Na, taip. Gal tai mentalinis "sugrįžimas" veikiau. Bet sutik, kad tuos "sugrįžimus' įtakoja ir

besikeičiančios vibracijos Galaktikoje, o ne tik mūsų asmeninės pastangos "nušvisti".

na jo, kai labdaros konteinerius sustato įmonės prekiaujančios dėvėtais drabužiais, belieka į juos tik šiukšles ir temesti ;) dantis gerai valo "olandiškas" sūris, o jei kas įstringa taprdančiuose - tam yra siūlas ir jį galima drąsiai išsitraukti iš padėvėtų drabužių o prakaitą gerai nuplauna vanduo, tad belieka tik kasdien nusiprausti ir nereikės jokių dezodorantų ir kitokių marazmų ;)

p.s. dėvėtus drabužius labai daug kas padeda gražiai šalia konteinerių ir juos pasiima tie, kam to labiausiai reikia

Pamastymai: Besikeičiančios vibracijos galaktikoje

Taip. Panašu, kad šitas reiškinys tarsi užprogramuotas. Bet visai nesvarbu kaip tas mechanizmas veikia. Svarbu, kaip jis gali įtakoti mus. Galaktika tokia neaprėpiama, o mes esame jos mažos dulkelės. Jei neevoliucionuosim kartu su ja, mus nupūs permainų vėjai.

Fox

Taip, tai taip.....Taciau - nuo kada MES(cia be ironijos) - tokie protingi pasidarem? A?

"....jis gali itakoti mus....." O as manau - mes itakojame abipusiai.....Galaktika mus ir mes Galaktika.....

Kas mes be Dieviskumo, taciau kaip Dieviskumas be musu?!
Mes esame persipine, TAI negali patirti SAVES be musu......Mes negaletume patirti nieko , be Dieviskumo.....

Mes nesame uzprogramuoti rinktis ta ar ana.....Musu pasirinkimas nera uzprogramuotas. Ir gerai, ir deja....

juk žinai, kad šitas sąmonės raidos vyksmas yra nei savaiminis nei savalaikis.

kūryba visuomet būna nenuspėjama. dėl to ir įdomu gyvent.

taigi būk pokyčiu kurį nori matyt.

taip, taip.... Tą "kūrybą" dar pavadinčiau reflektionu....Aplinkoje matai, ką atspindi - taip " sužinai"
, kas esi/kaip veiki duotąją laiko ir erdvės atkarpą.

pokyčiu, kurį noriu matyti tampu for fun.

Nepaprastai, nepaprastai įdomu... Gyventi ir .....stebėti save..... gyvenant.

Viskas yra energija. Klausimas tik ar esame pakankamai pralaidus, kad jaustume savyje tas vibracijas) As pvz. snd ikaliau grizes namo alaus ir iskarto pajauciau, kad kazkas ne to. Ir taip jau ne pirma karta bandau save apgauti. Kiek kartu geriau, pastoviai issipurvinu. Gal Bukowskis ir teisus daugelyje savo poemu, bet negali nepastebeti kiek is ten krenta negatyvo, pesimizmo ir depresijos variaciju. Bet tai buvo jo gausybes ragas, o man geriau naturaliai, arba su naturalesniais elementais bandyti) Meditacija neblogai uzgliucina. Bet tik tuomet, kada prisilieti per ja, prie to realybes saltinio visa savo esme. galima sakyt, nebelieka chaoso, visi taskai sukrenta i savo vietas. tu namie, tau daugiau nebereikia eiti ir ieskoti. mirtis pasiglemzia tavo kuna, bet samone islieka. neimanoma nuzudyti to, kas nenuzudoma. tu gali padaryti gala savo kunui, bet esme isliks. samone akartoja pati save, kitose formose, ji niekur nedingsta, ji transformuojasi. stai todel mirties ir nera. visa kita proto iliuzija))

Štai Fox turi polinkį pasaulį ir gyvenimą matyti per energijos sąvoką. Matyt, jam taip priimtiniau, tikiuosi, jog jis tai išties jaučia, t.y. suvokia/mato(vaizduotėje) absoliučiai pilną vaizdą nuo A iki Z, o ne vien žodžius ir terminus naudoja.

Tarkim man matymas per tokią prizmę nėra priimtinas. Tai nereiškia, kad nepajėgčiau to suvokti - pereiti į kitokį to pačio mąstymo mechanizmą. Bet nejaučiu tam poreikio.
Tuo noriu pasakyti, jog nėra jokio skirtumo, kokiu keliu(asfaltuotu, žvyrkeliu ar grįstu) eini link to pačio.Vis vien eini ten pat, ir nueini ten pat.

