Va cia tai geras, visa vaikyste sukista Elektroniniai gyvuneliai, riedlenetes, kokakola jojo, capsai..
http://www.youtube.com/watch?v=4SbgT4FkOnY&feature=player_embedded#at=63

pasikalbejom du treideriai aiskina viens kitam, kad TA veikia aisku nesusisnekejo..

http://www.youtube.com/watch?v=CTOPXoDjhng&feature=player_embedded#at=44

Копаю огород. Вдруг смотрю - металлический рубль. Беру, кладу в карман.
Копаю дальше. Смотрю - опять рубль. В общем, так 10 раз подряд.
Неужели клад? Да нет, карман дырявый.



Идет эстонец по улице, широко расставляя ноги. Навстречу сосед.
- Что с тобой?
- Да вот, доктор сказал, много холестерина в крови.
- Ну и?
- Сказал, чтобы к яйцам даже не прикасался.

Sveiki,
Jei turite laiko ir noro padarom tokią apklausėlę:
Kokios bendrovės pieno produktų jūsų šaldytuve daugiausia(jei toleruojat laktozę)?
Pradėsiu tuomet aš pirmas.
Pas mane daugumą sudaro ROKIŠKIO SŪRIO ir PIENO ŽVAIGŽDŽIŲ produktai. Kitų nerasta.
P.S.Negaliu apsispręsti kuris pienininkas potencialiausias.

Dėkui

Pas mane daugiausia "Švyturio" ir "Stumbro" produkcijos.

Šaldytuvo turinys. Hm. Vilkyškių pieninės ir Žemaitijos pieno.


P.S. Švyturio nein, Stumbro nein. Turiu gubernijos produkcijos, bet akcijas ratu apeinu

P.P.S. visgi apie gėrimus lengviau rašyt ;)

Įsiskaitykite, gili mintis

Kaip ženkliai sumažinti šešėlį?

Ženkliai sumažinti mokesčius, atitinkamai į biudžetą nedamokėta suma taps ženkliai mažesnė.

Melagio dienai einant į pabaigą siūlau paskaityti apie įspūdingiausias pasaulio melagystes

galima gyventi kitaip..

http://www.youtube.com/watch?v=aOLqVshIM4w&feature=related

Dar viena stulbinanti Jobs`o kalba. Lietuviškas vertimas apačioje.

"Man didelė garbė būti kartu su jumis įteikiant diplomus viename iš geriausių pasaulio universitetų. Aš nebaigiau institutų. Šiandien noriu jums papasakoti tris istorijas iš savo gyvenimo. Ir viskas. Nieko grandioziško. Tiesiog tris istorijas.

Pirmoji - apie taškų sujungimą.

Aš mečiau "Reed College" po pirmųjų šešių mokslo mėnesių, bet likau ten kaip "svečias" dar apie 18 mėnesių, kol galiausiai išėjau. Kodėl mečiau studijas?

Viskas prasidėjo dar iki man gimstant. Mano biologinė motina buvo jauna netekėjusi aspirantė ir ji nusprendė atiduoti mane įvaikinti. Ji reikalavo, kad mano įtėviai būtų išsilavinę žmonės - taip man buvo lemta tapti juristo ir jo žmonos įsūniu. Tiesa, likus minutei iki mano išlindimo į pasaulį jie nusprendė, kad norėtų mergaitės. Jiems paskambino naktį ir paklausė: "Netikėtai gimė berniukas. Jūs jo norite?". Jie pasakė: "Žinoma". Vėliau mano biologinė motina sužinojo, kad būsimoji įmotė nėra baigusi koledžo, ir atsisakė pasirašyti įvaikinimo dokumentus. Tik po keleto mėnesių vis dėlto nusileido, kai mano tėvai pasižadėjo trūks plyš išleisti mane į mokslus.

