^la,
Elektra 50 Eur/mėn.
Internetas, telefonai 50 Eur/mėn.
Maistas 250/mėn.
Kuras 50/mėn.
Vaikams 100/mėn. Ji mokslai bus nuotoliniai, turbūt dar mažiau.

Šildymo neskaičiuoju, nes sezonui malkos turbūt 300-500 Eur, tai per mėnesį gausis ~30Eur

Detalių nevedu, gal ką ir praleidau, bet ir aukščiau nurodytos sumos nėra būtinybė.



Vartojimas yra proto žaidimai. Tavo ir mano kūnui praktiškai nieko iš to ką perkame nereikia. Taigi arba mes atidirbinėjame savo protui, arba protas mums. Mūsų teisė rinktis



Na taip, nepaminėjau, kad 500 Eur, jei turi savo namuką su žemės gabalėliu. Kurį paieškojus galima rasti turbūt ir už 10k. Jei arčiau miesto turbūt iki 30k.

8.33 EUR/dieną 4 asmenų šeimai? Nelabai įsivaizduoju jūsų prekių krepšelį.

Sutinku, kiekvienas gyvename ir vartojame pagal savo protą...todėl kiekvienam laimė ir pilnatvės jausmas yra individualus... esminis klausimas kaip neperžengti ribos tarp vartojimo pilnatvės ir prikllausomybės vartoti...

^la, pusryčiai 2 kg bananų ar kitų vaisių ~3 Eur
pietūs puodas makaronų su grybų padažu ~3 Eur
vakarienė 10 kiaušinių su špinatais ~3 Eur

Mums tiek nereikia, bet kaip pavyzdį pateikiau šeimai, kuri mėgsta suvalgyti tiek, kol skrandis įsitemps ;)

Eimis1974, geras klausimas. Turbūt reiktų paklausti savęs ar išgyvensiu be to daigto, kurį planuoju pirkti Ar reikia suvalgyti pica nes skaniai kvepia, ar dėl to, kad esu alkanas Ar perku mobiliaką, nes mačiau reklamoj, ar dįėl to, kad nusprogo senas

brac kokia cia nepriklausomybe,kai turi skaiciuoti kiekviena centa,nepriklausomybe kai leidi pinigus neskaiciaves ir ju nemazeja

Sezam, viskas taip, tik tokiu atveju pinigų niekada nebus gana. Nes na juk norėsi vieną dieną jachtos, kuri kainuoja ne vieną limą, o tu gi skaičiuot nenori. Tai reikės ne vieną kartą gerai atlenkti prieš kažką nugarą, kad turėti tą laivą pas save prūde

Sutinku, kad daiktai patys savaime laimės nesuteikia....jie būna arba reikalingi tau pačiam arba tik "pasirodyti", kad turi...kiekvienas renkasi savo kelią vartojimo "kultūroje"...ir manau, kad tik prieš žengdamas į anapus galėsi pasakyti ar buvai laimingas ...
Savo kelio, kad gyventum laimingas dėl savęs, o ne dėl kitų ieškoti reikia ir kiekvienam jis bus skirtingas, nes protas skirtingas....

Eimi, matau esi išmintingas žmogus, todėl neturiu ką pačiam ir pridurti

Viskas priklauso nuo tavo gyvenimo iprociu ir noru

Teke gyventi ir toje pacioje Pietryciu Azijoje - su seima -> tai gali isleisti tik nuomai ir 300 USd ir 3000 USD

tad labiau reikia ziureti savo noru ir kaip tu nori ta gyvenima nugyventi. asmeniskai menesiui kokybiskam ir laisvam pasirinkimui reiketu manau 5-6k EUR -> nebutinai isleisti visus, taciau lengva ranka juos rasti ir isleisti jeigu nori tureti nepriklausomybe. (ji kainuoja ) Cia ieina pasirinkimas ka veikti ta menesi, kur nukeliauti, kad ir savaigaliui ir pan.
Pirkiniai - taip sutinku jie tik apsunkina kasdienybe daznu atveju ir nera prioritetiniai. Mobiliaka keiciu kai nusprogsta senasis

Pirmiausiai tai jei jau taip norisi laisvės, tai kam tada ta 4 asmenų šeima? Vienam už 500 eur per mėnesį išviso būtų lafa gyvent. Dar ir praktiškai bet kur pasaulyje. Ir be jokių apribojimų. Bent jau iki tol, kol prireiks dantis pasikeist (galima čia įrašyti bet kokias netikėtas išlaidas) ir pamatysit, kad vienas sumautas implantas be 1000 eur į burną pats neįšoks. O jei dar koks ne duok Dieve gaisras nuo malkinio pečiaus ir tada laikyk kardaną žmogau...

Dirbti=vergauti ? Vergo mąstymas. Jeigu tau davė "parų" už smulkų chuliganizmą ir liepė gatves šluoti ar žolę šienauti, tai gal. Šiuo metu darbų pasirinkimo yra - ir pakankamai gerai apmokamų - kai turi atitinkamas kvalifikacijas.

Gyvenimo įprotis.