Taigi apie paryškintą vietą. Man štai tuo klausimu priimtinesnis ir geriau suprantamas toks mąstymo būdas:
Yra trys amžiai - pasinis, biologinis ir savęs užsiprogramavimo amžius. Populiaru išskirti tik du pirmuosius. Apie savęs užsiprogramavimo amžių gana nedaug kalbama ar rašoma. Tačiau mačiau gana gerą ir stiprią mokslinę laidą apie tai. Parašiau "stiprią", kadangi man teorijos, bandymų ir tyrimų rezultatai kuo puikiausiai įsikomponuoja į mano mąstymą/savų išvadų padarymą iki tos laidos pamatymo. Tik pavadinimo tam nežinojau.
Esmė trumpai - žmogus nesąmoningai(dažniausiai) arba sąmoningai užsiprogramuoja savyje savo gyvenimo ilgį, o ypač savo aktyvaus gyvenimo trukmę.
Sąmoningai - tarkim vis plepa ir pats patiki tuo "iki pensijos nedagyvensiu", "kai būsiu pensininkas, man nieko nebereikės", "kai būsiu pensininkas, mano gyvenimas taps neįdomus ir nuobodus", "kai būsiu pensininkas, nebeturėsiu sveikatos", "kai būsiu pensininkas, dabosiu anūkus"....
Nesąmoningai - žmogus nejučia, net to nesuprasdamas, apie tai nė nemąstydamas susieja savo gyvenimo trukmę su kokiu(kokiais) nors sau labai artimu (-ais)(nebūtinai giminystė) žmogumi."Aš gyvensiu tiek, kiek gyveno jis". Aš galvoju, kad gal net galima "mano giminė ilgaamžė" permąstyti ne per genetinę liniją, o net per savęs užsiprogramavimo prizmę(bet tai man tik šią minutę tešovė į galvą-skaitykim, tai nesąmonė). Ir...kas įdomiausia, jei žmogus peržengia tą metų trukmę, psichologiškai jis pasijaučia nugalėtoju, nugalėjusiu likimą. Nuo to momento jis pajaučia labai didelį energijos antplūdį savyje, tarytum gimsta iš naujo.

Čia surašiau beletristiką. Bet esmė štai kame - visų žmogaus organų veikla net iki ląstelinio lygio "gyvena" pagal tą programą. Organas(ląstelė) "pereina" į ramybės būseną, "ruošiasi" užbaigti savo veiklą...ir t.t. Nesiplėsiu čia.

Na, Fox bando tai suprasti per energijos prizmę, aš štai kitaip, o dabar parašysiu dar ir trečią to pačio variantą. Bet juk visur yra lygiai tas pats Aš visada galvojau ir dėstau( ), jog pagrindinių dėsnių nėra labai daug. Tereikia juos matyti ir atskirti. Iš vieno dėsnio neįsivaizduoti dešimties. Tada garantuotai susipainiosi gyvenime ir pasaulyje ( ), esmės nebematyti.

Štai liaudyje dažnai girdime, o ir matome realiai - tarkim seneliui likimas užkrauna užauginti anūką(tarkim žuvo tėvai). Juk jis ir įvykdo tą užduotį kokybiškai - ir nenumiršta(tragiškus variantus atmeskime), ir neaptingsta, ir "nepasensta", ir energijos turi pakankamai. Vidinis savęs užsiprogramavimas. Skirtumas tik toks, kad liaudis nėra pajėgi taip moksliškai išmąstyti tą variantą, o tuo labiau ankstesniuose amžiuose, nejaučia "energijos" mechanizmo ar kitokio, nežino pavadinimų ir terminų. Bet esmė juk lygiai ta pati.
Beveik viskas iš serijos "liaudies išmintis" turi labai protingą mokslinį ar a la Fox mechanizmą.

Tik viena vieta man yra šiek tiek juokinga( ) - jei Fox mąsto tokia nelabai žmonėms suprantama "kalba", jis, ko gero, taip ir kalba su žmonėmis. Ar neiškyla problema gyvenime, kad žmonės jo nesupranta.Na, tai būtų lyg ir niekis mokslo vardan ( ), tačiau jam pačiam gali stipriai susiaurėti realaus gyvenimo horizontai Na, gal taip ir nėra

Dažnai žmonės vertina įvaizdį, užimamą postą, pareigas, ar titulus, bet ne protą/išmintį. Paprastai vadovui leidžiama daugiau, nei paprastam darbuotojui, nors vadovas gali būti vadovu, vien todėl, kad jo tėvas įkūrė tą įmonę. Ir vien tai jau daro vadovą protingą daugumos akyse... Nors dėl šito punkto su tavim sutinku...

