ukrainoje stovi vienoje eilutėje su įvykiais Gruzijoje, su Indo-Pakistano konfliktu, su Izraelio agresija Gazos ruože.
Vienintelis šių veiksmų beneficiantas - JAV ir USD.
Vien per dvi pastarasias konfliktines savaites USD pabrango 10 proc. - o EUR atitinkamai atpigo.
Revalvacijos siūrblys veikia ir toliau siūrbia viso pasaulio pinigų masę į JAV Tresuaries.
JAV veikdamas per savo marionetę Ukrainoje - Jusčenko - labiausiai kenkia ne Rusijai, o Europos Sąjungai.
O kai Čekijos premjeras Topolanekas iš Maskvos skambino į Vašingtoną, pasikonsultuoti dėl dujų tiekimo su Bušų, viskas tapo dar aiškiau.
JAV vykdo savo imperialistinę politiką Eurazijos regione ir naudoja jaunas demokratijas tam kad destabilizuoti padėti pagrindinio JAV konkurento - EU žemėse.
Rašau tai visiems kas turi sveiko proto ir gali pamodeliuoti geopolitinę situaciją mūsų regionę keletai metų į priekį.
Topolaneko vojažai tarp Kijevo ir Maskvos parodė kad dabartinis Europos sąjungos valdymo metodas, kai jos pagrindinis asmuo nauduojamas kaip kurjeris (Europos Sąjunga.Kurjerio paslaugos.Nebrangiai) ir be to neatstovauja pagrindinių EU variklių interesų - yra niekam tikės. Europos Energetinė Chartija yra niekam tikusi nei jos nesilaikoma. Tai pasityčiojimas iš EU.
Samprotavimai kad Europai reikia diversifikuoti savo dujų tiekėjus ir energijos rušis yra puikūs, tačiau nėra adekvataus pakaitalo rusiškoms dujoms 5-10 metų perspektyvoje. Vienintelis patikimas tiekėjas - Norvegija tiekia 19 proc. suvartojamų dujų ir tai yra maximumas, ką jį gali tiekti.
Alžiras nėra geresnis/patikimesnis tiekėjas nei Rusija. O kitų nėra. Svajonės apie Nabucco dujotėkį iki 2015 ir liks svajonėmis (be to nereikia pamiršti kad tuomet dujos tranzituosis per Turkiją, kurį patikimumo prasme nelabai skiriasi nuo Ukrainos).
Reziume - tam kad išgyventi šioje beprecedentinėje ir tik prasidėjusioje krizėje Europai reikia Rusijos, o Rusijai reikia Europos. Ir rašydamas Europai kalbu tik apie dvi šalis - tai Vokietija ir Prancuzija. Kitos arba prisijungs prie jų arba degraduos iki trečio pasaulio šalių lygio.
Būtent šis tandemas - Vokietija/Prancuzija - Rusija galės išgelbėti Eurazijos regioną nuo pilnos priklausomybės nuo JAV. Pabrežiu - tik teoriškai gali. Tandemo dar nėra. Tačiau vakar išplatintas Vokietijos premjero Šteinmacherio kreipimasis į Obamą, kur JAV yra raginamas kurti bendraeuropinį saugumą kartu su Rusiją dar ką pasako. Senoji Europa prabunda. Senoji Europa nebegali vaidinti JAV marionetės vaidmens jei nori išgyventi. O kelias tik vienas - Vokietijai reikia stabilaus resursų tiekimo iš Rusijos, Rusijai reikia Vokietijos know-how ir high-tech. Ir yra didelė tikimybė kad jie susitars.
Ką gi šioje situacijoje daryti tokioms mažoms ir nuo visų priklausomoms valstybėms kaip Lietuva?
Jei Lietuva nori klėstėti, jei nori kad jos piliečiai gerai gyventu - ji turi isilieti į šitą, naujai formuojamą Senosios Europos/Rusijos tandemą. Kitaip mūsų laukia bananų respublikos vaidmuo.
Dabartinė defliacinė depresija pasižymės griežtu protekcionizmu - protekcionizmas didės ir iš Rusijos ir iš Senosios Europos pusės. Ir jei Lietuva nenori likti už borto - ji PRIVALO tapti naudingu ir patikimu tiltu tarp rusų ir vokiečių.

Geopolitiniai interesai be abejo yra, bet tavo, Ashaman, išdėstyta versija teisinga tik iš dalies. Neturiu informacijos apie Ukrainos ir JAV susitarimus dujų tranzite, bet štai keli tavo nepaminėti faktai.