Ir po 17 metų aš įstojau į koledžą. Aš naiviai pasirinkau koledžą, kuris buvo toks pat brangus kaip ir Stenfordas, ir visos mano tėvų santaupos buvo išeikvotos pasirengimui. Po šešių mėnesių nemačiau savo studijavimo prasmės. Aš nežinojau, ką noriu daryti gyvenime, ir nesupratau, kaip koledžas padės man tai suvokti. Tiesiog leidau vėjais tėvų pinigus, kuriuos jie kaupė visą gyvenimą. Todėl aš nusprendžiau mesti koledžą ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Iš pradžių buvau išsigandęs, bet kai dabar atsigręžiu į praeitį, suprantu, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Tą akimirką, kai mečiau koledžą, galėjau liautis kalbėjęs apie tai, jog privalomos pamokos man neįdomios, ir lankyti tas, kurios traukė.

Ne viskas buvo taip romantiška. Aš neturėjau kambario bendrabutyje, todėl miegojau ant grindų pas draugus, pardavinėjau kolos butelius po 5 centus, kad galėčiau nusipirkti valgyti, ir ėjau per visą miestą pėsčiomis 7 mylias kiekvieną sekmadienio vakarą kartą per savaitę normaliai prisivalgyti krišnaitų šventykloje. Man ji patiko. Daug kas iš to, su kuo susidūriau, vedamas smalsumo ir intuicijos, vėliau pasirodė neįkainojama.

Štai jums pavyzdys.

"Reed College" siūlė geriausias kaligrafijos pamokas. Pasišalinęs iš koledžo studentų sąrašų, nelankiau privalomų paskaitų, tad užsirašiau mokytis kaligrafijos. Aš sužinojau apie "serif" ir "sans serif", apie skirtingus tarpus tarp raidžių kombinacijų, apie tai, kas tipografiką daro nuostabią. Ji buvo graži, istoriška, meistriškai subtili - iki tokio laipsnio, kad mokslas to suprasti nesugebėtų.


Niekas iš to neatrodė naudinga mano gyvenime. Tačiau po dešimties metų, kai mes dirbome su pirmuoju "Macintosh", visa tai pravertė. Ir "Makas" tapo pirmuoju kompiuteriu su gražia tipografika. Jeigu aš nebūčiau užsirašęs į tą kursą koledže, "Makas" niekada nebūtų turėjęs keleto garnitūrų ir proporcinių šriftų. Na, o kadangi "Windows" tiesiog nušvilpė tai nuo "Mako", greičiausiai personaliniai kompiuteriai išvis būtų be jų.

Žinoma, tada negalėjau sujungti visų taškų į vieną. Bet po dešimties metų viskas tapo labai aišku.

Taigi: jūs negalite sujungti taškų žiūrėdami į priekį; jūs galite sujungti taškus į vieną tik žvelgdami atgal. Todėl jums teks pasitikėti tais taškais, kuriuos jūs kaip nors surišite ateityje. Jums teks į ką nors atsiremti: į savo charakterį, gyvenimą, karmą - ką tik norite. Toks požiūris niekada manęs nenuvylė ir pakeitė mano likimą.

Antroji mano istorija - apie meilę ir praradimą.

Man pasisekė - aš atradau mėgstamą sritį gana anksti. Woz'as ir aš įkūrėme "Apple" mano tėvų garaže, kai man buvo dvidešimt. Mes kaip reikiant pasistengėme, ir po dešimties metų "Apple" iš dviejų žmonių garaže išaugo į beveik 2 milijardų dolerių kompaniją, turinčią 4000 darbuotojų. Mes išleidome savo geriausią kūrinį - "Macintosh" - likus metams iki mano 30 gimtadienio. Ir paskui mane atleido. Kaip jus gali atleisti iš kompanijos, kurią jūs įkūrėte? Na, atsižvelgdami į augimo apimtis "Apple", mes samdėme talentingus žmones, kad jie man padėtų valdyti kompaniją, ir pirmuosius penkerius metus viskas ėjosi gerai. Bet paskui mūsų ateities vizijos ėmė skirtis, ir mes galiausiai susipykome. Valdyba perėjo į jų pusę. Todėl sulaukęs 30 metų aš buvau išmestas. Viešai. Viskas, kas buvo viso mano sąmoningo gyvenimo prasmė, dingo.