Net žodis viską pasako. Gyvenimo įprotį formuoja protas, ne kūnas. Jei gyvensi elito apsuptyje, norėsi gyventi kaip elitas, jei vienuolių - kaip vienuolis, kei kas dieną vartysi NT žurnalą - norėsi tokio NT, kuris tame žurnale, jei matysi tik kainyno namą - tokio arba geresnio nei pas kaimyną. Niekas nežino kur ta riba, kada tavo protui bus gana. Greičiausiai nėra tokios ribos. O jei kažkaip sugebėtum paklausti savo kūno, turbūt jam nuo tokio tavo gyvenimo net ir sunkiau. Pvz. tavo įprotas mėgsta savaitgaliais pasilinksminti, bet ar kaži ar tavo kūnui taip jau linksma, ypač kitą dieną



Žinoma kiekvienam savo, bet šeima/vaikai - tai ir yra mūsų tokia paskirtis šioj žemėj

Dėl extra išlaidų, sutinku. Gali visko gyvenime nutikti, bet sutik ir tu, jei nueisi padirbėti - nes reikia dantų implanto, dirbsi tik tol, kol jį įsuks. O jei tau dantis kruminis iškrito, vargu ar tas noras dirbti išviso atsiras

Koks skirtumas kaip apmokamas darbas...darbas yra įteisinta vergavimo forma. Aš esu tokios nuomonės, kaed geriau nedirbti ir gyventi minimaliai, bet būt laisvu žmogum ir ramiai pasinert į meditaciją, kosmines pasąmonės keliones.

Finansinė nepriklausomybė yra fiksija. Dirbti visada reikėjo ir reikės. Vienetai gali sau leisti nieko neveikti ir tie, kurie taip elgiasi, kapitalą paleidžia vėjais. Net mlrd. dirba. Esminis momentas yra savo laiko kontrolė t.y. dirbti sau. Kitas momentas: problema ne išlaidose, o pajamose. Pakinkius abu punktus gyveni švilpaudamas.

Na taip darbas darbui nelygus, bet gatvių šlavėjas (kalbu ne apie "parų" atidirbinėtoją) gali pasiųsti velniop savo darbdavį (jei tas bus to vertas), o tuo tarpu geras buhalteris gerų savo klientų na niekaip "nepasiųs", atidirbinės dantis sukandęs, nes jei "pasiųs" - susiteps savo rekomendaciją ir pačiam gatves teks šluoti. Taigi iš šito taško - gatvių šlavėjas yra laisvesnis žmogus už buhalterį

Čia ir yra šuo pakastas. Nes laisvė priklauso ne nuo pinigų, o nuo mastymo, jei sugebėti kažkaip sau pasakyti, kad pinigų nereikia (neskaitant minimalių išlaidų, kurias išiais laikais gali garantuoti valstybė) - nuo to momento tampi laisvas. Nes jei dirbi - iškarto tampi pavaldiniu. Net ir didžiausių įmonių ir kapitalų vadovai turi savo vadovus (pvz. politikus). Tik nupjovus šaką, ant kurios sėdi - tapsi laisvu. Bet jei ta šaka keliasdešimt metrų aukštyje, retas, kuris išdrįs

ps. Aš pats tą šaką vis dar pjaunu, tai ilgas procesas, matyt krentu nuo šakos ant šakos, kad ne taip skaudėtų

Su daug kuo galima sutikti, bet kas tai valstybei duos pinigų, kad ji duotų jų tavo minimaliems poreikiams patenkinti?

Šio kaip ir bet kokio kito modelio turbūt neįmanoma pritaikyti visai liaudžiai 100 procentų, visada atsiras "buhalteris", kuris mieliau lenks nugarą, nei bus laisvas, va jie ir suneš tą pinigą

Priklausantys nuo savo darbdaviu automatiskai ikrenta i tokia hierarchine padsosu piramide. Megdziojimas, neturejimas drasos priestaraut, paziuret i akis ir pan. Tokie man labiausiai panasus i vergus.

Cia taip ir seimoje nutinka, kai pvz. boba pradeda vyra dominuot. Vyras virsta personaliniu jos suniu.

Bet deja taip yra realiai kad daugumos zmoniu lemtis yra but vergais. Todel vergovine sistema iskarto atsirado automatiskai dar nuo antikos laiku, kai zmones susibure i didesnius sociumus. Dabar vergove biski tobulesne forma igavo aisku.

Aisku kartais tokiems uzduchintiems zmonems ateina noras atsigriebt. Tai kartais taip nutikdavo kad vergai perrezdavo gerkle savo seiminykui.

O siais laikais tokie uzduchinti vergai kaip buchalteris nuleidzia gara skaitydami naujienas apie rusus. Ir griezdami danti ant baisulinio prieso Putino.

Jei pajamos dengia išlaidas, bei lieka kapitalo kaupimui, žinoma, jog niekas šakos nepjaus. Kvaila būtų pjauti kiaušinius dedančią vištą. Gyventi kaip XVIII irgi neišeitis, todėl reikalinga turėti viziją. Jei vizijos nėra, nėra fantazijos "ką galiu suteikti žmonijai" mainais į keletą šimtų/ tūkst. eur, tada dirbi kaip robotukas. Tokių dauguma.