1. Rusijos derybų dėl dujų kainos eiga su Ukraina. Rusijos pasiūlymai $250 -> $418 -> $450 -> $470. Ukrainos $205 -> $208 -> $210. Derybose, kai šalis nori susitarti, ji ieško kompromiso, o ne stato ultimatumus. Putinas kaip rinkos dujų kainų pavyzdį pateikia Baltijos šalis, bet nutyli, kad Baltijos šalims ir Europai tiekiamos kokybiškos Rusijos dujos, o Ukrainai perparduodamos daug prastesnės Kaukazo dujos, kurias beje Gazpromas superka po $110. Ta pati Baltarusija tas pačias Kaukazo dujas gauna po $170. Didžiosios Europos šalys sutartyse su Rusija dujų kainą yra tiesiogiai susiejusios su naftos kaina. Kažkodėl Baltijos šalys to nebeturi ir Ukrainai taip pat tas nesiūloma. Siūloma rinkos kaina yra praeitų metų spalio pradžios, kai tuo tarpu šiandien tos pačios naftos kaina ženkliai mažesnė. Tai kas čia nenori susitarti?

2. Ukraina yra didžiausia Gazpromo/Rusijos dujų klientė. Su ja nesiskaityti negali.

3. Dujos - energetinis resursas. Energija turi begalę substitutų, o dujų tiekimo infrastruktūra tokia, kad kartą ilgesniam laikui sustabdęs tiekimą - biznis baigtas. Rusijai tai labai nenaudinga, Ukraina tai žino ir tuom bando išsikovoti sau geriausią kainą. Putinas turi smarkiai išreikšta savigarbą ir griežtus principus ir neatmetu galimybės, kad EU tuom dabar naudojasi bandydami nušokti nuo Rusijos dujų priklausomybės adatos. Finale pralaimi Rusai, arba tiekimai ženkliai sumažėja arba bus priversti pardavinėti dujas ženkliai mažėsne kaina.

4. Lietuvai nereikia jokių tandemų. Maža šalis gali geriausiu atvėju pretenduoti į sąžiningą rinkos kainą ir grynai dalykišką požiūrį. Širakas kažkada puikiai pailiustravo mūsų vietą geopolitikoje pareikšdamas "kad EU kandidatės praleido gerą progą patylėti".

Yra ir dar viena technine puse ,kodel Ukraina negali šiandien perpumpuoti tranzitinių dujų.Todėl ,kad rusai sugudravo (greičiausiai dėl to paties ,nes nenori pumpuoti dujų į Europą)padavė dujas į "Sudžos" kompresorinę kuri visais laikais aprūpindavo dujomis tik Ukrainą,o į tą ("Orlovkos") kuri perpumpuodavo į Europą neduoda.Norint ,kad "Sudžos " kompresorinė pumpuotų į Europą reikia perreguliuoti visą vamzdyną,t.y. pakeisti viss kryptis vamzdynuose.Aišku ukrainiečiai to nenori ,nes rusai jiems patiems dujų neduoda ,o nukreipus kitomis kryptimis nukentėtų vietiniai vartotojai ,kurie dabar maitinasi iš saugyklų pumpuojamomis dujomis.
Tad man tai labiau panašu į eilinį Putino gudravimą ,kaip ir su Družbos naftotiekiu.

Kas liečia USA imperialistinius siekius prigriebti po savo sparneliu Rusijos resursus tai su šia samokslo teorija aš pilnai sutinku ,bet manau ,kad jų puikus agentas galėtų buti ir pats Putinas puikiai sugebantis stabdyti reikiamus procesus ir žlugdyti tą ką reikia.

Jeigu neliečiant geopolitinės pusės, o kalbant tik apie techninę, tai reikėtų paminėti, kad tai ne tik techniškai sunkiai įvykdoma užduotis. Vykdant tradiciškai tranzitą per ГИС Валуйки (Белгородская обл.) ir Писаревка (Ростовская обл.), viskas kaip ir būtų gerai, dujos pasiektų Balkanus. Pasiūlytas gi Gazprom variantas Ukrainai reiškia tai, dujos keliautų aplinkiniu vidiniu maršrutu ir nepasiektų vidinių pramonių rajonų - Donecko ir Lugansko sričių. Ką reiškia UA, kurios ir taip finansinė padėtis yra nepavydėtina, jei dujos nebūtų tiekiamos į svarbiausius pramoninius rajonus? Ar nukentėtų vietiniai vartotojai? Manau, kad tai per švelniai pasakyta. Šaliai tiesiog būtų visai šakės

