(0)
Varžybos prasidėjo. Salė užia, ploja, švilpia, muša būgnus. Girdisi, kamuolio bumsėjimas ir žaidėjų šūkavimai. Centre, užsidėjęs akinius nuo saulės sėdi treneris ir įdėmiai klauso, ką komentatoriai kalba apie rungtynes. Treneris šiek tiek palinkęs į priekį ir susikaupęs vadovauja rungtynėms. Jis laikosi vienintelės taktikos - jei salė švilpia - sodina žaidėja keletą minučių pailsėti, jei salė ploja - tegu dar pažaidžia. Komanda pralaimi, nes žaidėjai nevykdo trenerio nurodymų ir aikštėje daro ką nori, komanda praleidžia daugiau taškų nei sumeta - taip sako komentatoriai per radiją, sako kas įmetė, ir kas neuždengė varžovo - tuos treneris ir pasodina ant suoliuko.
Čempionate komanda neblizga - kartai laimi, dažniau pralaimi, todėl komanda yra turnyro lentelės apačioje. Treneris nežino ką daryti - žaidėjus pats pasirinko, pasirinko pagal reitingą, tie kurie turi daugiausia reitingo taškų, arba kuriuos patarė pasirinkti asistentai ir komentatoriai, tad vienintelė jo taktika - pasodinti žaidėją kelioms minutėms ant suolelio ir išleisti kitą, su viltimi, gal jis įmes daugiau taškų, gal geriau ginsis...
Vakarais treneris susimąsto, ką daryti? Kaip pagerinti ringtinės žaidimą, kaip iš turnyro autsaiderių padaryti gerą komandą, kuri dažniau įmestų, geriau gintųsi, kokios taktikos ir strategijos laikytis. Konsultantai ir asistentai patarinėja - tegu žaidėjai patys nusprendžia kam žaisti, o kam pasėdėti ant suolelio - nesikišk. Kiti sako - normaliai, taip ir daryk toliau - kada nors pasiseks - ir toliau rinkis žaidėjus pagal reitingą, sodink ant suolelio kai prameta, leisk daugiau pažaisti jei įmeta.
Tačiau treneris nori geresnio rezultato, nori, kad komanda laimėtų ir iš turnyro autsaiderių taptų prizininke. Tačiau kaip? Žaidėjai žvaigždės, jiems svarbu reitingai ir atlygis, jie konkuruoja vienas su kitu, kas daugiau įmes taškų, kas daugiau sustabdys varžovų.
Treneris turi žaidimo planą ir turnyro strategiją, prieš kiekvienas varžybas paaiškina savo komandos nariams ką reikia daryti, kaip pulti ir kaip gintis, tačiau žaidėjai daro ką nori, nes treneris nemato jų veiksmų - jau daugel metų jis aklas, jis tegali klausytis, klausyti kaip salėje slysčioja sportiniai bateliai, kaip bumpsi kamuolys, kaip švilpia ar ploja sirgaliai, ir ką jam sako komentatoriai.
Norėčiau matyti, svajoja treneris, matyti kiekvieną žaidėją, matyti derinius. Norėčiau, kad žaidėjai pirmiausia galvotų ne apie tai kaip pasididinti reitingą, ar daugiau uždirbti. Norėčiau, kad puolėjai ir gynėjai, užtuo siekę sumesti daugiau taškų ar sustabdyti daugiau varžovų, siektų komandos pergalės.