Drįstu prieštarauti. Šiais laikais plastinė chirurgija daro tiesiog stebuklus. Jei neklystu amerikėj tokia laida buvo grožio fabrikas ar kažkas panašaus, kur iš bjauriojo ančiuko padarydavo gulbę.

Sutinku iš dalies. Iš dalies, nes prisimenu Fredą Mercurį (Queen lyderį). Jei neklystu tai vyras išgyveno 5 metus sirgdamas AIDS. Gal žinai kokį paprastą vargšą žmogelį, kuris sirgdamas AIDS savo kančių neužbaigtų po metų? Aš ne..., nes vargšas neįstengia nusipirkti vaistų. Bet jei kalba eina apie organų donorystę... tai čia jau "sveikatą" (organą) nusiperka tas, kas moka daugiau...
Yra toks posakis: tai ko negali nusipirkti už pinigus, gali įsigyti už didelius pinigus.

Mieli filosofai, jums tikrai patiks ir vieno iš šių dienų mokslininko kvantinės fizikos interpretacijos. Tai net ne interpretacijos, o tiesiog iš pagrindų visiškai kitoks požiūris į mus supančią realybę. Fox, Lorpak, Agatos mintys man kartais būna labai artimos, ir kažkaip jaučių, kad žmonėms, taip žiūrintiems į pasaulį, bus tikrai įdomu paskaityti. Na, o jei klystu - meskit į mane akmenį
Kol kas perskaičiau tik pirmą skyrių, autorius nemažai kartojasi, tačiau paskaityti rekomenduoju - gal tai kažkam bus viena iš trūkstamų mozaikos plytelių...

Artimas man sakinys

Tačiau...žiūrėjau per TV Donatą Banionį jo jubiliejaus proga. Jis pacitavo savo mėgstamo poeto Vytauto Mačernio šį eilėraštį:

Vidurnaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

Bet atkreipiau dėmesį, jog šį eilėraštį jis skaitė iš lapo. Jis buvo su Vytautu Mačerniu paskutinėmis jo gyvenimo valandomis. Jo profesinė atmintis turi būti išlavinta. Tai kodėl?
O štai aš šį eilėraštį bet kada bet kur išpyškinčiau iš atminties. Ir to aš neskaitau iškalimu. Aš neskaitau tų eilėraščių dabar - trūkstu vis kaip kokia kvailė gyvenimo laiko : ( Jis išlikęs mano atminty dar nuo vaikystės. Iškalti dalykai greitai išgaruoja. Reiškia, tai į sąmonę yra įsitvirtinę.

Tačiau... , tuo metu aš pagalvojau štai ką - kodėl aš taip seniai to eilėraščio nebuvau prisiminusi? Senokai jis man neišlindo iš pasąmonės. Ir darau tokią primityvią savo išvadą - gal man tų paslapčių, lyginant su ankstesniu gyvenimo laikotarpiu, kažkiek sumažėjo?

Ir toliau tačiau..., - o gal nė neįmanoma ir nereikia, kad susidėliotų absoliučiai visos mozaikos plytelės. Juk įdomiausia ir vertingiausia žmogui yra procesas, o ne pats rezultatas. Pažinimo, suvokimo, atradimo...

Išėjau į lauką galvą pravėdinti ir radau pražydusį nuostabų rožės žiedą. Ir nusiskyniau. Ant krūmo jis žydėtų ilgiau, nei vazelėje man prieš nosį. Bet vis vien nesusilaikiau...Tokia dygliuota ir tokia graži!

Kažin, ar dabar laikas rožėms žydėti? Kas gi darosi su ta gamta?

Manau, kad neįmanoma, tačiau juk kaip smagu, kai įdėjus kažkurį gabalėlį pamatai, kad ir kiti gabalėliai, dėl kurių vietos buvo klausimų, dera savo vietose. Ir tada ateina toks geras pažinimo ar supratimo jausmas. O migla, kurioje slepiasi kitos mozaikos dalys manau tęsiasi iki begalybės, todėl galima būti ramiam, kad pažinimo procesas niekada nesibaigs
O dėl gamtos - aš kažkodėl nesistebiu, nepergyvenu ar nesibaiminu visų šitų pokyčiu. Tiesiog žiūriu ir grožiuosi, ypač žvaigždėtomis naktimis, kopas plaunančiomis bangomis, perkūnijomis ar medžius verčiančiu viesulu. Galų gale - šitie gamtos pasikeitimai juk tos pačios mozaikos dalys.