Velnias, kiek čia šlykščių rusofobų prisirinkę, net nelabai ką pridurt beturiu Tad tenoriu paklaust Ashaman, kaip čia yra, kad tos gerosios didžiosios Eurazacijos su FRA, GER ir RUS niekas apart jų pačių nenori, o vat US "valdymo" vos ne visa Europa siekia (NOR, DEN, UK, NED, visa ta "kvaila" naujoji europa?
Antras klausimas, kamavęs seniai, bet vis neprisėsdavau, tai tuo pačiu norėčiau sužinot - seniai kalbama apie krizę, recesiją ar akcijų downtrendą Japonijoje. Mačiau žinutę (negaliu duot galvos dėl patikimumo), kad iš esmės visas JAV gelbėjimosi planas yra Japonijos klaidų kartojimas. Visgi Japonija kaip ir nebankrutuoja, gyvent galima ir pan. Ar tai reiškia, kad ir JAV turi teorinį šansą apsieiti be kracho, ar Ashaman nuomone Vašingtono situacijoje įsivėlę papildomų faktorių, kurie krachą daro neišvengiamu, o ne lėtu ekonomikos bliuškimu kaip Japonijoj? Gal klausimas kvailokas, bet Japonijos krizės ir jos išgyvendinimo klaidos domina, tad būčiau labai dėkingas už pamąstymus šia tema.

virgism, Gazpromas dujų nepritrūks. Visų pirma, viena yra forecast'ai, visai kas kita yra realybė.
Antra, Gazpromas sodina EU ant savo dujų adatos. Kai EU susivokė, kad priklausyti nuo rusų yra blogai, emė žvalgytis alternatyvų. Rado. Afrikoje. Dėja neilgai besidžiaugė. Didžiausias Afrikos dujų tiekėjas - Alžyras, po jos didžiausią potencialą turi Nigerija. Ir atsitik tu man taip, kad Gazpromas įkurė savo atstovybę Afrikai Alžyre ir nuo to laiko laimi visus šios šalies konkursus dujų telkinių paieškai ir eksploatacijai. O Nigerijos dujų vamzdynai į EU (jei kas juos imsis statyti) eis per Alžyrą.

Neseniai perskaičiau skaitomiausią 2008m. straipsnį ir pamąsčiau gal ir dar kas nors norės jį prisiminti, ar perskaityti, jei dar neskaitė...

Straipsnis

Paskelbtos birzevoj universitet maskvoje prognozes. Nafta kainuos 12 - 15 dol. Taigi kur dings Rusijos ekonomikos stebuklas? Ir auksas is pradziu uzkils iki 900 dol./Oz o veliau nukris link 600.

Gazprom'o situacija be galo keista, bet yra keistų pragiedrulių.

1-a būkim teisingi - Gazprom'as turi dujų perprodukciją. Kodėl rašoma, kad Gazpromui trūksta dujų
Nežinau. Gal trumpuoju metodu - ir gražu, EU šalta, žiema - pinigų srautas kaip ir yra - dabar, bet vartotojai fiziniai asmenys. Ateis vasara - pinigų srautas sumažės, nes BASF ir kt chemijos pramonė Vokietijoj beveik atidavė galus, Achema mūsų irgi neryja ir tokių pavyzdžių per EU galima rast keletą "tonų" - pinigų nebus = srauto irgi = žaidimas baigtas, nes reikės iš rezervo Gazpromui primokėti, o į Rusijos biudžetą nebus ko mokėti.
2-a plotmė - mažėja Rusijoj dujų vartojimas nors ir subsidijuojamas to pačio Gazpromo mažėja. Gazpromui gerai - gal tai ir bus šiokia tokia kompensacija.
3-a plotmė "stream" projektai - vakarai sumoka už virtualų saugumą - pinigai niekam nemaišo.
4-a plotmė alternatyvų užvaldymas - dujinis kartelis berods de fakto veikia taigi dujų/mazuto kainos perskaičiavimas atsiliekant 6 mėnesius nebėr toks svarbus.
5-a kad puota vyktų reikia įsukti partnerius - užsukam vamzdį į Ukrainą.

Užsuko ir ką Gazprom laimėjo. Kas nors išsišoks vėl užsuks. Praradimas tik niekingi 800 mln USD.
Bendrame kontekste jis laimėjo. Bandys Europa kūrenti daugiau mazuto - užsuks sklende - pasiūlys kabėti vien ant mazuto O Europa tegu kiša į Alžyrą - kol įkiš pasikeis situacija.
Smagu ane