Aš nežinojau, ką veikti, keletą mėnesių. Jaučiau, kad nuvyliau buvusią verslininkų kartą - kad pamečiau estafetės lazdelę, kai man ją perdavinėjo. Aš susitikau su David Packard ir Bob Noyce ir bandžiau atsiprašyti už tai, ką pridirbau. Tai buvo viešas pralaimėjimas, aš netgi galvojau, kad man reikia dingti iš čia kuo toliau. Bet kažkas manyje ėmė lėtai aiškėti - aš vis dar mėgau tai, ką dariau. Įvykių eiga "Apple" kiek pakeitė viską. Aš buvau atstumtas, bet aš mylėjau. Galiausiai nusprendžiau pradėti viską nuo pradžių.

Tada šito nesupratau, bet vėliau paaiškėjo, kad atleidimas iš "Apple" buvo geriausia, kas man galėjo nutikti. Sėkmingo žmogaus naštą pakeitė mažiau savimi pasitikinčio pradedančiojo lengvabūdiškumas. Aš išsilaisvinau ir įžengiau į patį kūrybingiausią savo gyvenimo periodą.

Per kitus penkerius metus įkūriau kompaniją "NeXT", kitą kompaniją "Pixar" ir įsimylėjau nuostabią moterį, kuri tapo mano žmona. "Pixar" sukūrė pirmąjį kompiuterinį animacinį filmą - "Toy Story", ir dabar yra pati sėkmingiausia animacinė studija pasaulyje*. Dėl neįtikimų įvykių "Apple" nupirko "NeXT", aš grįžau į "Apple", ir technologija, sukurta "NeXT", tapo "Apple" atgimimo širdimi. O Laurene ir aš tapome puikia šeima.

Aš įsitikinęs, kad nieko iš viso to nebūtų nutikę, jeigu manęs nebūtų atleidę iš "Apple". Vaistai buvo kartūs, bet pacientui padėjo. Kartais gyvenimas tau duoda per galvą su plyta. Nepraraskite tikėjimo. Aš įsitikinęs, kad vienintelis dalykas, kuris man padėjo tęsti veiklą, buvo tai, kad aš ją mėgau. Jums reikia atrasti tai, ką jūs mėgstate. Tai lygiai taip pat teisinga ir darbo, ir santykių atžvilgiu. Jūsų darbas užims didelę dalį gyvenimo, ir vienintelis būdas būti visiškai patenkintam - daryti tai, kas, jūsų galva, turi vertę. Vienintelis būdas daryti didžius darbus - mėgti tai, ką darote. Jeigu jūs dar neradote savo veiklos - ieškokite. Nesustokite. Kaip būna su visais širdžiai mielais darbais - jūs suprasite, kai atrasite. Ir kaip bet kokie geri santykiai, metams bėgant jie tampa vis geresni. Todėl ieškokite tol, kol rasite. Nesustokite.

Mano trečioji istorija - apie mirtį.

Kai man buvo 17, aš perskaičiau citatą, maždaug tokią: "Jeigu jūs gyvenate kiekvieną dieną taip, lyg ji būtų paskutinė, vieną dieną jūs būsite teisus." Citata man padarė įspūdį, ir nuo to laiko jau 33 metus aš žiūrėdamas į veidrodį kasdien savęs paklausiu: "Jeigu ši diena būtų paskutinė, ar norėčiau daryti tai, ką ketinu daryti?" Ir kai keletą dienų iš eilės girdžiu atsakymą "Ne", suprantu, kad ką nors turiu keisti.

Mintis, kad greitai mirsiu, - svarbiausias instrumentas, kuris padeda man priimti sunkius sprendimus. Nes visa kita - svetimos nuomonės, visas tas pasipūtimas, ta baimė patirti sumišimą arba nesėkmę, - visi tie dalykai mirties akivaizdoje atkrenta, palikdami tik tai, kas išties svarbu. Atminti, kad mirsi - geriausias būdas išvengti minčių apie tai, kad jums yra ką prarasti. Jūs jau nuogas. Jūs daugiau neturite priežasčių neiti ten, kur šaukia širdis.

