Pritariu, kad nemažai turtingesnės publikos keliasi į Marbeljas. Tikslių skaičių matyt nežino niekas, bet tendencija aiški. Dukra dirba su itališkais brendiniais baldais, tai yra keletas pastovių klientų, kuriems baldus reikia nugabenti į Ispaniją, o tokių, kurie parsiduoda butus Vilniuje žymiai daugiau. Per 3-4 mėn Aruode parduodamų butų Vilniuje portfelis padidėjo 1200. Didelis kiekis parduodamo NT šlamštas. Masiškai pajudėjo iš perkūnkiemių, lazdynėlių, pilaičių, pašilaičių, n vilnios, justiniškių. Prisižiūrėjau tokių varijantų, kad gal net susapnuoti būtų neįmanoma. Pvz didžiulis virš 1000 m2 ind gyv namas greta Dvarčionių “sudalintas” į daugiau kaip 20 vienetų, kur dauguma parduota bumo laikotarpiu. Virš rūsio,kuriame atramos buvo suprojektuotos vienokiai konstrukcijai, pavaryta 4 aukštai visokių perplanuotų ir savavališkai įrengtų inkilėlių. Girdimumas tarp jų perpadidintas. Kitas variantas Fabijoniškėse. Savininkė deklaruojasi, kad yra prie statybų ir dizaino, kaip topą giria masyvo grindų dangą, o kad butas ribojasi su kelių šimtų m2 besiribojančio korpuso stogu dengtu ruberoidu ir per sujungimus bitumuotu mano, kad čia viskas ok. Taip ok, jei nevertinsi pastovią smarvę, nuodingus kancerogeninius garus ir vizualinę taršą. Kainos juda žemyn labai saikingai. Tam yra labai daug priežasčių.
Vargu ar perkantys lietuvaičiai gali įtakoti butų kainų lygį Ispanijoje. Mūsų tiesiog per mažai. Ten masę sudaro anglai, arabai, kažkiek vokiečiai.

Antakalnis yra daugiau prisiminimai, kaip apie gerą rajoną su stabiliai aukštom kainomis. Namai paseno, dauguma vidinių kvartalo gatvelių (ypatingai Vileišio įvažiuojant nuo Antakalnio g) buvo įrenginėjamos kelis kart mažesniam auto kiekiui.
Dabar tromba per visus galus. Kainos laikosi keliuose naujuose namuose ir Mockaus kvartale, bet ne aukštesnės nei Šnipiškių, Naujamiesčio naujuose namuose ir ženkliai mažesnės nei Užupio ir net Paupio rajonuose.