Taip, tu teisus.


Aš lygiai taip pat

Tik ta rožė man šiandien turėjo kitokią prasmę. Beprotiškai šiandien kankinuosi - kartais nebespėju darbų padaryti per darbo savaitę - tenka savaitgalį O taip norėčiau šiandien pagrybauti - sako, daug grybų.
Bet nekeikiu likimo - grožį ir malonumą galima rasti ir pamatyti visur ir visokiomis aplinkybėmis



Net užkibau ant šios frazės
Visgi daiktus reikia vadinti savais vardais. Jei apgaudinėji save - reikia tai drąsiai sau ir pripažinti.
Na ką aš darau, rašydama šiandien forume? Ogi trinuosi, simuliuoju

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kavos gėrimą. Mes stipriai ginčijomės čia kažkaip su Fox
Aš ir toliau lieku prie savo nuomonės, jog žmonės dažnai ją geria ne dėl pačios kavos poreikio, o tiesiog taip apgaudinėja save, bandydami "nusimuilinti" nuo kažko nemalonaus ar negeidžiamo
Ne visada - tiesiog kava turi daug atspalvių
Ir netgi įsitikinau ( bandymais su savimi ), jog placebo faktorius kavoje stipriai dominuoja virš kofeino.

pvilkas

Vadini interpretacijomis mokslininko siekį dvasinius dalykus išreišti formulėmis...
Aš manau interpretacijomis mes Pafilosofuokim užsiiminėjam.....
Ar tai įmanoma patikrinti praktikoje, kaip kad bet kurį formulėmis jau įrodytą popieriuje?

Ir kam viso to reikia? Palengvinti dvasines praktikas, jas įrodyti.....?

Nuoširdžiai - nesuprantu.

p.s. Vedų žinovas ar senosios Peru civilizacijos visatos kosmologinės prigimties aiškintojas/šamanas, žino daugiau apie visa tai, nei kvantinės fizikos apologetas. Ir jau ne vieną tūkstantį metų...

Lorpak, taip, kol kas tai vadinu interpretacijomis, nes jis realius fizikinius eksperimentus mėgina paaiškinti per kitą prizmę. Galimas daiktas, kad tų pačių eksperimentų rezultatus galima aiškinti ir dar kitaip. Formulių jau daug naudojama įvairiems gyvenimo atvejams, bet čia bandoma kitaip pažiūrėti į Visatos esmę (ne taip, kaip mes mokomi nuo mažų dienų). Ir kai tai daro ne Kašpirovskis/šamanas/aiškiaregis - man skamba priimtiniau Vien todėl, kad tai yra pagrįsta eksperimentų rezultatais.
p.s. Ką žinojo Peru civilizacijos šamanas - mes deja galime tik fantazuoti ar mėginti suprasti pagal iki mūsų atėjusias šios civilizacijos nuotrupas. Ką žino Tibeto vienuolis - suprasti nepasiekus jo sąmonės lygio bus neįmanoma, liks tik tikėti tuo ką jis sako, arba netikėti...

Tai jei vis tiek tik tiek liks, kam stengtis išradinėti dviratį dar kartą?

Dar manau, kad 3 D protas ir 3 D mokslas , net versdamasis per galvą ir nerdamasis iš kailio, neturi net instrumentų ir terminų paaiškinti multidimensinį procesą, koks yra Visata....

Tačiau 3D ego - apie tai net nesusimąsto....

p.s. O pas šamaną ant sienos irgi kabo diplomas su antspaudu ir parašu.

Dėl 3D mokslo galimybių pritariu, tačiau dėl 3D ego - ne. Manau, kuo daugiau konkretūs žmonės supranta, tuo jiems geriau matosi mūsų ribotumas. Bet ar tai priežastis mokslui sustoti ir nebeiti į priekį ? Na gerai, tegu ne į priekį, o kažkuria medžio šaka. Bet nepabandžius nesužinosime, ar ta šaka veda aukštyn ar kažkur į šoną...

Taip, nepabandžius - nesužinosi. Kaip nesutiksi...