Prieš metus man diagnozavo vėžį. 7:30 val. gavau nuotrauką, kuri aiškiai rodė kasos auglį. Iki tol net nežinojau, kas ta kasa. Gydytojai man pasakė, kad ši vėžio forma neišgydoma ir kad man liko gyventi ne daugiau kaip tris-šešis mėnesius. Daktaras man patarė eiti namo ir susitvarkyti reikalus (gydytojų kalba, tai reiškia ruoštis mirčiai). Tai reiškia pabandyti pasakyti savo vaikams tai, ką pasakytum per ateinančius 10 metų. Tai reiškia įsitikinti, jog viskas sutvarkyta taip, kad tavo šeimai būtų kiek įmanoma lengviau. Tai reiškia atsisveikinti.

Aš gyvenau su ta diagnoze visą dieną. O vakare man padarė biopsiją - įgrūdo į gerklę endoskopą, perkišo per skrandį ir žarnas, įbedė adatą į kasą ir paėmė keletą ląstelių iš auglio. Aš buvau atsijungęs, bet mano žmona, kuri buvo šalia, pasakė, kad kai gydytojai pažvelgė į tas ląsteles pro mikroskopą, ėmė rėkti, nes pasirodė, kad mano kasos vėžys - labai retos formos, kurią galima išgydyti operacija. Jie padarė operaciją, ir dabar man viskas gerai.

Mirtis tada priėjo prie manęs arčiausiai, ir tikiuosi, per ateinančius kelis dešimtmečius arčiau neprieis. Išgyvenęs tai, galiu pasakyti daug tvirčiau nei tada, kai mirtis tebuvo naudinga, tačiau sugalvota koncepcija:

Niekas nenori mirti. Žmonės, kurie žada patekti į dangų, irgi nenori. Ir vis tiek mirtis - galutinė stotelė mums visiems. Niekas jos negalėjo išvengti. Taip ir turi būti, nes Mirtis tikriausiai yra geriausias Gyvenimo išradimas. Ji - permainų priežastis. Ji išvalo sena, kad atvertų kelią naujam. Dabar nauja esate jūs, bet kada nors (ne už kalnų tas laikas) tapsite seni - ir jus išvalys. Atleiskite už tokį dramatizmą, bet tai tiesa.

Jūsų laikas ribotas, todėl neeikvokite jo gyventi kažkieno kito gyvenimui. Nepakliūkite į spąstus dogmos, kuri liepia gyventi kitų žmonių mintimis. Neleiskite svetimų nuomonių triukšmui pertraukti jūsų vidinį balsą. Ir svarbiausia - turėkite drąsos sekti paskui savo širdį ir intuiciją. Jie kaži kokiu būdu jau žino, kuo iš tikro jūs norite būti. Visa kita - antraeiliai dalykai.

Kai buvau jaunas, "The Whole Earth Catalog", kuris buvo vienas iš mano kartos biblijų, perskaičiau puikią publikaciją. Ją parašė vaikinas, vardu Stewart Brand, gyvenantis netoliese - Menlo Park. Tai nutiko septintojo dešimtmečio pabaigoje, dar iki personalinių kompiuterių, todėl ji buvo padaryta spausdinimo mašinėle, žirklėmis ir polaroidais. Kai kas panašaus į popierinę "Google" formą, prieš 35 metus iki "Google". Publikacija buvo idealistinė ir kupina didelių idėjų.

Steward ir jo komanda padarė keletą leidimų "The Whole Earth Catalog" ir galiausiai išleido finalinį numerį. Tai buvo 8 dešimtmečio viduryje, aš buvau jūsų amžiaus. Paskutiniame viršelio puslapyje buvo nuotrauka - kelias brėkšant rytui. Po ja buvo tokie žodžiai "Likite alkani. Likite beprotiški." Tai buvo jų atsisveikinimas. Likite alkani. Likite išprotėję. Ir aš visada sau to linkėjau. Ir dabar, kai jūs baigiate institutą ir pradedate iš naujo, aš linkiu jums to.

Likite alkani. Likite pamišę.

Visiems nuoširdžiai dėkoju."

va taip yra motyvuojami darbuotojai dirbti:

http://www.youtube.com/watch?v=0wx2xNYfxMw
http://www.youtube.com/watch?v=gSSpv_pITtg

Gal kas zinot is kokiu filmu sios nuorodos ?

Нашел: Бойлерная / Boiler Room
"ДЕЛЬЦЫ" "Американцы/Glengarry Glen Ross"

skaityti reikia

Boiler room

Vieną lietingą pavasario dieną Sliux nusprendė pagaliau atsiliepti į vienos babusios iš gretimo namo padjezdo prašymą. Ta babusia paveldėjo butą, bet iškart pardavė, nes buvo tik dalininkė palikimo. Sliux turėjo jai padėti išmokti investuoti...
Sliux reikėjo padėjėjo. Paimtas buvo Mauzeris ir darbo birža reikalavo priimti jų vieną iš amžinų nachliobnikų. O šitas pasirodė esąs kažkoks Kiaulė... Sliux apžiūrėjo padėjėjus - Mauzeris kaip visada su gaisrininko kepure, bet nors šlipsą, nukniauktą nuo Rimto užsidėjo... Parsho seilėtuose nasruose teškeliavosi lapas, kuriame reikėjo padėti antspaudą, kad parshas niekam netinka ir nieko nemoka. Buvo ir kita galimybė - priimti į darbą, bet bambalių neužteks tokiam balbiesui... Sliux atsiduso ir su specialistų komanda bei laptopu patraukė link pensinykės durų. Pasibeldė ir sugarmėjo į vidų.
Sliux: labą dieną. Mes iš uab traders unlimited - įgyvendinam visas jūsų svajones. Turim patirtį ir specialistų - nykščiu rodė į alkanus Parshą ir Mauzerį, bekikenančius kampe iš Sliux vakarykščių shortų.
Pensininkė: Vajėzau, kokia laimė, pagaliau atvyko kažkas rimtas. Banke palūkanos mizernos, NT pinga, kojinėj ne išeitis...
Parshas išsidrėbęs po stalu: Tai imkit aukso ir sidabro, pamatysit bus gerai... Bet nutilo gavęs spyrį nuo Sliux...
Pensininkė: tai kokį auksą? Ar jį galima valgyti? Nereikia.
Parshas užuodė kažką komodos stalčiuje su patalyne. Minkšta, drėgna nosis šnopavo, nustatinėdama radinio kilmę ir prabą... Ausys klapsėjo, uodega net zvimbė... tikras lokatorius...
Sliux trinktelėjo parshui, kad nesumanytų vėl gadinti biznio. Pažinojo tuos bedarbius... Jie, o ypač patentininkai nusuko nuo Sliux daug perspektyvių klientų... Netvarka... Parshas žviegdamas skrido į virtuvę...
Sliux ( atidarydamas laptopą ): Na va, gerbiamoji, sudarėm sutartį su brokeriais, taigi šiandien jau galim dirbti su forex - geriausia ir saugiausia galimybe uždirbti...
Pensininkė: Dievulėliau kaip laikai keičiasi... Viskas per ekraną... Va taigi galėsim sakėt eurų nusipirkt, dolerių... Girdėjau per kakadu sakė euras brangs, banke analitikai irgi rašė taip. Manot aš atitrūkusi nuo pasaulio? Nee...
Virtuvėje tuo tarpu girdėjosi alkano Parsho paieška - bedarbiui rekordininkui tiko ir kruopos, grikiai, makaronai... Sliux plaukai ant galvos atsistojo... Ačiū Dievui pensininkė neprigirdėjo, taigi riaugtelėjimai ir atradimų džiaugsmo žviegimai nieko neglumino. Mauzeris irgi norėjo prisidėti, bet Sliux jį pasodino užvesti kompo.
Sliux: taigi matome grafikus kotiruočių čia. Kad uždirbti tereikia atlikti analizę, fundamentalią, techninę, pažiūrėti kokios žvakės...
Pensininkė: Aha, pastačiau keletą žvakių savo mirusiam vyrui, jis gerai techniką išmanė... Aišku cerkvėj tėtukas užsiprašė per daug, bet pažįstama parūpino jo vienai iš giesmininkių retą suknelę, tokią, kokią jaunystėje tik žurnaluose pamatytum...
Sliux: Aha... Tai perkam eurodolerį, va su svertu - uždarbis beveik garantuotas ( sutartyje buvo parašyta kiek kitaip, bet jos skirtos tik keturakiams). Va, paėmėm už visus, palikdami šiek tiek netikėtam atvejui...
Pensininkė: taip, visada reikia turėti atsargų, vyro zanačkos iki šiol neradau... Tai svolačius buvo, nepasakė kur pralošė...
Sliux: Mes nelošiam, mes rimtai dirbam. Todėl ir turim reputaciją...
Pensininkė su Sliux toliau aiškinosi kas čia prie ko, Mauzeris tyliai prie laptopo atsisuko bambalį šauniausio turbo tornado... Užsisvajojęs uždėjo alkūnę ant klaviatūros ir atsitiktinai padidino stavkę... buvo kažkur apie pusę keturių... Per žinias kažkoks barzdotas bomžas su raudona nosim kažką aiškino apie monetarinį stabilumą besiklausantiems idiotams. Kalba buvo sudėtinga, kad paslėptų visą šio vaizdo beprasmiškumą... Grįžo iš virtuvės Parshas, prisidėjo prie Mauzerio - abu padarė gramą ir kikeno iš Sliux vargų... Krizė tik galvose... Sliux supykęs uždėjo Parshui antspaudą, kad daugiau netrukdytų, Dieve iš kokio pragaro tokie gyvuliai išlenda gadinti gyvenimo? Negi iš darbo biržos? O juk ciocia iš ten gyrė pasiūlytą kandidatą... O tas dabar su šniūke ir kanopomis vaikėsi Mauzerį po kambarius, kartais sustodamas atsipūsti ir pasiturbinti. Bet gavęs antspaudą dingo. Problemų kaip ir nebeliko. Beliko tik atsisveikinti su pensininke ir ieškoti kitų, pasiruošusių mokėti teisingą valdymo mokestį...
Ko tai kompas pradėjo pypsėti. Sliux prilėkė prie ekrano, žiūri dvyliktą valandą muša margin callas... Mauzeris supratęs kad peilio neišvengs šoko pro balkoną... Sliux išgirdo, kaip pensininkė priėmė kaimynus, išdidžiai pasakojo apie sėkmingą investiciją - siūlėsi supažindinti su investicijų konsultantais... Bet pirma pastebėjo kiaulidę virtuvėj, o vėliau suskambo telefonas. Kalbėjo brokerio atstovas, sveikino su pradžia, kiek nevykusia, bet taip juk atsitinka 95 proc. jų klientų... Pasiūlymas buvo papildyti sąskaitą dar ir gauti bonusą - mikserį... Ragelis liko kaboti, o pensininkė neblogiau už Parshą su keptuve, virve ir draugėmis lėkė link didžiojo specialisto - investicijų valdytojo... Kuris jau trečią kartą per mėnesį šokdamas pro balkoną mąstė apie reklamos tinklapyje padvigubinimą...

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/afterparti-kalbininkai-siulo-vadinti-duzgemis.d?id=4416017

kai grįšiu į Lietuvą tai tikriausiai jau nebegalėsiu susišnekėt

http://www.youtube.com/watch?v=iJ0LSEWvD-I&feature=player_embedded#at=22

42.7% of all statistics are made up on the spot.

http://www.youtube.com/watch?v=ozv0tt_69wE&feature=related

cia tau ne Lietuvos talentai, ir ne tufleku barskinimas..

http://www.youtube.com/watch?v=anXP5QtcD8s&feature=player_embedded#at=144